- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- A-146-83-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- P. P.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstai“, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstai“ ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-4) prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) išspręsti iš esmės jo prašymą ir priimti sprendimą dėl 2001 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus ir klaidos dėl nuomojamo buto numerio ištaisymo.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2001 m. birželio 5 d. Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi (toliau – ir 2001 m. Sutartis) jo sutuoktinei A. P. (2009 m. sausio 9 d. mirė) buvo išnuomotas butas Naugarduko g. 31-10, Vilniuje, kuriame sutuoktiniai gyveno ir jį deklaravo kaip savo gyvenamąją vietą. Vadovaudamasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu (toliau – ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas), A. P. 2008 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu parduoti nuomojamą butą, susidėvėjusį daugiau kaip 70 procentų. Išnagrinėjus šį prašymą buvo nustatyta, kad 2001 m. Sutartyje yra klaida (įrašytas išnuomoto buto adresas – Naugarduko g. 31-10, neatitinka faktinio adreso - Naugarduko g. 31-7,8), todėl pareiškėjo sutuoktinei buvo nurodyta, kad dėl jos prašymo patenkinimo būtina ištaisyti šią klaidą. A. P. dėl šios klaidos ištaisymo kreipėsi į savivaldybei priklausančio socialinio būsto administratorių - viešąją įstaigą „Vilniaus butai“, tačiau ji klaidos neištaisė, nors buvo nustatyta, kad 2001 m. Sutartyje įrašytas faktiškai neegzistuojančio buto numeris (Nr.10), o pareiškėjo šeima faktiškai gyvena dviejuose butuose (Nr.7 ir Nr.8).
Pareiškėjas paaiškino, kad mirus sutuoktinei, siekdamas įgyvendinti jos valią ir teisės aktų nustatyta tvarka išpirkti iš savivaldybės nuomojamą butą, jis per įgaliotą atstovę 2009 m. kovo 2 d. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyrių (toliau – ir Socialinio būsto skyrius) su prašymu pakeisti buto nuomos sutartį nuomininkui mirus, o pakeičiant sutartį ištaisyti ankstesnėje Sutartyje padarytą klaidą dėl nuomojamo buto numerio. Atsakingi Socialinio būsto skyriaus darbuotojai iš pradžių tvirtino, kad buto nuomos sutarčiai pakeisti reikia sudaryti komisiją, vėliau teigė, kad prašymas dar neapsvarstytas, 2009 m. birželio mėnesį pranešė, kad yra parengtas įsakymo projektas ir pareiškėjas turįs laukti, kol jis bus patvirtintas, po to pareiškė, kad bus sudaryta komisija, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas gyvena nuomojamame socialiniame būste.
Pareiškėjas teigė, kad atsakovas vilkina išspręsti klaidos socialinio būsto nuomos sutartyje ištaisymo ir nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus klausimus. Todėl jis neturi teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingą instituciją dėl socialinio būsto išpirkimo, taip pat negali remontuoti neišpirkto būsto ir susikurti sau tinkamų gyventi sąlygų, nors po 2008 m. kovo 18 d. gaisro gyventi nuomojamame bute faktiškai neįmanoma, o būsto administratorius jo neremontuoja. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neatsižvelgia į aplinkybes, jog pareiškėjas yra laisvės kovų dalyvis, tremtinys, garbaus amžiaus neįgalus asmuo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 38-41) paaiškino, kad 2008 m. balandžio 29 d. Naujamiesčio seniūnija gavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės prašymą (reg. Nr. A78-40) dėl nuomojamo buto Naugarduko g. 31-10, Vilniuje, išpirkimo pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kartu su prašymu buvo pateikta 2001 m. birželio 5 d. gyvenamosios patalpos Naugarduko g. 31-10, Vilniuje (13,56 m²) nuomos sutartis. Išnagrinėjus šio buto bylą paaiškėjo, kad A. P. nuomojamas plotas atitinka buto, esančio Naugarduko g. 31-7, Vilniuje, plotą, o dėl buto Nr.8 pareiškėjai jokių dokumentų nepateikė. 2008 m. birželio 9 d. pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo išsiųstas raštas Nr. A6-4718(4.10-SEN-7) dėl papildomų dokumentų pateikimo. Tą pačią dieną buvo kreiptasi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl informacijos pateikimo apie butą Naugarduko g. 31-10, Vilniuje. 2008 m. birželio 13 d. seniūnija gavo atsakymą, kad duomenų apie tokį butą Registro duomenų bazėje nėra. Pareiškėjai papildomų dokumentų nepateikė. 2009 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo pareiškėjo atstovės raštą (reg. Nr. A50-3443) dėl nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus. 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-12300 - (3.3.12.3-PD-4) Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad nuomos sutarties pakeitimui trūksta dokumentų ir prašė juos pateikti, taip pat pridėjo deklaracijos blankus. Pareiškėjas iki šiol nepateikė jokių dokumentų todėl negalima išspręsti klausimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, ar atsisakymo ją pakeisti.
