Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, vertėjai Veronikai Rybalčenko, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui A. K., ieškovei E. K., ieškovų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei L. K., L. Š., atsakovų L. Š. ir R. Š. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei J. S. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. K., L. Š. ir R. Š., apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. K. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, L. K., L. Š., R. Š., tretiesiems asmenims KAVA Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui ir Kauno rajono notarei R. S., M. K. dėl administracinių teisės aktų ir sutarties panaikinimo ir pagal atsakovės L. Š. priešieškinį ieškovams E. K. ir V. K. dėl administracinių teisės aktų ir sutarties panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

pripažinti negaliojančiu 2002-09-30 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-03-5314 26 p., kuriuo patvirtinant Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, L. K. suprojektuotas 0,75 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Užusalių kaime Užusalių sen. Jonavos r.;

pripažinti negaliojančiu 2004-07-19 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-0-6177 2 p., kuriuo L. K. atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę kaimo vietovėje, suteikiant 0,75 ha žemės sklypą Užusalių kaime Užusalių sen. Jonavos raj.;

pripažinti negaliojančiu 2004-07-19 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 46-11121 dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. K. dalyje dėl 0,75 ha žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Užusalių kaime Užusalių sen. Jonavos raj.;

pripažinti negaliojančia 2005-01-14 pirkimo-pardavimo sutartį (patv. notarės R. S., reg. Nr. 2-629), kurios pagrindu L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė L. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 0,7500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Užusalių k., Jonavos r., bei tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą (reg. Nr. 2-634) dėl 0,7500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio Užusalių k. Jonavos raj. perdavimo L. Š. nuosavybėn.

Nurodė, kad ieškovė E. K. pagal 2002-08-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-5030) iš N. R. įsigijo 0,64 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Užusalių k. Užusalių sen. Jonavos rajone. Pardavėja N. R. įgijo šį žemės sklypą nuosavybėn Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-08-21 įsakymo Nr. 03-3720 pagrindu (žemės sklypo Nr. 553-1). E. K. priklausantis sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centre. 1996-12-12 Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 03-627 V. K. buvo atstatytos nuosavybės teises į turėtą žemę, grąžinant žemės sklypus ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui - buvo suteiktas 1,23 ha žemės sklypas Užusalių k., Jonavos r. 2001-06-29 sutartimi P46/01-0215 „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo žemės ūkio paskirčiai“ V. K. buvo parduota 1,23 ha žemės sklypo, dalis - 0,46 ha. V. K. priklausantis sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovams nuosavybės teise priklausantys sklypai privalėjo būti naudojami įgijimo dokumentuose nustatytomis ribomis. Ieškovams priklausantys žemės sklypai įgijimo metu buvo apibrėžtoje vietoje, apibrėžtų žemės sklypų planuose ribų. 2004 metų rudenį Jonavos rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai ieškovus informavo, jog jiems priklausantys žemės sklypai yra atmatuoti kitiems asmenims, ieškovams šioje vietoje žemės sklypai nebebus suteikti. Iš išreikalautų dokumentų ir pateiktos informacijos paaiškėjo tokios aplinkybės: ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose tikslu atkurti nuosavybės teises buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Užusalių k. Užusalių sen. Jonavos raj., pretendentei atsakovei L. K.. Kauno apskrities viršininko 2002-09-30 įsakymu Nr. 02-03-5314 patvirtinus Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą sklypas buvo paženklintas vietoje. Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą L. K. atkurtos 2004-07-19 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 46-11121. Palyginus V. K. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano duomenis su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, matyti, jog dalis L. K. perduoto neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo buvo suprojektuota V. K. žemėje. Perplanuojant žemės sklypus, iš E. K. dalis jai priklausiusio žemės sklypo apskritai buvo atimta. 2005-12-30 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas raštu informavo, jog ieškovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos yra pasikeitę. Iškilus ginčui dėl to, kad ieškovai prarado dalį jiems priklausančios žemės, Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas paženklinti jų žemės sklypų ribas natūroje pagal Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 1999-07-08 įsakymu Nr. 02-03-3844. Dėl minėtų savo teisių pažeidimo ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie LR Žemės ūkio ministerijos. Šios tarnybos raštu buvo konstatuota, jog ieškovų teisės yra pažeistos, o VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas įpareigotas atstatyti jiems priklausančių žemės sklypų ribas, tačiau iki šiol ieškovų teisės nėra apgintos. 2006-04-20 Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius išvažiuojamame posėdyje nustatė, jog ženklinant lygiavertį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) natūroje buvo pažeistos gretimų žemės sklypų ribos: Nr. (duomenys neskelbtini) užimta apie 0,25 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini) užimta apie 0,01 ha. Kadangi sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra perleistas, ribas atstatyti administracine tvarka be savininkų sutikimo nėra galimybių, todėl klausimas gali būti sprendžiamas tik teismine tvarka. Patvirtinant Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo nustatytos ieškovų žemės sklypų ribos, todėl jas keisti ir jiems priklausančiuose žemės sklypuose formuoti žemės sklypą L. K. nebuvo galima. Sutinkamai su 1998-04-01 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos“ 9 p., žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypai, nustatomos jų ribos, todėl ieškovams priklausančioje žemėje negalėjo būti formuojamas sklypas atsakovei L. K.. 2002-09-30 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-03-5314 26 p. buvo patvirtintas Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir L. K. suprojektuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas 0,75 ha Užusalių k. 2004-07-19 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-0-6177 2 p. L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę kaimo vietovėje ir suteiktas 0,75 ha žemės sklypas Užusalių k. 2004-07-19 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 46-11121, L. K. perduota neatlygintinai nuosavybėn turėtąjį 0,75 ha žemės sklypą. L. Š. iš L. K. šį žemės sklypą įgijo 2005-01-14 pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. 2-629) pagrindu bei priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-63 pagrindu, todėl visi minėti administraciniai aktai ir sandoris privalo būti panaikinti.

pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 29 d. sutartį reg. Nr. P46/01-0215 „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, kuria V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nupirko 1, 23 ha žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , Užusalių k.v., adresas Jonavos r. sav., Užusalių kaimas, dalį- 0,46 ha.

