Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2019 m. sausio 16 d., apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.58 promilės neblaivumo laipsnis) sudavė ne mažiau nei šešis kartus rankomis ir kojomis į įvairias nukentėjusiojo L. K. kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairės ausies kaušelio projekcijoje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairės pėdos IV piršto projekcijoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. G. 2019 m. sausio 16 d., apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.58 promilės neblaivumo laipsnis) sugyventinę A. Š. smaugė, kumščiais sudavė ne daugiau penkių kartų į veidą, galvą, rankas, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs už rankų pastūmė, dėl to nukentėjusioji A. Š. atsitrenkė dešine ranka į komodos kampą, tempė už plaukų, taip padarė nukentėjusiajai A. Š. muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairiame skruoste, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvas abipus kaklo, šoniniuose paviršiuose, smakre, krūtinėje, kairiame žaste, kairio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, juosmens kairėje ir odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Š. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis D. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su A. Š. yra pora, bent jau taip buvo iki šio konflikto. Jis gyvendavo ir būdavo pas ją (duomenys neskelbtini). Jis su A. Š. susipažino prieš penkerius metus. Jie daug kartų tai skyrėsi, tai vėl buvo pora. Paskutinį kartą jis pas A. Š. nakvojo ketvirtadienį, iki vakar jis nakvojo pas savo tėvus. Vakar jis grįžo pas A. Š., namuose pamatė, kad ji miega su kitu vyru. Jis puolė prie lovos, paėmė A. Š. už rankų ir patraukė, puolė vyra mušti, trenkė jam rankomis ne daugiau penkių kartų į galvą, koją spyrė kažkur, jis tuo metu gulėjo lovoje. Vyras pašoko iš lovos ir iššoko pro antro aukšto langą. A. Š. pradėjo jį raminti, apsikabinėti, sakyti, kad daugiau taip nedarys ir jį mylį. Jis buvo įpykęs, girtas, viskas vyko labai greitai. Jis galėjo A. Š. smaugti, tempti už plaukų, jis jai tikrai padarė sužalojimus. Jis buvo šoke, afekto būsenos, nesitikėjo jos rasti su kitu, todėl iš pykčio stumdė A. Š., stūmė nuo savęs, dėl ko ji galėjo nusibrozdinti ranką, kaip prasiskėlė galvą, jis tiksliai nurodyti negali, viskas vyko labai staiga, jis nesusivaldė. Jis buvo pavargęs ir išgėręs, smūgių skaičiaus nepamena, A. Š. galėjo trenkti ne daugiau penkių kartų. Jis ant A. Š. veido matė kraują Papildomos apklausos metu D. G. patvirtino, kad 2019 m. sausio 16 d. įvykio metu kilo muštynės pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2019 m. sausio 16 d., apie 1.00 val., kai jis atėjo į tuo metu dar jo sugyventinės A. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pradžių A. Š. jo neįsileido, todėl jis stipriau patraukęs duri įėjo į butą. Tą vakarą jis pas A. Š. namuose nenakvojo, nes buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) pas draugus, tačiau turėjo įtarimų, kad ji jį apgaudinėja, nes kelios savaitės iki įvykio ji norėjo nutraukti jų santykius. Būtent dėl įtarimo, kad ji bute yra su kitu vyru, jis nusprendė patikrinti. Įėjęs į butą jis pamatė A. Š. ir L. K. lovoje. Apimtas pykčio jis puolė mušti L. K.. Jis sutinka, kad galėjo suduoti ne mažiau šešių kartų, negali tiksliai pasakyti, kiek kartų, į įvairias kūno vietas. Jis negali paaiškinti, kur tiksliai L. K. sudavė, tačiau sutinka, kad įtarime nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo smūgių. Kai L. K. iššoko pro langą, A. Š. tuo metu bėgo link durų, o jis ją sugriebė ir stūmė, todėl ji atsitrenkė į komodą. Panašiu metu jis buvo sugriebęs A. Š. už kaklo ir smaugė. Tuomet jis smūgiavo jai į kaktą, į veidą, į galvą. Jis nepamena, kaip, tačiau ji ištrūko ir jis ją už plaukų tempė atgal į butą. Grįžus į butą jis atsisėdo ant grindų, o A. Š. jį ramino, sakė, kad jį myli, kas jis nusiramintų ir tuo metu atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis sutinka, kad ir A. Š. nustatytus sužalojimus padarė jis. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, neadekvačiai, gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 68, 76-77).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo P. K. 2019 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktų veiksmų“ matyti, kad apklausti A. Š. nepavyko, nes buvo nakties metas ir, nenorėdama pažadinti savo mažamečių vaikų, ji duoti parodymus atsisakė. Taip pat nepavyko atlikti įvykio vietos apžiūros, nes A. Š. nenorėjo, kad būtų pažadinti jos vaikai. Dėl to buvo padarytas vaizdo įrašas ir A. Š. nuotraukos (b. l. 20).