Atsakovas pažymėjo, jog bylos dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo teismingos bendros kompetencijos teismui, nes nuomos santykius reglamentuoja privatinė teisė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ su skundu nesutiko.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 50–51) paaiškino, kad 2008 m. kovo 21 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. A305-21 (8.1-ŪK-3) Vilniaus miesto savivaldybė patalpas Naugarduko g. 31-7 ir Naugarduko g. 31-8, Vilniuje, perdavė VšĮ „Vilniaus butai“, tačiau ši įstaiga neperėmė patalpos, esančios adresu Naugarduko g. 31-10, nes Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje tokio buto nėra. UAB „Naujamiesčio būstas“ 2007 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. R2-833-(8.30) perdavė VšĮ „Vilniaus butai“ Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Rašte nurodyta, kad su A. P. nuomos sutartis buvo sudaryta dėl buto Naugarduko g. 31-10. VšĮ „Vilniaus butai“ neskaičiavo butų Nr. 7 ir 8, esančių Naugarduko g. 31, Vilniuje, nuomos mokesčio, kadangi nebuvo pateiktos jų nuomos sutartys. 2008 m. lapkričio 13 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog šie butai netinkami gyventi ir juose niekas negyvena (89-metė buto nuomininkė išvežta į kaimą, nes butas Nr.7 apdegęs, jo durys ir langai užkalti medžio plokštėmis; butas Nr.8 užrakintas, jo lubos įgriuvę). 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimo „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 7 punktu ir 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-766 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo“ bei 2008 m. gruodžio 1 d. aktu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų-Naugarduko g.31-7,8, Vilniuje, perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“. Šios įmonės vadybininkas 2009 m. kovo 12 d. pakartotinai patikrino Naugarduko g.31-7,8 ir nustatė, kad namas yra po gaisro ir jį remontuoti netikslinga. Nustatyta, kad A. P. 2009 m. sausio mėnesį mirė, o P. P. gyvena sodyboje Aukštadavaryje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36) nurodė neturinti pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su Naugarduko g. 31 namo 7, 8 ir 10 butų nuoma, todėl bylos išsprendimas neturės įtakos UAB „Naujamiesčio būstas“ teisėms ir pareigoms.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 99-102) pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo priimti sprendimą dėl 2001 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus ir sutartyje padarytos klaidos dėl nuomojamo buto numerio ištaisymo.
Teismas išnagrinėjo bylai aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalį teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Pagal šio įstatymo 11 straipsnį šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, taip pat šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai paskelbiama savivaldybės tinklalapyje.