Nurodė, kad V. K. asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo suteiktas remiantis 1993 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, todėl negalėjo būti parduotas. Be to, remiantis LR Žemės reformos įstatymo (redakcija Nr. 1-1607 aktuali nuo 1996 11 05 iki 1997 07 01) 16 str. 9 p. asmeninio ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį naudojantiems asmenims, kuriems jis buvo suteiktas pažeidžiant galiojančius įstatymus. Tokia pati įstatymo nuostata išliko ir 2000-06-27 Žemės reformos įstatymo redakcijos 15 str. 8 dalyje, kuri galiojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Be to, 2001 m. birželio 29 d. sutartis reg. Nr. P46/01-0215 „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo žemės ūkio paskirčiai(veiklai)“ nepatvirtinta notariškai. Kadangi V. K. asmeninio ūkio žemė nebuvo suteikta pagal įstatymus, todėl nepagrįstai buvo formuojamos ir šios žemės sklypų ribos. Dėl šios priežasties Kauno apskrities viršininko 1999 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 02-03-3844, kuriuo buvo patvirtintas Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dalyje dėl žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , Užusalių k.v., adresas Jonavos r. sav., Užusalių kaimas plotas 1, 23 ha, ribų suformavimo, naikintinas. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

Priešieškinį teismas laikė nepagrįstu. Teismas nesutiko su atsakovės priešieškinyje nurodytais motyvais, nes V. K. nuosavybės teisė į turėtą žemę atkurta ir 1,23 ha asmeninio ūkio žemės sklypas suteiktas 1996-12-12, žemės sklypo dalis – 0,46 ha parduota 2001-06-29, todėl prašomi panaikinti administraciniai aktai jokiu būdu negalėjo pažeisti atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nes atsakovė teises į gretimą 0,75 ha žemės sklypą įgijo tik 2005-01-14, V. K. suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas 1,23 ha buvo suformuotas ir paženklintas valstybės išperkamos žemės teritorijoje valstybinėje žemėje, ir atsakovės skundžiami administraciniai teisės aktai bei žemės sklypo dalies pardavimo sutartis galėjo pažeisti tik valstybės interesus,, todėl atsakovė L. Š., manydama, kad atitinkami valstybės institucijos priimti teisės aktai ar sudaryti sandoriai priimti neteisėtai, turėjo galimybę kreiptis į prokurorą ar kitas įstatymo numatytas valstybės institucijas dėl teisės pažeidimo. teismas darė išvadą, kad asmeninio ūkio žemė minėtu Užusalių apylinkės tarybos 1993-03-10 sprendimu V. K. buvo skirta nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai bei atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė E. K. 2002-08-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 1-5030) iš N. R. įsigijo 0,64 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Užusalių k. Užusalių sen. Jonavos r. (1 t. b.l. 18). Pardavėja N. R. įgijo šį žemės sklypą nuosavybėn Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-08-21 įsakymo Nr. 03-3720 ir sprendimo Nr. 46-3503 pagrindu (1 t. b.l. 13-15), atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Sklypas vietoje buvo paženklintas 1994-04-20 (1 t. b.l. 12; projekte sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ), o jo abrisas parengtas 1995-12-29. E. K. priklausantis sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre. Minimą sklypą vietoje matavo ir jo abrisą rengė atsakovė L. K. (1 t. b. l. 10, 12)

Ieškovui V. K. 1996-12-12 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr.46-4213 buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtus 0,77 ha žemės Paskutiškių k. Užusalių sen. Jonavos raj., žemės sklypą grąžinant ekvivalentine natūra. 1996-12-12 Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 03-627 V. K. buvo suteiktas 1,23 ha asmeninio naudojimo žemės sklypas Užusalių k. Jonavos raj., iš kurio į 0,77 ha dalis buvo atkurtos nuosavybės teisės ekvivalentu (suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą), o 0,46 ha numatyta parduoti (1 t. b.l. 21-23). 2001-06-29 sutartimi P46/01-0215 „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo žemės ūkio paskirčiai“ ieškovui V. K. buvo parduota 1,23 ha žemės sklypo dalis - 0,46 ha. Neatsiejama šios sutarties dalis buvo pridėtas 2000-04-06 parengtas ir Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos patvirtintas 1,23 ha žemės sklypo planas. 1,23 ha žemės sklypas ieškovui V. K. buvo paženklintas 1994-04-28, jo abrisas parengtas 1995-12-17 (2 t. b.l. 146, 147). Iš asmeninio ūkio žemės sklypo paženklinimo akto, bei iš 1995-12-17 parengto plano matyti, kad šiuos dokumentus rengė taip pat atsakovė L. K., tuo metu dirbusi Jonavos rajono žemėtvarkos skyriuje Užusalių seniūnijoje.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Užusalių kadastro vietovės projekto autorė atsakovė L. K. Kauno apskrities viršininko 2002-02-19 įsakymu Nr. 02-03-633 buvo įtraukta į eilę asmenų, pageidaujančių gauti neatlygintinai žemės sklypus už turėtą žemę, nepriskirtą valstybės išperkamai žemei (Nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 60, 61). 2002 m. spalio 8 d. atsakovė L. K. paženklino sau Užusalių ir Išorų kadastro vietovėse šešis žemės ir miško sklypus (nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 56), tarp jų ir 0,75 ha ginčo sklypą (projekte skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurie, ieškovų teigimu, persidengė su jų valdomais žemės sklypais. Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte, surašytame 2002-10-08, nurodyta (akto 2 p.), kad panaudoti anksčiau įtvirtinti 6 pastovūs riboženkliai (gretimybėse su V. K. skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), atstatyti išnykę 7 pastovūs riboženkliai bei įtvirtinti nauji 4 pastovūs riboženkliai, nenurodant kiek riboženklių yra atstatyta ir kiek konkrečiai panaudota anksčiau pastatytų riboženklių gretimybėse su ieškovų V. K. ir E. K. naudojamais asmeninio ūkio žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) . Kauno apskrities 2004 m. liepos 19 d. sprendimu Nr.46-11121 L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,68 ha žemės ir 1,69 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės ir miško sklypus, įskaitant ir esančius Užusalių kaime, Jonavos r.. Kauno apskrities viršininko 2004 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.02-03-6177 (priedo 2 p.) L. K. buvo suteiktas neatlygintinai 0,75 ha ginčo žemės sklypas, esantis Užusalių k., Jonavos r. (nuosavybės teisių atkūrimo( b.l. 75-78)).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog L. K., formuodama sau pačiai 0,75 ha žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini) ), besiribojantį su ieškovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina jog aplinkybė, kad L. K. žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) paženklino pažeidžiant įstatymų reikalavimus nustatyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2008 11 10 specialisto išvadoje (4 t. b.l. 54-60)

