Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Renatai Staniulienei, kaltinamajai D. Č., jos gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei, nukentėjusiajam B. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, išsilavinimas 8 klasės, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi prie Alytaus rajono savivaldybės (įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str.2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č., peržengdama būtinosios ginties ribas, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2015-01-14 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamo namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimyninio konflikto metu gindamasi nuo, jos nuomone, gresiančio smurto iš B. Č. pusės, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sutuoktiniui B. Č. į krūtinę, padarydama jam durtinę-pjautinę krūtinės žaizdą krūtinkaulio apatinio trečdalio srityje, prasiskverbiančią į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, nes kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tyrimo metu D. Č. buvo kaltinama tuo, kad sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2015-01-14 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimyninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė savo sutuoktiniui B. Č. į krūtinę, tuo padarydama jam durtinę-pjautinę krūtinės žaizdą krūtinkaulio apatinio trečdalio srityje, prasiskverbiančią į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, nes kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Savo parodymus D. Č. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-04-29 (b. l. 100-104).

Nukentėjusysis B. Č. paaiškino, jog 2015-01-14 su žmona D. Č. namuose šventė savo santuokos trisdešimtmetį. Abu išgėrė 3 butelius stipraus vyno. Išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas, jiedu barėsi, koliojosi. Supykęs ant žmonos, jis atsistojo ir ėjo link jos tuo metu, kai ji prie spintelės gamino maistą, kažką pjaustė peiliu. Tai pamačiusi D. išsigando, pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ir išbėgo į kiemą. Jis pamanė, kad žmona į kiemą išbėgo norėdama telefonu iškviesti policijos pareigūnus, nes anksčiau jau du kartus po konfliktų ji buvo iškvietusi jam policiją. Nenorėdamas, kad žmona kviestų policiją, D. prisivijo kieme ir, sugriebęs ją už megztinio, bandė parsitempti į namą. D. nesileido, priešinosi, išsirengė iš megztinio. Tuomet jis paėmė žmoną už plaukų ir parsitempė ją į namo virtuvę. Atitempęs ją prie spintelės, ties kuria ji prieš tai gamino ir peiliu pjaustė maistą, D. kurį laiką laikė už plaukų, palenkęs jos galvą prie grindų. Po to jis ją paleido, kiek atsitraukė ir užsisuko. Matė, kaip ji atsistojo. Žmonai stovint prie spintelės ir barantis, jis vėl į ją atsisuko. Jam priėjus arčiau, pajuto smūgį į krūtinę. Pradžioje nesuprato, kas nutiko, nes nematė, kaip žmona dūrė jam peiliu. Tačiau atsisėdęs ant kėdės pamatė, kad iš krūtinės bėga kraujas. D. labai buvo išsigandusi, drebėjo. Ji pasakė, kad bijodama jo, įdūrė jam peiliu ir bandė skuduru sustabdyti kraujavimą. Žmona tuoj pat paskambino pagalbos telefonu ir pasakė, kad sužalojo peiliu vyrą, prašė atsiųsti greitąją pagalbą. Atvykus policijos ir greitosios pagalbos darbuotojams, jis pasakė, kad konfliktą išprovokavo jis pats. Kadangi jautėsi gerai, prašė nevežti jo į ligoninę. Greitosios pagalbos darbuotojai vis tik išvežė jį į ligoninę, kur jis išbuvo tik pusantros paros. Jokių pasekmių sveikatai po sužalojimo nejaučia ir žmonai jokių pretenzijų neturi, jai atleidžia. Parsitempęs už plaukų žmoną iš kiemo, neketino jos mušti, todėl nežino, kodėl ji jam dūrė peiliu. Tuo metu, kai ji jam įdūrė, jis tik artėjo link jos, tačiau nieko nesirengė jai daryti. Dėl šio įvykio jie abu labai pergyvena, susitaikė.

Tokius parodymus B. Č. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu parodęs, ( b. l. 61-64 )