Teismas, išnagrinėjęs minėtą teisinį reguliavimą išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinei A. P. 2001 m. birželio 5 d. Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi buvo išnuomotas butas Naugarduko g. 31-10, Vilniuje (b. l. 45). Šiame bute gyveno pareiškėjas kartu su sutuoktine, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą. 2009 m. sausio 9 d. pareiškėjo sutuoktinė A. P. mirė (b. l. 22). 2009 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus (b. l. 23-24), kadangi jis toliau gyvena nuomojame bute. Atsakovas, išnagrinėjęs dokumentus ir duomenų bazėje esančią informaciją, nustatė, kad 2001 m. Sutartyje buvo padaryta klaida - neteisingai nurodytas nuomojamo buto numeris – 10, nes Naugarduko g. 31, Vilniuje, buto Nr. 10 iš viso nėra. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė faktiškai naudojosi butais Nr. 7 ir Nr. 8 (bendras plotas yra 27,16 m²) ir visą laiką mokėjo nuomą už šį plotą. Teismas priėjo prie išvados, kad 2001 m. Sutartis buvo sudaryta dėl šių gyvenamųjų patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 28 d. raštu atsakovas pranešė pareiškėjui negalintis patenkinti jo prašymo dėl nuomos sutarties pakeitimo, nes trūksta dokumentų ir paprašė pateikti nuomininko pajamų ir turto deklaraciją už 2008 metus, taip pat dokumentus, kurių pagrindu buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos ir sudaryta buto nuomos sutartis, bei pažymas iš paslaugų teikėjų apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas (b. l. 42). Iš pareiškėjo teismui pateiktų rašytinių įrodymų (pajamų deklaracijos kopijos ir kt.) teismas nustatė, kad reikalaujami dokumentai atsakovui buvo pateikti (ant dokumentų kopijų yra Vilniaus miesto savivaldybes administracijos spaudas, kad dokumentai buvo gauti 2009 m. birželio 9 d. ir užregistruoti Nr. A50-3443, b. l. 82-92), tačiau sprendimas dėl buto nuomos sutarties pakeitimo nebuvo priimtas. Todėl teismas vertino, jog atsakovas nepagrįstai teigia, esą pareiškėjo prašymas dėl buto nuomos sutarties pakeitimo nebuvo išnagrinėtas dėl dokumentų nepateikimo.
Remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, nepriimdamas sprendimo dėl pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymo pakeisti buto nuomos sutartį ir ištaisyti klaidą dėl buto numerio, netinkamai vykdė viešojo administravimo procedūrą, nepagrįstai atidėliojo sprendimo priėmimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei pareiškėjo teises, todėl pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas nepagrįstu laikė atsakovo argumentą, esą pareiškėjas nuomojame bute negyvena (pareiškėjas dėl sunkios ligos ilgą laiką gydėsi ligoninėje). Teismas taip pat rėmėsi 2009 m. balandžio 28 d. buto patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad butas Naugarduko g. Nr. 7, 8, Vilniuje, yra po gaisro, remontuoti netikslinga, daugiau butų šiame name nėra (b. l. 60-61). Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 5 dalį savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto.
Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti 2005 m. liepos 4 d. nutartimi dėl ginčo dėl teisės nuomoti butą pripažinimo rūšinio teismingumo (Nr. T-2005-52), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad savivaldybė, vykdydama veiklą, susijusią su socialinio būsto suteikimu, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, teismas atmetė atsakovo teiginį, esą ši byla teisminga bendros kompetencijos teismui.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 108-112), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą– pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat šio įstatymo 81 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, priėmė įstatymo reikalavimų (ABTĮ 86 str.) neatitinkantį, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl nuomos sutarties dalyko. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiškai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis Naugarduko g. 31- Nr. 7, 8, kurių bendras plotas 27,16 m², tačiau 2001 m. birželio 5 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi A. P. buvo išnuomotos 13,56 m² ploto gyvenamosios patalpos, t.y. patalpos, kurios pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą faktiškai atitinka patalpų Naugarduko g.31-7, plotą. Pažymėjo, kad net ir faktinis naudojimasis patalpomis, nesant gyvenamųjų patalpų savininko sutikimo negali sukurti teisinių nuomos santykių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos Naugarduko g. 31-7 ir Naugarduko g. 31-8, Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre registruotos kaip atskiri objektai, o 2001 m. Sutartyje nurodytos patalpos atitinka tik vieno buto (Naugarduko g. 31-7) plotą bei žymėjimą plane. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas faktiškai naudojasi patalpomis Naugarduko g.31-7, tačiau neišsiaiškino dėl naudojimosi šiomis patalpomis teisėtumo. Teismas neatsižvelgė, kad pagal Civilinio kodekso 6.581 straipsnio nuostatas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkama gyventi gyvenamoji patalpa. Nesiaiškino bylai svarbios aplinkybės – ar pagrindinė buto nuomininkė A. P. iki mirties gyveno nuomojame bute ir, atitinkamai, ar ji išlaikė nuomotojos teises į savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir ar tokią teisę gali įgyti pareiškėjas (CK 6.602 str., 6.588 str.). Mano, kad pareiškėjas neįrodė šiuo atveju reikšmingos aplinkybės, kad iki mirštant pagrindiniam nuomininkui – jo šeimos nariui, jis gyvenamojoje patalpoje gyveno su šiuo šeimos nariu (vedė bendrą ūkį ir pan.), o po pagrindinio nuomininko mirties toliau gyvena nuomojamoje patalpoje (moka nuomos mokestį, komunalinių paslaugų mokesčius ir pan.). Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurių pagrindu sudaryta 2001 m. Sutartis, taip pat kitų dokumentų (atsiskaitymų už suteiktas komunalines paslaugas).
2. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 5 dalis reglamentuoja laikino asmenų, neįrašytų į eilę socialiniam būstui nuomotis, kurie neteko būsto dėl nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, apgyvendinimo savivaldybės socialiniame būste teisinius santykius. Bylą nagrinėjęs teismas įpareigodamas atsakovą sudaryti su pareiškėju neterminuotą gyvenamosios patalpos, kuri po gaisro nėra tinkama gyventi, nuomos sutartį, pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis), nes ginčo teisiniam santykiui taikė teisės normą, kuri šių teisinių santykių nereglamentuoja.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136-138) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakydamas į apelianto argumentus, pateikia šiuos motyvus:
1. Apeliantas netinkamai supranta pirmosios instancijos teismo sprendimą, vertindamas jį kaip įpareigojimą sudaryti su pareiškėju gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o ne kaip įpareigojimą priimti administracinį sprendimą.
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra pateikti visi prašomi dokumentai, taip pat ir kvitai, patvirtinantys apmokėjimus už komunalines paslaugas, tačiau atsakovas nepagrįstai delsia priimti jo kompetencijai priskirtą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 134) prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus administracinius veiksmus socialinio būsto nuomos srityje ir prašė teismą įpareigoti atsakovą dėl jo pateikto prašymo priimti sprendimą iš esmės.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. kovo 2 d. prašymu P. P. kreipėsi į atsakovą dėl socialinio būsto, kuris 2001 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi buvo išnuomotas pareiškėjo sutuoktinei A. P., nuomos sutarties pakeitimo nuomininkei mirus, taip pat prašė pakeičiant būsto nuomos sutartį ištaisyti 2001 m. Sutartyje padarytą klaidą dėl nuomojamo būsto numerio (iš Naugarduko 31-10, Vilniuje į Naugarduko g.31-7, 8, Vilniuje). Socialinio būsto skyrius 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr.A51-12300-(3.3.12.3-PD-4) informavo pareiškėją, kad dėl nuomos sutarties pakeitimo trūksta dokumentų ir pasiūlė pateikti prašymo išsprendimui reikalingus dokumentus: nuomininko pajamų ir turto deklaraciją už 2008 m. (pagal pridedamus blankus); dokumentus, kurių pagrindu išnuomotos gyvenamosios patalpos ir sudaryta jų nuomos sutartis; pažymas iš paslaugų teikėjų apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad iš pareiškėjo papildomų dokumentų negavo, tačiau pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus nustatė, jog šie atsakovo argumentai neatitinka tikrovės. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos įrodymų visumos analize ir teisingos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2009 m. spalio 8 d. raštu Nr.51-22489 pareiškėjo atstovei (atsakydamas į 2009 m. rugsėjo 18 d. paklausimą) pateikė dokumentų kopijas (10 lapų), pažymėdamas, kad šie dokumentai savivaldybės administracijoje iš P. P. buvo gauti 2009 m. birželio 9 d. Prie minėto rašto pridėti dokumentai 2009 m. spalio 7 d. patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus herbiniu antspaudu ir šio skyriaus vedėjos parašu. Ant pirmojo dokumento (asmens pajamų ir turto deklaracijos teisei į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nustatyti) uždėtas spaudas, kad 2009 m. birželio 9 d. šis dokumentas buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Interesantų aptarnavimo skyriuje (reg. Nr.A56-3443). Į minėtą P. P. deklaraciją įrašyta, kad prie jos pridedami priedai (8 dokumentai, tarp jų pažymos apie pareiškėjo pajamas, su būsto nuoma susijusius mokesčius ir kt.). Socialinio būsto skyrius 2009 m. gegužės 28 d. raštas Nr.A51-12300-(3.3.12.3-PD-4) nagrinėjamu atveju yra ne sprendimas dėl pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymo, o tik susirašinėjimo dokumentas, kuriuo atsakovas pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus duomenis, kurie reikalingi jo pateikto prašymo išsprendimui. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas į Socialinio būsto skyrius 2009 m. gegužės 28 d. raštą atsakė 2009 m. birželio 9 d. ir pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai papildomus dokumentus, tačiau atsakovas, gavęs šiuos dokumentus, dėl pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymo nepriėmė jokio sprendimo. Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos posėdyje patvirtino, kad 2009 m. gegužės 28 d. raštas Nr.A51-12300-(3.3.12.3-PD-4) yra vienintelis susirašinėjimo su pareiškėju dokumentas dėl jo 2009 m. kovo 2 d. prašymo.