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ženklinant L. K. 0,75 ha žemės sklypą, V. K. naudojamo žemės sklypo ribos buvo aiškios ir pažymėtos tvoromis. Kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad L. K. žemės sklypą ženklinant vietoje 2002 m. spalio mėn., buvo tvora, žyminti faktines V. K. naudojamo žemės sklypo ribas yra pagrįsta, kadangi ją patvirtina byloje surinkti įrodymai: liudytojų V. S. ir M. I. parodymai, rašytiniai įrodymai - R. R. namų valdos padalijimo detaliojo plano schemoje (5 t., b.l. 9) ties sklypo ribos tašku (4), kuriame nurodyta gretimybė –V. K. žemės sklypas, yra pažymėta tvora. Tvora yra pažymėta ir 2002 m. gruodžio mėn. rengtame atsakovės L. Š. namų valdos 4413 kv.m žemės sklypo plane (5 t. b. l. 12).

Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo Metodikos 67 p. numato, jog prieš paženklindamas žemėnaudas vietovėje pagal patvirtintą projektą, jo autorius parengia ir pateikia rajono žemėtvarkos skyriui sąrašą piliečių, kuriems šiuo projektu suformuoti žemės sklypai ir kuriuos reikia pakviesti dalyvauti ženklinant žemės sklypus nurodytu laiku. Metodikos 68 p. numatė, jog rajono žemėtvarkos skyrius kviečia piliečius asmeniškai arba registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki ženklinimo dienos. Metodikos 70 p. numatė, jog kai paženklinant žemės sklypus dalyvavę kviestiniai asmenys pareiškia pretenzijas arba nesutinka su žemės sklypų ribomis, darbai dėl ginčijamų žemės sklypų ženklinimo nutraukiami, o projekto autorius teikia raštišką paaiškinimą apskrities viršininko administracijai. Toliau šių žemės sklypų ženklinimo darbai tęsiami tik dalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir apskrities viršininko administracijos atstovui. Akivaizdu, jog jei minimi įstatymo reikalavimai būtų buvę vykdomi, šalys, tikėtina, būtų išvengusios atsiradusių ieškovams neigiamų teisinių pasekmių ir teisminio ginčo.

Pažymėtina ir tai, kad L. K. žemės sklypo ženklinimo metu (2002 -10 -08) galiojo Žemės ūkio ministerijos 1996 03 11 įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus Metodika. Šios Metodikos 5.2. p. numatė, jog žemės sklypo ribos vietovėje nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams.(…). Suinteresuoto asmens kviesti nereikia tik tokiu atveju, jei žemės sklypo riba sutampa su anksčiau išmatuoto geodeziškai ir koordinuoto (turinčio riboženklių koordinates) žemės sklypo riba. Šio ginčo atveju tokių aplinkybių nebuvo, todėl buvo privalu laikytis Metodikos 5.3. p., kuris numatė, jog asmenys ribų nustatymui kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos, išsiunčiant registruotu laišku. Darytina išvada, kad sąrašą apie kviestinus dalyvauti ženklinant žemės sklypus asmenis sudaro žemėtvarkos skyriaus specialistai, o registruotus laiškus besiribojančių sklypų savininkams privalo išsiųsti ar kitaip pranešti žemėtvarkos skyrius arba matavimo darbus vykdantys asmenys, todėl spręstina, kad atsakovė L. K., kaip žemėtvarkos specialistė, dalyvavusi žemės reformos vykdyme, ir ženklindama sau 0,75 ha žemės sklypą, privalėjo pasidomėti, ar yra sudarytas kviestinų asmenų sąrašas, o kaip asmuo, rengęs sau žemės sklypo planą, turėjo pareigą pati pranešti teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams – ieškovams apie sau formuojamo žemės sklypo ribų nustatymą vietovėje ir suderinti su ieškovais šios jos žemės sklypo ribas, nustačiusi, kad ženklinant atsakovei žemės sklypą nebuvo išlikę sklypų ribas žymintys riboženkliai, nors besiribojančio žemės sklypo, priklausančio V. K., ribas žymėjo tvora, taip pat, kaip nustatyta iš bylos duomenų, akivaizdžiai matant, kad greta L. K. formuojamo žemės sklypo esantys žemės sklypai yra naudojami, ir jų dalis persidengė su atsakovei suformuotu žemės sklypu.