Iš nuotraukų matyti, kad ant moters dešinės rankos, šalia alkūnės yra nubrozdinimas, ant kaklo yra paraudimai, galvos plaukuotoje dalyje yra kraujuojanti žaizda (b. l. 21-24).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto S. C. 2019 m. sausio 16 d. specialisto išvados Nr. G 214/2019 (01) matyti, kad L. K. nustatyti poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairės ausies kaušelio projekcijoje, odos nubrozdinimai nugaros kairėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairės pėdos IV piršto projekcijoje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), galimai užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2019 m. sausio 16 d., apie 1.00 val.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, todėl jų vertinimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 43-45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto S. C. 2019 m. sausio 16 d. specialisto išvados Nr. G 219/2019(01) matyti, kad A. Š. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairiame skruoste, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruvos abipus kaklo šoniniuose paviršiuose, smakre, krūtinėje, kairiame žaste, kairio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, juosmens kairėje ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. sausio 16 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, todėl jų vertinimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 47-48).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. sausio 16 d. 2.48 val. D. G. nustatytas 1.58 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

D. G. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. G. kaltė 2019 m. sausio 16 d., apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (nustatytas 1.58 promilės neblaivumo laipsnis), sudavus ne mažiau šešių kartų rankomis ir kojomis į įvairias nukentėjusiojo L. K. kūno vietas, taip padarius L. K. poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairės ausies kaušelio projekcijoje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairės pėdos IV piršto projekcijoje, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat smaugus nukentėjusiąją sugyventinę A. Š., kumščiais sudavus ne daugiau penkių kartų jai į veidą, galvą, rankas, paėmus už rankų pastūmus, dėl ko A. Š. atsitrenkė dešine ranka į komodos kampą, tempus už plaukų, taip padarius A. Š. muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairiame skruoste, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvas abipus kaklo, šoniniuose paviršiuose, smakre, krūtinėje, kairiame žaste, kairio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, juosmens kairėje ir odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis L. K. rankomis ne daugiau penkių kartų trenkė į galvą ir jam spyrė koja, sutiko, kad jis L. K. galėjo suduoti ne mažiau šešių kartų į įvairias kūno vietas, taip pat sutiko, kad įtarime nurodyti L. K. sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo smūgių. D. G. pripažino ir tai, kad jis sugriebė A. Š., ją stumdė, stūmė, dėl ko ji atsitrenkė į komodą ir galėjo nusibrozdinti ranką, sugriebęs už kaklo ją smaugė, smūgiavo jai į kaktą, veidą, galvą, tempė ją už plaukų, galėjo suduoti ne daugiau penkių smūgių ir sutiko, kad A. Š. nustatytus sužalojimus padarė jis (b. l. 68, 76-77). Tokie kaltinamojo D. G. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu D. G. rankomis ir kojomis jam smūgiavo į veidą ir kitas kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą. L. K. parodė ir tai, kad D. G. sugriebė A. Š. už plaukų ir trenkė jos galvą į grindis (b. l. 10). Iš esmės tai atsispindi ir L. K. pareiškime (b. l. 7), pranešime Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 5) bei policijos pareigūnų užfiksuotose vaizdo įrašuose (b. l. 35-36). Apie pateiktų L. K. parodymų patikimumą taip pat leidžia spręsti vyriausiojo patrulio S. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams L. K. paaiškino, jog D. G. kelis kartus jam trenkė į veidą, taip pat griebė A. Š. už plaukų, ją parklupdė ant grindų, dėl ko ji galva atsitrenkė į grindis ir prasiskėlė kaktą (b. l. 17). Apie D. G. smurtinį elgesį taip pat leidžia spręsti nukentėjusiosios A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patvirtinantys, kad įvykio metu D. G. delnu trenkė jai į veido kairę pusę, ją pastūmė, rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, kumščiu sudavė jai į krūtinę, sugriebė ją už abiejų rankų, sugriebęs už plaukų tempė, trenkė jai į galvos sritį, praskėlė galvą viršugalvyje prie kaktos, ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į komodą ir nusibrozdino dešinę ranką, taip sukėlė fizinį skausmą. A. Š. parodė ir tai, kad D. G. mušė L. K., jam smūgiavo kumščiais, o L. K. nesipriešino ir nesimušė (b. l. 27-28). Tai, kad D. G. ją sumušė, A. Š. nurodė besikreipusi į ligoninę dėl galvos muštinės žaizdos. Tai užfiksuota policijos įvykių registre (b. l. 6). Pirmiau aptartų nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių, o atskirose detalėse vienas kitą papildančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamasis D. G. įvykio metu išties mušė ir kitaip smurtavo nukentėjusiųjų L. K. ir A. Š. atžvilgiu.

