- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-208-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
- Skolininkas
- D. B., P. J.
- Pareiškėjas
- kreditoriaus I
- Kreditorius
- I. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 208 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų D. B. ir P. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 10/2009/01714/82 pagal pareiškėjo – kreditoriaus I. M. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius I. M. prašė pradėti 63 200 Lt negrąžintos paskolos ir 18 960 Lt delspinigių priverstinį išieškojimą iš skolininkų P. J. ir D. B. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto P. J. ir D. B. priklausančio turto.
Nurodė, kad pagal 2006-10-09 paskolos sutartį, patvirtintą Vilniaus 23-ojo notarų biuro notarės R. K., skolininkams suteikė 63 200 Lt dydžio paskolą, kurios galutinis grąžinimo terminas – 2007-10-09. Suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2006/0001465, įkeistas P. J. ir D. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas:
žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2.9400 ha bendro ploto, kadastrinis adresas 4337/0004:149 (duomenys neskelbtini),
žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 3.1500 ha bendro ploto, kadastrinis adresas 4337/0004:131 (duomenys neskelbtini),
žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2.8600 ha bendro ploto, kadastrinis adresas 4337/0004:130 (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Skolos grąžinimo kreditoriui I. M. užtikrinimui areštavo Hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 10/1/2006/0001465, įkeistą P. J. ir D. B. nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą:
žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2.9400 ha bendro ploto, kadastrinis adresas 4337/0004:149 (duomenys neskelbtini),
žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 3.1500 ha bendro ploto, kadastrinis adresas 4337/0004:131 (duomenys neskelbtini),
žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2.8600 ha bendro ploto, kadastrinis adresas 4337/0004:130 (duomenys neskelbtini).
Teismas įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus P. J. ir D. B., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo (nutarties dėl įkeisto turto arešto nuorašo) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Uždraudė įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti, ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Areštuoto turto saugotoju paskyrė įkeisto turto savininkus P. J. ir D. B.. Įspėjo turto saugotoją, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pagal 2006-10-09 paskolos sutartį kreditorius suteikė skolininkams 63 200 Lt dydžio paskolą, kurios galutinis grąžinimo terminas – 2007-10-09. Suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeistas P. J. ir D. B. nuosavybės teise priklausantis minėtas nekilnojamasis turtas. Teismo nuomone, skolininkai nesilaikė sutarties sąlygų ir suėjus paskolos grąžinimo terminui negrąžino gautos paskolos, todėl yra pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą (CPK 93 str., 558 str., CK 4.192 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį ir kreditoriaus prašymą atmesti. Nurodo, kad kreditorius, nuslėpdamas nuo teismo skolos grąžinimo faktą, nuslėpdamas vekselį, sutarties pratęsimo terminus, elgiasi nesąžiningai, apgaulės būdu siekia pasipelnyti. Priešingai, nei nurodyta pareiškime, jie (skolininkai) vykdo sutarties įsipareigojimus, nevengia grąžinti skolos, bet dėl susiklosčiusių sunkių gyvenimo aplinkybių paprašė kreditoriaus pratęsti sutarties terminą. Dėl to buvo surašytas vekselis, kurį pasiėmė kreditorius, tačiau teismui nepateikė. O būtent – 2006-10-09 buvo pasirašyta paskolos sutartis viso 63 000 Lt sumai. Nurodytas sutarties terminas – iki 2007-10-09. 2007-10-09 šalių susitarimu sutartis buvo pratęsta iki 2008-03-09, po to pratęsta iki 2008-12-09, vėliau – iki 2010 sausio mėnesio. Per tuos metus sutarties sąlygos buvo sąžiningai vykdomos, buvo grąžinta 39 800 Lt. Tai kreditorius nuo teismo nuslėpė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir priteisti iš skolininkų 50 000 Lt negrąžintos paskolos ir 15 000 Lt delspinigių, likusią nutarties dalį – palikti nepakeistą. Nurodo, kad neturėdamas darbo patirties skolų išieškojimo srityje, suklydo apskaičiuodamas sumą, kurią skolininkai yra skolingi. Kadangi grąžinta 13 200 Lt, tai pagal 2006-10-09 paskolos sutartį likusi paskolos suma sudaro 50 000 Lt ir 15 000 Lt delspinigių. Jokių kitų atskirajame skunde nurodomų pinigų sumų jis (pareiškėjas) nėra gavęs.
Atskirasis skundas atmestinas pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str.1p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai ( CPK 320 str.1 d., 338 str ). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329str., 330 str., dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
D. B. ir P. J. 2006-10-09 pasiskolino iš I. M. 63 200 Lt, lygiomis dalimis, t.y. kiekvienas po 31 600 Lt, kuriuos kiekvienas įsipareigojo grąžinti lygiomis dalimis iki 2007-10-09. Šį faktą įrodo šalių sudaryta notarinė paskolos sutartis (b.l.5). Užtikrindami paskolos grąžinimą paskolos gavėjai D. B. ir P. J. įkeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius tris žemės sklypus (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)). Šią aplinkybę įrodo Hipotekos lakštas , identifikacinis kodas 10/1/2006/0001465 (b.l.39-41). Visa paskola (63 200 Lt) iki sutartyje nurodyto termino – 2007-10-09 paskolos davėjui I. M. grąžinta nebuvo. Šio fakto apeliantai neginčija, apeliaciniame skunde nurodo, kad iš viso kreditoriui grąžino 39 800 Lt (b.l.55). Kadangi D. B. ir P. J. iki sutartyje nustatyto termino visos paskolos negrąžino, paskolos davėjas (kreditorius) I. M. pagrįstai kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo ( b.l. 34). Pradėdamas priverstinio skolos išieškojimo procedūrą Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-31 nutartimi skolos grąžinimo kreditoriui I. M. užtikrinimui pagrįstai areštuotas Hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 10/1/2006/0001465, įkeistas P. J. ir D. B. nuosavybės teise po ½ dalį priklausantis turtas, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).
CPK 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis kreditoriaus I. M. į hipotekos skyrių su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l.34) yra prašymas pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą - areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Teismas, priimdamas skundžiamą 2009-12-31 nutartį (b.l.47-48) minėtų procesinės teisės normų nepažeidė. Skunde nurodyti argumentai, kad sutartis buvo pratęsta iki 2010m sausio ir argumentai, kad dėl sunkių gyvenimo aplinkybių buvo paprašyta pratęsti sutarties terminą bei buvo išrašytas vekselis, skundžiamos nutarties teisėtumui reikšmės neturi. Pažymėtina tai, kad kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str.3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003). Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi. Todėl šioje priverstinio skolos išieškojimo stadijoje, skundžiama nutartimi areštavus įkeistą turtą ir įspėjus skolininkus dėl skolos grąžinimo, šalių ginčai dėl negrąžintos skolos dydžio nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.