Darytina išvada, kad atsakovė L. K., vykdydama žemės reformos vykdytojo funkcijas, nesiėmė priemonių informuoti apie sklypų ribų koregavimą juos naudojančius savininkus arba žemėtvarkos skyriaus specialistus, ir be žemės savininkų sutikimo suprojektavo sau lygiavertį žemės sklypą, pažeisdama ieškovų V. K. ir E. K. nuosavybės teises.

Pažymėtina, kad N. R. ir V. K. žemės sklypų suformavimo metu L. K. buvo Užusalių agrarinės reformos tarnyboje žemėtvarkininke, todėl atitiko tuo metu galiojusio 1995 m. balandžio 4 d. Nr.I-836 LR Valdininkų įstatymo apibrėžto subjekto - valdininko požymius. Šio įstatymo 16 straipsnis numatė, jog valdininkai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų; vykdyti Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius valdininkų funkcijas, jiems duotas vadovų užduotis ir pavedimus, nepriekaištingai ir kultūringai atlikti savo pareigas. Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 1999 07 08 viršininko įsakymu Nr. 02-03-3844. Projektą parengė VĮ Žemėtvarkos instituto darbuotoja L. K.. 2002 m. spalio 8 d. atsakovė L. K. paženklino sau Užusalių ir Išorų kadastro vietovėse šešis žemės ir miško sklypus (nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 56), tarp jų ir 0,75 ha ginčo sklypą (projekte skl. Nr. (duomenys neskelbtini)).

1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371 Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu buvo siekta suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą(...) Minimo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numatė, jog asmeniui, dirbančiam valstybės ar savivaldybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Apie interesų konflikto negalimumą žemės santykiuose yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civ. byla Nr. 3K-7-197/2003 m.).

Be to, pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus.

Įvertinant aukščiau išvardintas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė L. K. pažeidė tuo metu galiojusio LR Valdininkų įstatymo reikalavimus, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymų nuostatas, bei LR CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur). Šių fundamentalių teisės principų svarbą yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylos Nr. 3K-3-905; Nr. 3K-3-512; Nr. 3K-7-4/2007; Nr. 3K-3-338/2007, ir kt.). Šio ginčo atveju negali būti ginamos atsakovės L. K. ir jos teisių perėmėjų teisės, kurios buvo naudojamos priešingai jų tikslams ir paskirčiai.

Vienas pagrindinių apeliantų apeliacinio skundo motyvų yra tas, jog nėra neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog ieškovų ir atsakovės žemės sklypai persidengia, o jei persidengia – tai kokia dalimi. Apeliantų nuomone, ieškinys galėjo būti tenkinamas iš dalies, kadangi dalies žemės suformavimas atsakovei L. K. ir jos teises perėmusiai L. Š. ieškovų teisių nepažeidžia.

Pažymėtina, kad aukščiau paminėti teisės aktai yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta alternatyvų galimybė, todėl jų privalu laikytis. Žemėnaudų formavimas yra reglamentuotas eile teisės aktų, todėl šio ginčo atveju tiek Kauno apskrities viršininko administracija, tiek Jonavos rajono Žemėtvarkos skyrius, tiek atsakovė L. K., rengdami 0,75 ha žemės sklypo planą, privalėjo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Dėl šios priežasties negalima išvada, kad dalis L. K. žemės sklypo buvo suformuota teisėtai, kita dalis – pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra teisinga priimtus individualius teisės aktus naikinti viso 0,75 ha sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini) ) atžvilgiu, o ne atitinkamos jo dalies. LR Žemės įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžta žemės sklypo sąvoka, kuri nurodo, jog tai yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pripažinus teisės aktus tik žemės sklypo dalies atžvilgiu negaliojančiais, likusi sklypo dalis neatitiktų įstatymo suformuluotos žemės sklypo sąvokos, nes nebūtų tiksliai apibrėžtos likusio sklypo ribos.

Apeliantų argumentai, jog ieškovų ir atsakovų žemės sklypų plotų persidengimas nustatytas preliminariai, iš dalies pagrįsti ir byloje esančių įrodymų visumos, kolegijos vertinimu, pakanka išvadai, kad suformuojant L. K. žemės sklypą, buvo pažeistos ieškovų E. K. ir V. K. teisės ir kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypai persidengia. Darydama šias išvadas, kolegija iš dalies remiasi ir LR CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Sutinkamai su LR CPK 187 straipsnio 2 dalimi, teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jei įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Šioje byloje buvo ginčijami Kauno apskrities viršininko administracijos priimti administraciniai aktai. Kauno apskrities viršininko administracija ieškinį pripažino pilnai ir išsamiai tiek procesiniais dokumentais, tiek šios institucijos atstovų paaiškinimais išdėstė išsamius argumentus, kurie patvirtina, kad L. K. žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, taip pat yra pripažįstamas ir sklypų persidengimo faktas. Šios institucijos atstovų paaiškinimais teismas neturi pagrindo nesiremti dėl šių priežasčių: pažymėtina, kad sutinkamai su LR Apskrities valdymo įstatymo (galiojusio iki 2010 06 30) 5 straipsnio 1 punktu, apskrities viršininko uždaviniai yra įgyvendinti valstybės politiką (...) žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priima dėl jų sprendimus. Viršininko sprendimai gali būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, prieš pareikšdami ieškinį teismui, pasinaudojo ikiteismine žemės ginčų sprendimo tvarka, nustatyta LR Apskrities valdymo įstatyme LR Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2010 06 30), numatančia, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

Bylos duomenys patvirtina, kad iškilusį ginčą sprendė tiek Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (t.1. b.l. 34, 40, 41, 43-44, 45-47, 48-50). Minimos institucijos, atlikusios matavimo darbus vietoje, pripažino ieškovų teisių pažeidimą. Pareiškėjų skundą dėl jų teisių pažeidimo žemėnaudos srityje pagrįstu pripažino ir LR Seimo kontrolierių įstaiga (t.1. b.l. 53-54).