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje apibrėžtos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, tarp jų - savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma (Vietos savivaldos įstatymo 6 str.15 p.). Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi įgaliojimai priimti sprendimus dėl socialinio būsto nuomos suteikti savivaldybės vykdomajai institucijai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, pretenduoja išsinuomoti iš atsakovo socialinį būstą kaip mirusios nuomininkės A. P. šeimos narys. Pirmiau minėtos įstatymų nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas išsinuomoti socialinį būstą, kreipėsi į atsakovą kaip į viešojo administravimo subjektą, kuriam įstatymų leidėjo yra suteikti įgaliojimai priimti administracinius sprendimus dėl socialinio būsto nuomos.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenustato procedūros ir termino, per kurį savivaldybės administravimo subjektas turi priimti administracinį sprendimą dėl asmens prašymo išnuomoti socialinį būstą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad savivaldybės vykdomoji institucija, atlikdama įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas, susijusias su sprendimų priėmimu dėl socialinio būsto suteikimo, veikia kaip viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje, be kita ko, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 1 straipsnis apibrėžia, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už įstatymų leidėjo jam pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą. Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis įstatymų viršenybės, objektyvumo, „vieno langelio“ bei kitų viešojo administravimo principų, numatytų šio įstatymo 3 straipsnyje. Dėl asmens prašymo viešojo administravimo subjektas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais turi priimti atitinkamą sprendimą ir apie tai jam pranešti. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (galioja 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr.975 redakcija) 30 punkte reglamentuota, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Taisyklių 31 punkte nurodyta, jog, jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Iš šių teisės normų darytina išvada, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, išskyrus tą atvejį, kai terminas pratęsiamas dar iki 10 darbo dienų. Byloje nustatytas atsakovo neveikimas (dėl pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymo nepriėmė jokio administracinio sprendimo) laikytinas vilkinimu.
Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti sudaryta tik tuo atveju, jei savivaldybės vykdomoji institucija priima prašymą išsinuomoti socialinį būstą pateikusiam pretendentui palankų administracinį aktą, kuriame konstatuojama, kad pretendentas atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu nustatytas sąlygas (1,4,8,9,11 str.) ir nusprendžiama išnuomoti jam atitinkamą socialinį būstą. Nagrinėjamu atveju atsakovas dėl pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymo nepriėmė jokio individualaus administracinio sprendimo (nei teigiamo, nei neigiamo). Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas, nepriimdamas dėl pareiškėjo 2009 m. kovo 2 d. prašymo jokio sprendimo, neatliko jo kompetencijai priskirtų funkcijų viešojo administravimo srityje, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovą jas atlikti (priimti sprendimą). Apelianto argumentas, esą pirmosios instancijos teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su pareiškėju gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nepagrįstas, nes tokio įpareigojimo teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad atsakovo neveikimas ir pareiškėjo teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis dėl pareiškėjo 2009 m. kovo 3 d. prašymo nepriėmė jokio administracinio akto, o rezoliucinėje dalyje atsakovui yra nustatytas aiškus įpareigojimas - „ priimti sprendimą“.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis grindžia savo poziciją dėl pareiškėjo pretenduojamo išsinuomoti socialinio būsto savybių, taip pat pareiškėjo atitikties Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu nustatytoms sąlygoms išsinuomoti socialinį būstą, nes šios aplinkybės nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalykas. Šias aplinkybes atsakovas turės galimybę įvertinti pagal savo kompetenciją nagrinėdamas pareiškėjo 2009 m. kovo 3 d. prašymą ir priimdamas dėl jo atitinkamą individualų administracinį aktą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.