Apklaustas teisme liudytoju policijos darbuotojas K. R., patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 82- 84), kad 2015-01-14 jis dirbo kartu su kolega V. V. tarnybos metu apie 23 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pavedimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, kur šeimyninio konflikto metu, žmona sužalojo peiliu savo vyrą. Su V. V. atvyko į namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena vyras ir žmona Č.. Įėję į virtuvę pamatė, kad prie stalo sėdi neblaivus ir sužalotas vyras. Jo krūtinėje buvo žaizda, bėgo kraujas. Virtuvėje be jo dar buvo moteris. Iš jos elgesio ir kalbos jie suprato, kad ji taip pat neblaivi. Paklausus vyro, kas čia atsitiko, jis pasakė, kad jį peiliu sužalojo žmona. Kaip tik tuo metu vyriškį apžiūrinėjo medikai. Jis girdėjo, kaip vyras medikams aiškino, kad niekur nevažiuos, nes čia nieko tokio neatsitiko. Aiškinantis aplinkybes, moteris pasakojo, kad susibarė su savo vyru ir dūrė vieną kartą savo jam į krūtinę. Jis paklausė, kur yra peilis, kuriuo ji dūrė savo vyrui. Vyriškis nurodė, kad matė, kaip žmona įkišo peilį į spintelę. Jis nuėjo prie nurodytos spintelės ir rado joje peilį. Ant peilio geležtės matėsi raudonos spalvos dėmės. Po medikų apžiūros, vyras buvo išvežtas į ligoninę, o moteris buvo pristatyta į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Iš esmės analogiškus parodymus teisme davė ir liudytojas V. V..

Iš 2015-03-12 apžiūros protokolo matyti, jog gautoje iš bendrojo pagalbos centro kompaktinėje plokštelėje yra informacija, patvirtinanti, kad 2015-01-14 22.51 val. į pagalbos centrą paskambinusi moteris nurodė, jog (duomenys neskelbtini), peiliu sužalojo savo vyrą (b. l. 35-35).

Iš 2015-01-14 tarnybinio pranešimo matyti, jog 2015-01-14 apie 23.46 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje gautas VŠĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties bendrosios praktikos slaugytojos D. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2015-01-14 apie 23.55 val. GMP automobiliu į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, dėl durtinės krūtinės žaizdos, pristatytas B. Č. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurį namuose peiliu sužalojo žmona (b. l. 10)

Iš 2015-01-14 apžiūros protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) esančiame name apžiūrint įvykio vietą, rastas bei išimtas peilis (b. l. 16-21), kuris 2015-01-16 daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veika tirti ir prijungtas prie bylos (b. l. 22-24).

Iš 2015-01-15 00.24val. atlikto alkotesterio testo matyti, jog tuoj po įvykio D. Č. nustatytas 1.84 promilės girtumas ( b. l. 87).

Specialisto išvada Nr. G 52/15(06) patvirtina, kad B. Č. 2015-01-14 buvo padaryta durtinė-pjautinė krūtinės žaizda krūtinkaulio apatinio trečdalio srityje, prasiskverbianti į pilvaplėvės ertmę, kuri padaryta veikiant krūtinės ląstos apatinę dalį aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Toks kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42-44).

Visuma teisme ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtina, jog D. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimyninio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sutuoktiniui B. Č. į krūtinę, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisme ištirti duomenys patvirtina, kad išgertuvių metu kilusio konflikto metu, D. Č. išbėgo iš namo, kuriame gyvena, virtuvės į kiemą, o B. Č. ją pasivijo ir panaudojo smurtą jos atžvilgiu t. y. griebė ją už megztinio, tempė atgal į namus, tokiu būdu suplėšydamas jos rūbus. Po to jis sugriebė D. Č. už plaukų, parsitempė ją į gyvenamas patalpas, kur dar kurį laiką jai gulint ant grindų, laikė D. Č. už plaukų, prispaudęs ją prie grindų ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nors dėl tokių neteisėtų veiksmų D. Č. ir nebuvo padaryti kokie tai kūno sužalojimai, tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai sukėlė kaltinamajai ne tik fizinį skausmą, bet ir pyktį ir net įtūžį dėl neteistai panaudoto smurto. Po to, kai B. Č. ją paleido, ji sugebėjo atsistoti ir stovėjo prie virtuvės spintelės, ant kurios buvo peilis. Tiek D. Č., tiek ir B. Č. patvirtino, kad po smurto panaudojimo, B. Č. paleido kaltinamąją, tačiau stovėjo netoli jos, kas sudarė pagrindą D. Č. manyti, jog smurto panaudojimas gali būti tęsiamas. Tuo metu, kai B. Č. vėl atsisuko į D. Č., pastaroji, būdama išgąsdinta ir manydama, jog jis rengiasi tęsti smurtinius veiksmus, pagriebė nuo spintelės peilį ir juo vieną kartą dūrė sutuoktiniui į krūtinės sritį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aptartus duomenis, konstatuoja, jog D. Č., padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą B. Č., peržengė būtinosios ginties ribas, todėl jos veiksmai kvalifikuotini ir pagal LR BK 28 str. 3d.

Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog aptarti duomenys patvirtina, jog peilį D. Č. panaudojo siekdama vienintelio tikslo – apsiginti nuo neteisėtų B. Č. veiksmų. Tačiau panaudota gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Ištirti duomenys patvirtina, jog panaudojęs smurtą prieš D. Č. t. y. tempdamas ją už plaukų, B. Č. nepadarė jai kūno sužalojimų, o tik sukėlė fizinį skausmą. Nors kėsinimasis į D. Č. sveikatą buvo akivaizdus, realus, tačiau nebuvo toks pavojingas, nuo kurio būtų reikėję gintis panaudotu būdu, padarant nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Smurtas iš B. Č. pusės, po pirminių jo veiksmų, iš esmės buvo pasibaigęs ir jo tolimesnė grėsmė egzistavo tik D. Č. vaizduotėje, jai manant, jog jis bus tęsiamas (kuomet nukentėjusysis į ją atsisuko ir vėl artinosi prie D. Č.). Tačiau B. Č. elgesys po tokio smurto panaudojimo leidžia teigti, jog D. Č. galėjo jausti ir jautė tolimesnę grėsmę savo sveikatai. Įvertinęs visas įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, jog ta grėsmė nebuvo tokia pavojinga, kad būtų pagrindas gintis nuo B. Č. tokiomis priemonėmis ir tokiu būdu, kuris nulemtų sunkaus jo sveikatos sutrikdymo padarymą.

Teismas pripažįsta, jog manydama, kad B. Č. rengiasi ją vėl pulti ir sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti, D. Č. turėjo teisę į gynybą. Tačiau tai, jog B. Č. iki tol nepadarė D. Č. akivaizdžių sužalojimų, nekėlė kaltinamajai realios ir pavojingos grėsmės jos gyvybei ar sveikatai, duoda pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios panaudota gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. D. Č. padarytas žalos dydis rodo aiškų neatitikimą žalai, kuri tuo metu galėjo grėsti ar būti padaryta į ją tariamai besikėsinusiam B. Č..

Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir, kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką išvada dėl būtinosios ginties ribų peržengimo gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-222/2015).

Staigūs, neprognozuojami pirminiai smurtiniai veiksmai prieš D. Č., nesant tam rimto pagrindo, atitiko kėsinimosi į jos sveikatą pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygas, nustatytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, įvertinęs visumą bylos duomenų - pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymus dėl dar iki sužalojimo B. Č. panaudoto smurto bei vėliau D. Č. subjektyvaus ir tik jos vaizduotėje kilusio galimo tolimesnio smurtinio nukentėjusiojo elgesio įvertinimo, taip pat prieš įvykį suvartoto alkoholio kiekį ir viso to pasėkoje neadekvačios reakcijos į B. Č. veiksmus, teismas konstatuoja, jog gynyba pasibaigus realiam ir akivaizdžiam bei pavojingam kėsinimuisi, panaudojant peilį prieš nukentėjusįjį ir šiam sunkiai sutrikdant sveikatą, aiškiai neatitiko kėsinimo pobūdžio ir pavojingumo. Teismas akcentuoja itin svarbią kaltinamosios apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybę ir konstatuoja, kad ji taip pat lėmė iš esmės iškreiptą situacijos vertinimą, B. Č. veiksmus suvokiant kaip realesnį ir pavojingesnį kėsinimąsi, nei šis iš tiesų grėsė. Būtent dėl to, kad D. Č. buvo neblaivi ir buvo susijaudinusi dėl prieš tai jos atžvilgiu panaudoto smurto, ji negalėjo adekvačiai įvertinti situaciją. Todėl, net nebandydama jokiais kitais būdais gintis, iš karto panaudojo sveikatą žalojantį įrankį prieš nukentėjusįjį ir taip jį sunkiai sužalojo. Paminėtina, kad būtinoji gintis galima ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio ir pavojingo kėsinimosi. Dėl to teismas pripažįsta, jog aplinkybė, kad B. Č. iki sužalojimo buvo naudojęs prieš D. Č. smurtą, sukėlusį jai fizinį skausmą, kuris nors jau buvo pasibaigęs, tačiau ir toliau jai grėsė, sudarė pagrindą jai neadekvačiai įvertinti tolimesnius galimus jo veiksmus (gresiantį smurto tęsinį). Tačiau vertindamas visas aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad D. Č., padarydama B. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, peržengė būtinosios ginties ribas. Jos panaudota gynyba nuo, jos subjektyviu supratimu, gresiančio pavojaus, aiškiai neatitiko, nebuvo adekvati galimo kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui. Nors įstatymas ir neriboja gynybos priemonių, taip pat būtinosios ginties ribų nesaisto su besikėsinančiajam padarytu žalos dydžiu, tačiau būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku), neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Nagrinėjamu atveju spręsdamas iš konkrečių bylos aplinkybių, visas jas įvertinęs, teismas daro išvadą, kad durdama peiliu į krūtinę ir taip sąmoningai žalodama B. Č., kaltinamoji pasirinko neadekvačią gynybą – panaudojo būdą ir priemonę, kuri aiškiai neatitiko jai gresiančio kėsinimosi. Ištirtos aplinkybės neleidžia teigti, kad D. Č. sveikatai grėsė toks pavojus, nuo kurio gindamasi jis veikė neperžengdama būtinosios ginties ribų. Tyčia durdama peiliu į gyvybei pavojingą vietą - krūtinę, neabejotinai suprato, kad jos veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, tačiau tiksliai nedetalizavo. Ją tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė už tokią neapibrėžtą tyčią kyla pagal padarinius. Esant tokiai tyčios rūšiai kyla atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą, peržengiant būtinosios ginties ribas. Dėl šios priežasties kaltinimas D. Č. keistinas į lengvesnį, kvalifikuojant veiką pagal LR BK 28 str. 3d. bei nurodant kaltinime faktinę aplinkybę, kad D. Č. veiką padarė gindamasi nuo, jos nuomone, gresiančio smurto iš B. Č. pusės.