Kauno apskrities viršininko administracija, būdama atsakinga už tinkamą žemės reformos darbų vykdymą (LR Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnio l dalis, 16 straipsnio l dalis, LR apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnis), spęsdama dėl L. K. žemės sklypo formavimo, privalėjo įsitikinti, kad perduodamas daiktas, taip, kaip jis suformuotas, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šioje byloje Kauno apskrities viršininko administracija, ir vėliau jos teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės taryba prie ŽŪM, ieškinį pripažino, nurodydami, kad suprojektuojant L. K. žemės sklypą buvo pažeistos gretimų savininkų teisės. Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkai, atlikę preliminarius matavimus nustatė, kad L. Š. žemės sklypas su E. K. žemės sklypu persidengia apie 0,04 ha, L. Š. žemės sklypas su V. K. žemės sklypu persidengia apie 0,26 ha. Išvažiuojamojo posėdžio, kuris įvyko 2006-04-20 (1 t. b.l. 43), metu, dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos specialistei, buvo nustatyta, kad ženklinant lygiavertį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (užimta 0,25 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (užimta 0,01 ha) ribos. Kad dalis L. K. perduoto neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo buvo suprojektuota V. K. ir E. K. privačioje žemėje, patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2006-03-01 ir 2006-03-03 raštais (1 t. b .l. 45, 48), bei vietoje matavimus vykdžiusi 2006-04-20 komisija (1 t. b.l. 43), kuri nustatė, kad ženklinant lygiavertį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos gretimų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (užimta 0,25 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (užimta 0,01 ha) ribos.

Šioje byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, jog ginčas kilo dėl žemės sklypo, kurio savininkė buvo pati projekto autorė, tuo pačiu rengusi priešinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje turinčių asmenų privatizavimo dokumentus, tarp jų ir ieškovų asmeninio ūkio žemės sklypų planus. Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyviai ir tiksliai nustatyti padarytų pažeidimų nėra galimybės, nes dokumentų (planinės medžiagos), kuriais įstatymo nustatyta tvarka būtina remtis sprendžiant kilusius ginčus žemės nuosavybės klausimais, rengėja yra viena iš suinteresuotų bylos šalių (atsakovė), kurios žinioje yra rengiami žemėtvarkos projektai ir kiti žemės reformos dokumentai. Spręstina, kad atsakovė L. K. turėdama specialųjį pasirengimą ir dirbdama žemėtvarkos srityje, negalėjo nežinoti, kad jai formuojamas lygiavertis žemės sklypas suformuotas pažeidžiant gretimų privačių žemės sklypų ribas ir jų savininkų teises, nes sklypo savininkas buvo pats projekto autorius, kuriam privalo būti žinomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai vykdant žemės reformą. Lygiai dėl tos pačios priežasties pačios atsakovės L. K. atliktais matavimais (t .5, b.l. 66), nepatvirtintais jokios įstaigos rekvizitais, nėra pagrindo vadovautis sprendžiant iškilusį ginčą, nes jie parengti pačios atsakovės, kuri šioje byloje turi aiškų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog asmeninio ūkio žemės sklypai buvo projektuojami asmeninio ūkio žemės suvestiniuose planuose, kurių mastelis buvo 1:5000, tokiame plane buvo pažymėtos ir ieškovų asmeninio ūkio žemės sklypų ribos. Grąžinamos natūra ir lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami žemėtvarkos projekte, kurio mastelis 1:10000, todėl projektuojant ir ženklinant laisvame žemės fonde lygiavertį žemės sklypą šalia asmeninio ūkio žemės sklypų, pažymėtuose senesniuose planuose ir kitu masteliu, L. K. nebuvo sudėtinga pasinaudoti planinės medžiagos netikslumais, o žemės reformos darbų vykdymą kontroliuojanti institucija, teisme pripažinusi savo klaidą, laiku nenustatė esamų neatitikimų.

Pažymėtina ir tai, kad L. K. paženklinto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų plano (M1:10000) ir abriso (nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 34,35) duomenimis nustatyta, kad 0,75 ha sklypo ribos (3-4) ilgis – 35 m, ribos (4-5) – 106 m, ribos (5-6) – 100 m. Plane nurodyta, kad sklypo ribos (4-5-6) ribojasi su V. K. asmeninio ūkio žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) , o ribos (3-4) – N. R. asmeninio ūkio žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) . 2003 m. spalio 30 d. atsakovė L. Š. pirkimo-pardavimo sutartimi (5 t. b.l. 10) įgijo iš R. R. 0,4413 ha namų valdos žemės sklypą, kuris ribojosi su L. K. paženklintu 0,75 ha žemės sklypu (sklypo 2002-10-08 plane nurodyta gretimybė (2-3) su R. R. namų valdos žemės sklypu. Pažymėtina, kad atsakovės L. Š. įgyto namų valdos 0,4413 ha žemės sklypo ribų posūkio taškas 3 (kadastrinių matavimų 2002 m. plane) ir vėliau atliktų (2005 m.) L. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane (1 t. b. l. 114) nurodytas ribų posūkio taškas 14 sutampa. Atsakovė L. K. 2005 m. sausio 14 d. 0,75 ha ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pardavė atsakovei L. Š. (1 t. b. l. 81), kurios daiktinės teisės į šį sklypą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2005-01-19 (1 t. b. l. 35).