Specialisto išvadose nustatyti įvykio metu nukentėjusiesiems L. K. ir A. Š. padaryti sužalojimai, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43-45, 47-48). Paminėtina ir tai, kad atskiri A. Š. sužalojimai netrukus po įvykio buvo nufotografuoti. Tai matyti iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 21-24). Pirmiau pateiktų įrodymų kontekste teismas neturi pagrindo abejoti, kad nustatytus nukentėjusiųjų L. K. ir A. Š. sužalojimus įvykio metu padarė būtent kaltinamasis D. G..

Kaltinamojo D. G. ir nukentėjusiųjų L. K., A. Š. parodymų sugretinimas rodo, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio pradžios D. G. ir A. Š. draugavo kaip pora, susitikinėjo, D. G. kartais nakvodavo jos namuose, prižiūrėdavo jos vaikus, tačiau 2019 m. sausio mėnesio pradžioje jų santykiai pablogėjo, A. Š. susipažino su L. K. ir jie pradėjo draugauti kaip pora. Kita vertus, D. G. A. Š. iki pat nagrinėjamo įvykio laikė savo sugyventine. D. G. taip pat pažymėjo, kad A. Š. namuose jis paskutinį kartą nakvojo mažiau nei prieš savaitę. Svarbu ir tai, kad D. G. smurtinį elgesį lėmė pyktis dėl A. Š. neištikimybės, ją lovoje aptikus su L. K., kas jam sukėlė šoko, „afekto“ būseną. Netgi L. K. kilo mintis, kad D. G. yra A. Š. vyras, kuris tuo metu turėjo būti Vokietijoje (b. l. 10, 27-28, 68, 76-77). Visa tai leidžia spręsti, kad neilgai trukus iki įvykio D. G. ir A. Š. siejo glaudus emocinis ryšis, pagrįstas jų ilgalaike draugyste kaip poros, emociniu prieraišumu ir pagalba, o įvykio metu kilęs D. G. pavydas dėl A. Š. neištikimybės, jos laikymas savo sugyventine iki pat nagrinėjamo įvykio rodo, kad toks judviejų ryšys įvykio metu nebuvo galutinai nutrūkęs ir sudaro pagrindą konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimai būdingų santykių turinį. Todėl kaltinamojo D. G. smurtavimas nukentėjusiosios sugyventinės A. Š. atžvilgiu vertintinas padarytu prieš šeimos narį.

Pagaliau, tai, kad įvykio metu kaltinamasis D. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, jog netgi praėjus daugiau nei vienai valandai po įvykio jam buvo nustatytas 1.58 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 57).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. G. veika nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. G. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 83-85, 87).

Dėl D. G. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę D. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – D. G. padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, vieną kurių – artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, pagal pavojingumo laipsnį nusikaltimai atitinka rūšinį pavojingumą, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, keršijant dėl sugyventinės neištikimybės, nukentėjusiesiems nežymiai sutrikdžius sveikatą. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į D. G. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, paskirtas baudas sumokėjo, administracinius nusižengimu padarė iki nagrinėjamų nusikaltimų (b. l. 53-55), neteistas (b. l. 55-56), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, D. G. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, taip pat neleidžia spręsti apie besiformuojančias jo antivisuomenines nuostatas ir sudaro pagrindą nagrinėjamus nusikaltimus vertinti kaip padarytus daugiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau pasirinkus netinkamą elgesio variantą. Pažymėtina tai, kad D. G. pirmą kartą teisiamas už nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, kas teikia vilčių, kad jis linkęs keistis ir ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų. D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu D. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. G. už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, pagal D. G. ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos, ar per švelnios.

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. iš esmės viena veika ir tuo pačiu metu padarė kelis nusikaltimus, nurodytus to paties BK specialiosios dalies straipsnio skirtingose dalyse, kurie dėl to sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. G. paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

D. G. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. G. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. sausio 16 d. 2.20 val. (b. l. 59) iki 2019 m. sausio 16 d. 14.35 val. (b. l. 80) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl D. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės

BK 42 straipsnio 6 dalies pagrindu padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso, be kita ko, 72² straipsniu, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. vieną iš nusikaltimų padarė šeimos narei A. Š., nurodytu pagrindu jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl D. G. paskirtos kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų likimo

D. G. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dvi kompaktinės plokštelės, pridėtos prie baudžiamosios bylos, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydimusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydimusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. G. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydimusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydimusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. G. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. sausio 16 d. 2.20 val. iki 2019 m. sausio 16 d. 14.35 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, D. G. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dvi kompaktines plokšteles, pridėtas prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.