- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- ATP-1254-92/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08681-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo D. K. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nubausta už tai, kad 2013 m. birželio 5 d., apie 12.30 val., Architektų g. 13, Vilniuje, vairuodama automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas neatitinka bylos faktinių aplinkybių, prieštarauja jos parodymams, ji nuosekliai teigė, jog iš stovėjimo vietos išvažinėjo priekiu, stovėjimo aikštelė buvo pilna mašinų, todėl teko manevruoti (tai pirmyn, tai atgal), ji pastebėjo, kad kliudo dešiniu veidrodėliu kitą automobilį, bet veidrodėlis neatsilenkė, jam nieko neatsitiko, jokio garso nebuvo, kito automobilio signalizacija nesuveikė, todėl jai nekilo abejonių, kad būtų apgadinusi kitą automobilį. Jos automobilio Renault Clio dešinės pusės durelių apgadinimai yra seni, atsiradę, kai dar prieš metus ji apgadino savo vyro automobilį.
Pažymi, kad liudytojo L. P. parodymai yra prieštaringi, liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis Renault Clio išvažinėjant atbulas kaire puse kliudė kito automobilio galinio bamperio dešinę pusę, tačiau fotolentelėje užfiksuoti automobilio Renault Clio dešinės pusės durelių apgadinimai, be to, sudarytoje eismo įvykio schemoje nėra pažymėta Mercedes Benz apgadinimų vieta. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojo L. P. parodymai vertintini kritiškai, tuo labiau, kad pats liudytojas negalėjo duoti tikslių parodymų. Nustačius, kad L. P. parodymai prieštaringi, teismas turėjo visas abejones pašalinti. Sprendžiant dėl automobilių susidūrimo kampo, slystamojo apgadinimų pobūdžio, teismas turėjo paskirti ekspertizę, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ekspertizės neatliko, fotonuotraukas padarė ir automobilių pažeidimus užfiksavo Paieškos poskyrio specialistė vyr. inspektorė R. L., dėl kurios nėra duomenų, ar ji turėjo reikalingų žinių tokius duomenis surinkti, neaišku, ar naudoti matavimo prietaisai turėjo metrologinę patikrą, be to, užfiksuoti pažeidimai buvo padaryti dar iki tariamo eismo įvykio.
Sprendžiant dėl pasišalinimo iš įvykio vietos atsižvelgtina į tai, kad jos veiksmai (išvažiavimas matant, kad galimai kliudo ir prisilies vairuojamo automobilio veidrodėlis prie kito automobilio) nors formaliai ir atitinka ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo objektyviuosius požymius, bet pagal teismų praktiką kaltė dėl šio pažeidimo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl būtina nustatyti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, tuo tarpu apylinkės teismas nenagrinėjo tyčios klausimo. Bylos duomenys patvirtina, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ji neturėjo – automobilis buvo apdraustas, ji buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, be kita ko, ji nesiekė nuslėpti galimo pažeidimo padarymo pasekmių, savo noru atvyko pas kelių policijos pareigūnus, geranoriškai dalyvavo tiriant įvykį ir jokiu būdu nesiekė išvengti atsakomybės. Ji sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl teismas nepagrįstai nubaudė ją pagal ATPK 130 str. 1 d.
Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo teismas nevertino pateiktų dokumentų ir nesprendė dėl švelnesnės nei įstatyme numatyta sankcijos taikymo pagal ATPK 30¹ str. Teisė vairuoti transporto priemonę jai yra būtina, nes ji beveik kasdien vyksta iš savo gyvenamosios vietos į darbovietę Vilniaus mieste apie 50 kilometrų atstumą, todėl teisė vairuoti yra būtina siekiant išsaugoti darbą. Jos sutuoktinio sveikatos būklė yra prasta, jam nustatytas 55 proc. darbingumas, jos motinai nustatytas globos ir specialiosios priežiūros poreikis, todėl jos sutuoktinis kiekvieną dieną negalės jos vežti į darbą, visuomeniniu transporto susisiekimas yra sudėtingas, ypač žiemos metu, taip pat jos globojamą motiną reikia reguliariai vežti į gydymo ir kitas įstaigas. Be to, ji vykdo aktyvią popamokinę bei kitą socialinę veiklą meniniame kolektyve „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiame Vilniuje ir kituose miestuose, taip pat yra aktyvi (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenėje, kur yra itin gerbiama ir teigiamai charakterizuojama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą priimame nutarime be kitų duomenų turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.
Apylinkės teismo priimtas skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, jame neįvertintos bylos aplinkybės, nepasisakyta dėl byloje esančių įrodymų prieštaravimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, sprendžiant dėl D. K. kaltės padarius pažeidimus, nurodyta, kad D. K. pateikta versija vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės, tačiau jokių šią teismo išvadą pagrindžiančių motyvų nėra nurodyta, nutarime kitų motyvuotų išvadų dėl D. K. kaltės, dėl įrodymų vertinimo taip pat nėra, nors, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, vienintelio teisme apklausto liudytojo L. P. parodymai prieštarauja jo rašytiniams paaiškinimams, taip pat kitai bylos medžiagai. Apklausiamas teisme liudytojas L. P. parodė, jog automobiliai buvo apgadinti, kai D. K. išvažinėdama atbula automobilio kaire puse kliudė kitą stovintį automobilį. Kai savo rašytiniame paaiškinime įvykio dieną jis nurodė, kad D. K. automobilis išvažinėjo priekine eiga, o byloje esančioje fotolentelėje užfiksuoti tik dešinės pusės D. K. automobilio apgadinimai. Taigi, neaiški nei D. K. automobilio judėjimo kryptis, nei automobilio pusė, kuriai padaryti pažeidimai. Apylinkės teismas dėl šių prieštaravimų skundžiamame nutarime nepasisakė, nevertino, kurie byloje esantys įrodymai yra teisingi ir atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes. Abejonėms dėl automobilių apgadinimų pobūdžio pašalinti svarstytina galimybė į teismo posėdį kviesti abiejų automobilių apgadinimus užfiksavusią ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią pareigūnę R. L..
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ATPK nėra reikalavimo teismui nutarimą grįsti tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tačiau šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikomi BPK 301 str. 1 d. reikalavimai, kurių buvo nesilaikyta. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismo posėdžio metu buvo apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama D. K., liudytojas L. P., taip pat apklausų metu apžiūrėtos fotolentelėje esančios automobilių apgadinimų nuotraukos, toliau teismo posėdžio protokole nurodyta, kad nėra prašymų pagarsinti bylos medžiagą ir išreikalauti naujų įrodymų ir kad įrodymų tyrimas baigiamas. Tačiau skundžiame nutarime kaip D. K. kaltę patvirtinantys įrodymai taip pat nurodyti patrulio T. D. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, E. N. paaiškinimas, nors pagal analogiją laikantis BPK 290 straipsnio reikalavimų šie dokumentai teismo posėdžio metu nebuvo nei paskelbti, nei išvardinti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, pagrįstas teismo posėdyje neištirtais įrodymais, apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nepašalinęs visų byloje esančių abejonių, todėl nutarimas yra naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.