Pirmosios instancijos teismas įvertino Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (asmeninio ūkio žemės sklypų masyvo; M1:5000), patvirtintą Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-07-08 įsakymu Nr. 02-03-3844 (1 t. b.l. 8 ), bei ieškovo V. K. 1,23 ha asmeninio ūkio žemės sklypo privatizavimo planą, parengtą 2000-04-06 (1 t., b.l. 9), bei pagrįstai nustatė, jog ieškovo V. K. 1,23 ha žemės sklypo ribos žemėtvarkos projekte ir parengtame privatizavimo plane nesutampa. Žemės sklypo privatizavimo plane (2000-04-06) sklypo pietinė riba yra pažymėta ilgesnė, negu numatyta pagal matavimo duomenis abrise (106 m). Ribos ilgis plane yra 2,5 cm, o pagal mastelį (M1:5000) tai atitinka 125 m ilgiui (nors turi būti 106 m). Atitinkamai nesutampa ir sklypo šiaurinė riba, kurios ilgis turėtų būti 114 m. Neatitikimas akivaizdžiai matomas ir lyginant sklypo ribų posūkio taškų išsidėstymą kitų gretimų žemės sklypų atžvilgiu, pavyzdžiui – R. R. namų valdos sklypo atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad atstumas laisvame žemės fonde tarp V. K. žemės sklypo ir R. R. namų valdos sklypo (iki padalijimo) žemėtvarkos projekte yra 4-4,5 mm, kas pagal mastelį atitinka 20-23 m ilgį. Šiame laisvos valstybinio žemės fondo žemės tarpe atsakovė L. K. ir suprojektavo sau 0,75 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio ribos (3-4) ilgis ne 23 m, o 35 m, todėl darytina išvada, kad projektuojant šį žemės sklypą, dalis jo buvo paženklinta V. K. ir E. K. privačių žemės sklypų sąskaita, patraukiant ne tik rytinę V. K. žemės sklypo ribą, bet ir atitinkamai paslenkant į šiaurės pusę šiaurinę bei pietinę sklypo ribas.

Apeliacinės instancijos metu apklausta liudytoja D. G. (Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotoja), patvirtino, jog buvo parengti keli matavimo planų variantai, pagrindu imant skirtingus atskaitos taškus, tačiau iš visų atliktų matavimo duomenų buvo nustatyta, kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos persidengia, o V. K. žemės sklypas yra pastumtas į šiaurės pusę.

Kaip pagrįstai nurodė Jonavos rajono apylinkės teismas, aplinkybę, kad ieškovo V. K. asmeninio ūkio žemės sklypo buvo pakeistos pastumiant sklypą į šiaurinę pusę, patvirtina ir V. K. asmeninio ūkio žemės privatizavimo byloje esantys duomenys (2 t. b.l. 147): 1994-04-20 asmeninio ūkio žemės sklypo paženklinimo akte nurodyta, kad 1,23 ha žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini) ) visą sklypo plotą užima žemės ūkio naudmenos (ariama, pievos, ganyklos, sodiniai), kitos žemės sklype nėra. Tačiau Kauno apskrities viršininko sudaryta komisija 2005-11-17 vietoje nustatė, kad V. K. naudojamoje asmeninio ūkio žemėje atsirado krūmai , t.y. kitos žemės naudmenos. Be to, teismo išvažiuojamojo posėdžio metu 2009-06-17 (5 t. b. l. 51-53) buvo nustatyta, kad V. K. žemė šiaurinėje dalyje nedirbama, apaugusi krūmais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog formuojant ir ženklinant vietoje 0,75 ha žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo pažeistos ieškovės E. K. 0,64 ha žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos, ką patvirtina ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2009-06-17 nustatyti faktai. Žemės sklypo privatizavimo plane bei abrise (2 t. b. l. 125, 126) nurodytas sklypo ribos (3-4) ilgis yra 138 m, kas atitinka ir žemėtvarkos projekto duomenis (ribos ilgis plane 2,8 cm, arba apie 140 m). 2009-06-17 teismo išvažiuojamojo posėdžio metu (5 t. b. l. 51-53) nustatyta, kad tarp atsakovų Šuopių žemės sklypo, įgyto iš L. K., ribos, pažymėtos tvora, ir miške esančio griovio (iki kurio pažymėta ieškovės E. K. sklypo riba) yra tik 124 m (vietoje 138 m). Nuo atsakovų sklypo šiaurinės ribos (pažymėtos tvora (taškai 3-4)) iki ieškovų nurodytos jiems priklausančių (užimtų) žemės sklypų ribų (schemoje pažymėta punktyrine linija nuo taško (2)) yra 14 m atstumas. Šis nustatytas faktas patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad jų sklypų ribos yra pakeistos, patraukiant jas į šiaurinę pusę apie 14 m.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad formuojant, ženklinant vietoje, atkuriant nuosavybės teise ir suteikiant neatlygintinai atsakovei L. K. 0,75 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; proj. Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Užusalių k. Jonavos raj., buvo pažeistos imperatyviosios LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 straipsnio ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 24 punkto nuostatos, t.y. L. K. perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, žemės sklypas buvo suformuotas ne iš laisvos žemės fondo, o dalinai iš ieškovų V. K. ir E. K. nuosavybės teise valdomos žemės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė daikto (ginčytinos sklypo dalies) faktinio valdymo teisėtumo prezumpciją, įtvirtintą CK 4.23 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad atsakovai, teigdami apie ginčo sklypo dalies priklausymą nuosavybės teise būtent jiems, turi procesinę pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šią prezumpciją nuneigti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis) bei įrodyti, kad ieškovai neabejotinai pažeidė jų, teisėtų daiktų savininkų, teises valdyti jiems priklausančius daiktus (CK 4.34 straipsnio 1 dalis, 4.35 straipsnio 1 dalis). Ieškovai nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo žymiai anksčiau, nei žemės sklypas toje vietoje buvo suformuotas L. K.. Pagal CK 1.75 straipsnio 4 dalį, jeigu tas pačias teises į daiktą įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Kadangi pirmieji sandorį įregistravo ieškovai, spręstina, kad jie ir įgijo nuosavybės teisę į persidengiančias su L. K. (vėliau – L. Š.) žemės sklypo dalis.