Iš 2015-01-16 VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad D. Č. psichiatrinio, priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta (b. l. 125). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikos matyti, kad D. Č. ištekėjusi, darbšti, gerai sutaria su kaimynais, išgyvena dėl savo elgesio (b. l. 118); Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad B. ir D. Č. šeima nėra konfliktiška, tačiau piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais (b. l. 116, 119). Ji 2013-04-22 bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 50 str. (b. l. 115), neteista (b. l. 114).

Kaltinamosios D. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ( LR BK 59 str. 1 d. 2, 6 p).

Kaltinamosios D. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmė D. Č. skirtina vadovaujantis LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgus į veikos pavojingumą (sunkus nusikaltimas), kaltės formą bei rūšį (neapibrėžta tyčia), veikos padarymo motyvą ir tikslą ( veika padaryta siekiant apsiginti nuo gresiančio kėsinimosi), kaltinamosios asmenybę (neteista, nėra charakterizuojama neigiamai, pensininkė), atsakomybę dvi lengvinančias bei sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei LR BK 28 str. 4d. nuostatas, teismas daro išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė D. Č. turėtų būti švelninama remiantis LR BK 62 str. 2d. Kadangi D. Č. yra 65 metų ir ūmiomis ligomis serganti pensininkė, su nukentėjusiuoju – sutuoktiniu B. Č. susitaikė ir jis jai atleido, dėl jam padaryto kūno sužalojimo sunkių ir negrįžtamų pasekmių nėra kilę, teismas daro išvadą, jog straipsnio, kuriuo kaltinama D. Č., sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neadekvati padarytos veikos pavojingumui. Dėl šios priežasties yra pagrindo taikyti kaltinamajai LR BK 62 str. 2d. 5p. bei 62 str. 3d. 3p. nuostatas, bei skirti jai švelnesnę bausmės rūšį, negu numatytoji bausmė LR BK 135 str. 2d. sankcijoje. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji pensininkė, jos pajamos nėra didelės, turi sveikatos problemų, nagrinėjamu atveju teisinga bausmės rūšimi laikytina laisvės apribojimo bausmė, kuri atitiktų ne tik veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, bet ir kaltininkės asmenybę bei kitus svarbius bausmių skyrimo pagrindus.

Iš D. Č. Valstybinė ligonių kasai priteistinas pareikštas 471.34 euro civilinis ieškinys dėl B. Č. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės bylai - peilis perduotas saugoti į Alytaus apskrities VPK Logistikos skyrių, gražintinas D. Č.; CD kompaktinis diskas, atsiųstas su byla, sunaikintinas, kaip neturintis materialinės vertės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 28 str. 3d., 135 str. 2d. 3p., bei, pritaikius LR BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, nubausti ją 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 5d., 6d., 7d., uždrausti D. Č. 1(vienerius) metus vartoti alkoholį bei lankytis vietose, kur vartojamas alkoholis, ir įpareigojant ją 1(vienerių) metų laikotarpį būti namuose kasdien nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti LR BPK 140 str. tvarka laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-14 iki 2015-01-15.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti D. Č. nepakeistą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš D. Č. Valstybinei ligonių kasai 471,34 Eur (keturių šimtų septyniasdešimties eurų trisdešimt keturių centų) civilinį ieškinį dėl B. Č. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės bylai:

-peilį perduotą saugoti į Alytaus apskrities VPK Logistikos skyrių (b. l. 25-26), gražinti D. Č.;

-CD kompaktinį diską, atsiųstą su byla, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistosios per tą patį laiką nuo jo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.