- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-207-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01571-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. C., V. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1841-673/2013 pagal pareiškėjų V. C. ir A. C. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. C. ir A. C. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu, prašydami nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 49), patvirtinti pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukomo palikti pavardes – C. ir C.. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, daugiau kaip metus neveda bendro ūkio, kiekvienas skirtingai planuoja savo ateitį, jos nesiedami bendrais santuokiniais ryšiais (b.l. 39-42).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą patenkino (b.l. 48-49) – nutraukė santuoką, užregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 49, tarp V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pareiškėjai V. C. paliko santuokinę pavardę – C., pareiškėjui A. C. pavardę – C.; patvirtino tarp pareiškėjų 2013-09-25 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, remiantis kuria: 1) šalys nurodė, jog teismui nutraukus santuoką, nė vienai iš Šalių nėra reikalingas kitos šalies materialinis išlaikymas; 2) santuokos metu įgytą ir šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtas tarp V. C. ir A. C. dalijo taip: V. C. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas – automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas V. C. vardu, pirma registracijos data 1987m., vertė – 0 Lt, nes automobilis parduotas, bet neišregistruotas, automobilis Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas V. C. vardu, pirmos registracijos data 1995m., vertė – 0 Lt, nes automobilis parduotas, bet neišregistruotas, šaldytuvas, kurio vertė – 150 Lt, dvi lovos, kurių bendra vertė – 160 Lt, spinta, kurios vertė – 200 Lt, rašomasis stalas, kurio vertė – 80 Lt, kosmetinis stalelis, kurio vertė - 50 Lt, viso turto už 640 Lt. A. C. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas – automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas A. C. vardu, pirma registracijos data 1986m., vertė – 0 Lt, nes automobilis parduotas, bet neišregistruotas, butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. C. vardu, registro Nr. 35/2464, įgytas 1992-07-21 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 3-4685, įvertintas 55 000 Lt, virtuvės baldų komplektas, stalas ir 2 kėdės, kurių bendra vertė – 200 Lt, sekcija, kurios vertė – 700 Lt, skalbimo mašina, kurios vertė – 100 Lt, svetainės baldų komplektas, kurio vertė – 200 Lt, televizorius, kurio vertė – 120 Lt, prieškambario baldų komplektas, kurio vertė – 120 Lt, viso turto už 56 440 Lt; 3) A. C. įsipareigojo per vienerius metus, pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 1 d., sumokėti V. C. 28000,00 (dvidešimt aštuonių tūkstančių) litų kompensaciją; 4) šalys nurodo ir patvirtino, kad kiekvienos šalies vardu atidarytos banko sąskaitos ir jose esantys piniginių lėšų likučiai yra asmeninė sąskaitą atidariusios šalies nuosavybė; 5) iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo; 6) šalys įsipareigojo šią sutartį vykdyti geranoriškai, o jei viena iš šalių nevykdo šios teismo patvirtintos sutarties, kita šalis įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo; 7) A. C. įsipareigojo iki 2013 m. spalio 25 d. sumokėti V. C. 450,00 (keturis šimtus penkiasdešimt) litų jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas taip pat iš pareiškėjo A. C. priteisė valstybei 10,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. C. prašo pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti – pakeičiant įsipareigojimą (2.3 p.) per vienerius metus pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 1 d., sumokėti V. C. 28000,00 Lt kompensaciją į įsipareigojimą sumokėti V. C. 14000,00 Lt kompensaciją per 3 metus, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir panaikinti įsipareigojimą (6 p.) iki 2013 m. spalio 25 d. sumokėti V. C. 450,00 Lt jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (b.l. 51-52). Apelianto nuomone, pasirašydamas sutartį jis nesuprato ar C. paruošti dokumentai yra teisingi. Su sutuoktine buvo susitarę, kad jai atiteks sodyba, į kurią investuota daug bendrų šeimos lėšų, o pareiškėjui butas. V. C. jį įtikino, kad turi jai sumokėti 28000,00 Lt kompensaciją, nors teigė, kad jos nereikalaus ir tai yra tik formalus dalykas. Supratęs, kad yra apgautas, mano, jog kompensacija turėtų būti sumažinta iki 14000,00 Lt, kartu nepriteisiant V. C. 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja V. C. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 55-56). Nurodė, kad pareiškėjas yra visiškai veiksnus, todėl nepagrįstai teigia, kad nesuprato sutarties sąlygų. Pasirašydamas sutartį apeliantas turėjo įvertinti savo galimybes sumokėti sutartyje nurodyto dydžio kompensacijas per nustatytus sutartyje terminus. A. C. liko didesnė dalis santuokoje įgyto turto, jis gali gyventi visiškai įrengtame bute, tuo tarpu sodyba yra asmeninė nuosavybė, neremontuota ir apleista. Jokio susitarimo tarp šalių dėl kompensacijos nemokėjimo, pasirašant sutartį, nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pareiškėjai V. C. ir A. C. pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu bei prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškimą patenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t.y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad iš esmės neginčijama sprendimo dalis nutraukti santuoką, tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurias patvirtindamas pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes tarp šalių iš esmės ginčas liko (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2013-09-25 teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su pareiškimu teismui pateikė tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu šalių pareiškimą patenkino, nutraukė santuoką tarp šalių bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis apeliaciniu skundu ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, o būtent dėl turto padalijimo, vertės ir kompensacijos dydžio.
CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, jis yra apgautas. Teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo įsitikinti, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, tokios sutarties netvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinių dokumentų apeliacinei instancijai turinį, neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog patvirtinta sutartis realiai neatitinka nurodomosios apelianto valios. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir pati pareiškėja V. C. atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodžiusi, kad A. C. atiteko didesnė turto dalis, o buto vertė nustatyta, pagal jos užsakymu atliktą turto vertinimą. Remiantis CPK 540 straipsnio 1 dalimi, bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama. Esant tokioms aplinkybėms, vertintinas apelianto paaiškinimas apeliaciniame skunde dėl turtinių ginčų neišsprendimo bendru sutarimu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str. ir 3.62 str. 3 d.). Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 ir 3.126 straipsniuose nustatytais atvejais.
Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turėtų spręsti teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi teismas,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.