Atsakovai L. Š. ir R. Š. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog jiems taikytina sąžiningo įgijimo prezumpcija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 06 19 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-898/2002), 2003 11 19 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-1118/2003), 2004 12 01 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-632/2004) yra nurodęs, jog sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Teisės klausimas yra tai, ar teisingai teismai aiškino sąžiningumo sąvoką susiklosčiusiuose santykiuose, kai turtą perleido skolininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriumi ar asmeniu, reiškiančiu turtines pretenzijas į ginčo turtą.

Kai iškeliamas ginčas dėl sudaryto sandorio negaliojimo dėl galimo kreditoriaus ar prilyginto jam pagal savo teisių apimtį asmens interesų pažeidimo, tai aplinkybė, ar sandorio šalis - turto įgijėjas - buvo sąžiningas, nustatoma pagal tai, ar įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Teisiškai reikšminga, ar sutarties šalis turi duomenų (žino), ar privalo žinoti (jam nustatyta pareiga pasidomėti), dėl asmenų, galinčių pareikšti pretenzijas į perleidžiamą turtą. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, iš kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Vadinasi, asmuo, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar nėra asmenų, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, o tai reiškia sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir prilygintų jam asmenų ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Atsakovų L. K. bei L. Š. ir R. Š., kurie 2005-01-14 įgytą 0,75 ha žemės sklypą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesąžiningumą rodo atliktų sandorių intensyvumas, t. y. 2004 m. liepos 19 d. apskrities viršininko sprendimais atkuriamos nuosavybės teisės ir suteikiamas lygiavertis sklypas L. K., nekilnojamojo turto registre jis registruojamas 2004 m. rugpjūčio 19 d. (1 t., b.l. 35) o 2005 m. sausio 14 d. (po 5 mėnesių) L. K. žemės sklypą parduoda L. Š. (1 t. b.l. 81, 82). Labai svarbu tai, kad teisminio nagrinėjimo metu R. Š. paaiškino, jog prieš sudarant sandorį jis nesidomėjo tiksliomis perkamo sklypo ribomis, jo dislokacija, atitinkamose institucijose nepasitikrino, kiek patikimi yra pardavėjo dokumentai. Tikslias žemės sklypo ribas atsakovui R. Š. L. K. parodė jau po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, nedalyvaujant L. Š., su kuria tiesiogiai buvo sudaroma 2005-01-14 pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovų L. K. ir R. Š. parodymais nustatyta, kad L. Š. įsigyto iš L. K. žemės sklypo ribos buvo matuojamos jau po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai L. ir R. Š. 2003-10-30 pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. R. įgijo 0,4413 ha namų valdos žemės sklypą, kuris ribojosi su vėliau suprojektuotu ir paženklintu ginčo 0,75 ha žemės sklypu. Atsakovai nurodė, jog toje vietoje jie dažnai lankydavosi, todėl darytina išvada, kad jie negalėjo nematyti ir nežinoti, jog šalia jų namų valdos žemės sklypo esanti žemė buvo nuolat naudojama ir prižiūrima kitų asmenų (kaip nurodė apklausti liudytojai - pievoje buvo ganomi gyvuliai, žemė ariama, sodinamos bulvės, sėjami miežiai). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai žinojo apie kilusį konfliktą tarp ieškovų ir sklypo savininkės L. K. dėl sklypo ribų, be to turėjo matyti, kad V. K. sklypo ribos buvo pažymėtos iš dviejų pusių tvoromis. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai L. ir R. Š. neigė, kad jiems buvo žinomos aplinkybės dėl kilusio ginčo, kad greta esanti žemė yra naudojama ir kad joje buvo įrengtos tvoros, tačiau šie jų parodymai yra paneigti liudytojų V. S. ir M. I. parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 0,443 ha žemės sklypo, priklausančio atsakovei L. Š. plane (5 t., b.l. 12) taške (4) yra pažymėtas tvoros fragmentas. Be to, atsakovė L. Š. dar 2004-12-17 (iki žemės sklypo įsigijimo) kreipėsi raštu (I2 t. b.l. 162) į Jonavos rajono žemėtvarkos skyrių su skundu dėl to, kad V. K. kasa griovius prie jos namų valdos žemės sklypo, gadina įvažiavimą į jos sklypą bei žalią veją, taigi, tuo pačiu turėjo žinoti, kad dėl planuojamo įsigyti žemės sklypo ribų buvo kilęs ginčas, kad tam tikrą dalį šio sklypo užima kitų privačių žemės sklypų dalys, kurios buvo atitvertos tvoromis, todėl atsakovai, kuriems keliami rūpestingų ir atidžių asmenų reikalavimai, turėjo suprasti, kad šia perkama žemės sklypo dalimi naudojasi ieškovai. Dėl šių aplinkybių L. Š. negali būti pripažinta sąžininga įgijėja,.

Įrodymų vertinimui, teismui sprendžiant ar tam tikri faktai įrodyti, turi reikšmės įrodomųjų duomenų tikslumas, išsamumas ir patikimumas bei jų susiejimas su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Todėl byloje esančių duomenų pakako atsakovų R. Š. ir L. Š. sąžiningumui paneigti.

Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl ieškinio senaties taikymo. Reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Todėl šiais atvejais pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir toje dalyje, kuria atsakovės L. Š. priešieškinys buvo atmestas. Atsakovė L. Š. prašė pripažinti negaliojančiais: Kauno apskrities viršininko 1996-12-12 įsakymo Nr. 03-627 1 punkto 1.2 papunktį bei 2 punktą dalyje dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo V. K.; 1996-12-12 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 46-4213 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo V. K.“; Kauno apskrities viršininko 1999-07-08 įsakymą Nr. 02-03-3844, kuriuo buvo patvirtintas Užusalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, dalyje dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Užusalių k.v., Jonavos r. Užuslių k., plotas 1,23 ha, ribų suformavimo; 2001-06-29 sutartį reg. Nr. P46/01-0215 „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, kuria V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nupirko 1,23 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Užusalių k.v., adresas Jonavos r., Užusalių k., dalį – 0,46 ha. Atsakovės teigimu minėti teisės aktai ir sutartis pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, nes V. K. asmeninio ūkio žemės sklypas įstatymo nustatyta tvarka niekada nebuvo suteiktas.

Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas priešieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai.

Kaip jau minėta, V. K. nuosavybės teisė į turėtą žemę atkurta ir 1,23 ha asmeninio ūkio žemės sklypas suteiktas 1996-12-12, žemės sklypo dalis – 0,46 ha parduota 2001-06-29, todėl šie aktai negalėjo pažeisti atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nes atsakovė teises į gretimą 0,75 ha žemės sklypą įgijo tik 2005-01-14. V. K. suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas 1,23 ha buvo suformuotas ir paženklintas valstybės išperkamos žemės teritorijoje valstybinėje žemėje, ir atsakovės skundžiami administraciniai teisės aktai bei žemės sklypo dalies pardavimo sutartis galėjo pažeisti tik valstybės interesus, o šiuo atveju CPK 49 straipsnis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešam interesui ginti.

Laikytina, kad minėtiems administraciniams aktams ir sandoriui ginčyti atsakovė L. Š. neturi reikalavimo teisės, kadangi ji įsigijusi žemės sklypą iš L. K., o pastaroji – iš valstybės, negali įgyti daugiau teisių už prieš tai buvusį turto savininką. Prieš tai buvęs turto savininkas – LR Respublika, patikėjimo teise žemės valdytojas buvo Kauno apskrities viršininko administracija, pati buvo sudaryto sandorio su V. K. šalimi ir laikė, kad žemės sklypas ieškovui yra suteiktas nežeidžiant teisės aktų reikalavimų.

LR Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (1997-07-23). Šio straipsnio 7 dalis nustatė, kad piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeniniam ūkiui, žemės sklypą, naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.

LR Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 26 nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sklypų išplėtimo“ nutarė nustatyti, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Tuo pačiu nutarimu buvo pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1990 m. rugsėjo 1 d. nustatyti detalesnę žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr.308 (kuris galiojo iki 1993-11-04) buvo nustatyta, kad teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Vyriausybė taip pat nustatė, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 t. b.l. 82, 88) nustatyta, kad Užusalių apylinkės taryba 1993-03-10 sprendimu „Dėl žemės sklypų 2-3 ha skyrimo“ nusprendė leisti nuomoti iki 2 ha žemės sklypus, turintiems gyvulius apylinkės gyventojams, tarp jų ir K. V. (taip nurodyta sprendime) suteikti 2 ha žemės Užusalių kaime. Rašytiniais įrodymais: V. K. darbo knygelės duomenimis, Užusalių seniūnijos 2007-09-10 raštu Nr. S-139, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu, V. K. charakteristika, Kauno apskrities archyvo 2007-09-03 pažyma Nr. (10.6)V10-4220 (1 t. b.l. 81, 84, 85; 3 t. b.l. 37-44) nustatyta, kad V. K. su sutuoktine M. K. 1984 m. paveldėjo gyvenamąjį namą, esantį Užusalių kaime, Jonavos rajone, kuriame jis ir gyvena. V. K. iki 1989 m. dirbo Raudondvario vidurinėje mokykloje, Kauno rajone, todėl laikytina, kad asmeninio ūkio žemė minėtu Užusalių apylinkės tarybos 1993-03-10 sprendimu V. K. buvo skirta nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Tai, kad 1993-03-10 sprendime yra neteisingai suformuluotas žemės sklypų skyrimo tikslas (nuomai), nepaneigia asmeninio ūkio skyrimo V. K. teisėtumo, nes aukščiau minėti teisės aktai, galioję tuo metu (LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 nutarimas Nr. I-411 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr.308), nustatė, kad Apylinkių tarybos suteikia žemę (2-3 ha) asmeniniam ūkiui, o ne nuomai, valstybinės žemės nuomos teisė minėtai institucijai nebuvo suteikta. Kaip nurodė Užusalių seniūnas 2007-09-10 rašte Nr. S-139 Užusalių apylinkės tarybos 1993-03-10 sprendime yra nurodytas neteisingas V. K. vardas „Varfolamėjus“, nes be V. K. ir jo sūnaus A. K. kitų asmenų tokia pavarde Užusalių seniūnijoje nėra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 (6 p.) apskričių viršininkai buvo įpareigoti pavesti jų administracijų darbuotojams kartu su savivaldybių seniūnais ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis ir įmonių, įstaigų bei organizacijų, suteikusių žemę tarnybinėms daloms, vadovams iki 2002 m. gegužės 31 d. patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir LR Vyriausybės nutarimai, skiriant tarnybines dalas. Tai, kad ieškovui V. K. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta ir naudojama nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos, patvirtina Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos (kurios sudėtyje buvo ir projekto autorė L. K.) parengti 1998-03-25 ir 2000-09-28 aktai ir neteisėtai naudojančių asmeninio ūkio žemę asmenų sąrašai, kuriuose V. K. pavardės nėra.

Vadovaujantis išdėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinti, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.