Utenos apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3., 2.6.2.8., 3.2.6.1., 3.4.1.1.

2015 m. lapkričio 16 d.

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant ieškovei S. N., atsakovui T. N., Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., vertėjai Nadeždai Gruzdevai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareikštą ieškinį atsakovui T. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje yra AB „Swedbank“, įmonės kodas 112029651, esantis Konstitucijos pr. Nr. 20A, Vilniuje, o institucija teikianti išvadą byloje yra Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, įmonės kodas 188711925, esantis Parko g. Nr. 14, Visagine.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus patikslino ir prašo priteisti T. N. nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti prievolę bankui AB „Swedbank“ pagal 2015-04-28 vartojimo kredito sutartį Nr. 15-031157-GV asmenine atsakovo T. N. prievole.

Ieškovė savo reikalavimus teismo posėdžio metu palaikė ir parodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini). Santuokoje yra nepilnametis sūnus B. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių santuoka faktiškai iširo, jos išsaugojimas neįmanomas. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Nurodė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad atsakovas paskutinius keletą mėnesių pradėjo ją įžeidinėti ir prieš ją naudoti fizinį smurtą, agresijos metu sugadino virtuvės komplekto baldus, išlaužė vonios duris, sudaužė smulkius buities daiktus. Padarė nemažai žalos bute, kurį ji yra išsinuomojusi iki jų su vyru bendro gyvenimo. Į jos prašymą išsikraustyti atsakovas arba visiškai nereagavo, arba elgėsi agresyviai, laužydamas jam nepriklausančius baldus ir šiurkščiai ją įžeidinėjo. Šių metų kovo 22 dieną kreipėsi į policiją pagalbos, nes bendras gyvenimas su atsakovu tapo nepakenčiamas. Policijoje jokio pareiškimo nerašė, o tik pranešė žodžiu. Žino, kad policijoje nebuvo pildomi jokie dokumentai.

Mano, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos CK 3.28 str.).

Aukščiau minėtais veiksmais atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d., 3.28 str., ir dėl to tolesnis bendras jų gyvenimas negalimas, jų santuoka iširo galutiniai, šeimos išsaugojimas neįmanomas. Ji nori nutraukti santuoką su atsakovu. Teigia, jog tvirtai yra nusprendusi nutraukti santuoką ir susitaikymas nėra reikalingas. Jiems ankstesnėje civilinėje byloje buvo nustatytas terminas susitaikymui, tačiau jiems nepavyko gyventi kartu. Kada jie gyvena atskirai, tai ir pasitiki vienas kitu labiau ir bendrauja vienas su kitu draugiškai ir dėl vaiko ugdymo tariasi, o kada gyvena kartu prasideda pykčiai. Būdami kartu jie pradeda erzinti vienas kitą savo buvimu šalia. Mano, kad jie negali būti kartu, nes jai nepatinka atsakovo elgesys, o atsakovui nepatinka jos elgesys. Skiriasi jų interesai, požiūris. Būdavo, kad abu bardavosi, įžeidinėdavo vienas kitą. Atsakovas padėdavo materialiai išlaikyti šeimą, ja rūpindavosi. Nurodė, kad ieškovas jos visą laiką rūpinosi šeima ir nebuvo jos palikęs. Atsakovas yra uždaras, tylus, neišsipasakoja. Ji yra atviresnė, norinti bendrauti. Jie nejaučia paramos vienas kitam, yra nutolę vienas nuo kito.

Bendroje jungtinėje nuosavybėje turi automobilį Honda Concerto, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 150 eurų vertės ir automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 150 eurų vertės. Nori, kad automobiliai būtų palikti atsakovui, sau kompensacijos nereikalauja.

Žino, jog atsakovas turi prievolę bankui, tačiau ši prievolė yra jo asmeninė ir apie atsakovo įsipareigojimą bankui ji nieko nežinojo. Ji paėmė kreditą tada, kada jie kartu jau nebegyveno. Šią prievolę bankui atsakovas turi vykdyti asmeniškai. Butas, kurį atsakovas pirko jau jiems kartu negyvenat, taip pat turi atitekti atsakovui. Ji į tą butą nepretenduoja ir kompensacija iš atsakovo jai už tą butą nereikalinga.

Ji nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, nes atsakovas (tėvas) dirba pamainomis. Vaikas prie jos yra prisirišęs ir su atsakovu yra susitarę, kad vaikas gyvens su ja. Tėvas bendrauja su vaiku, jo santykiai su juo yra geri. Tėvas išlaiko vaiką, juo rūpinasi, bendrauja. Ji jų bendravimui neprieštarauja, ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp jų nėra.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ji dirba ir jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 300 eurų Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Būtinų minimalių kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia mažiausiai 300 eurų, t.y. 1 MMA. Šios pinigų sumos vidutiniškai per mėnesį reikia tokiems vaiko poreikiams: maistui - 150 Eur, drabužiams - 50 Eur, aprūpinimui būstu - 50 Eur, sveikatai, mokslui, poilsiui laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui - 50 Eur.

Paminėjo, kad jų vaikas lankų vaikų darželį (duomenys neskelbtini) taip pat lanko (duomenys neskelbtini). Už vaiko darželį ji moka 47 eurus per mėnesį. Drabužius vaikui perka ji. Per mėnesį vaiko poreikiams jai reikia apie 230 eurų. Už akrobatikos būrelį jai tenka mokėti 5,75 Eur per mėnesį. Vaikas neserga, specialių poreikių neturi. Vaikas bendrauja su tėvu, jie abu eina pasivaikščioti.

Ji mano kad atsakovas turi mokėti jos naudai sūnaus B. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pavedant jai disponuoti skiriamomis išlaikymui lėšomis uzufrukto teise, pradedant skaičiuoti išlaikymą nuo 2015 m. birželio 1 d.

Išlaikymo iš atsakovo sau (rentos) nereikalauja. Neturtinės žalos priteisimo neprašo. Dar paminėjo, kad jie kaip šeima gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013 metų. Nuo 2013 metų jie kartu nebegyvena. Ginčo dėl buities daiktų nėra.

Trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų byloje AB“Swedbank“ (toliau -Bankas), atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismui nepateikė. Prašo bylą nagrinėti Banko atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta Banko atstovui nedalyvaujant.

Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą civilinėje byloje, o šio skyriaus atstovė teismo posėdžio metu šią išvadą palaikė ir paaiškino, kad Svetlanos ir T. N. šeima nebuvo įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą negauta. Svetlana ir T. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus B. N.. T. N. dėl konfliktinės situacijos šeimoje, nuo 2015 metų balandžio mėnesio gyvena atskirai. Ieškovei ir atsakovui gyvenant atskirai, jų nepilnametis sūnus liko gyventi kartu su motina S. N., nuomojamame dviejų kambarių bute, kur nepilnamečiui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos bei ugdymo sąlygos, jis turi savo teritoriją, kurioje jaučiasi saugus, turi vietą skirtą žaidimams, miegui ir poilsiui. S. N. tinkamai rūpinasi savo sūnumi. T. N. palaiko ryšį su sūnumi, prisideda prie sūnaus išlaikymo. Nustačius nepilnamečio B. N. gyvenamąją vietą su motina S. N., jam būtų suteiktos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, saugi, atitinkanti jos poreikius, aplinka. Skyrius neprieštarauja ieškovės prašymui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja bei išlaikymo nepilnamečiui priteisimo iš T. N..

Byloje yra 2015-06-16, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad buvo apsilankyta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir įvertintos šeimos aplinkos sąlygos. Nustatyta, kad namuose ypatinga švara ir tvarka. Šeima yra pasirūpinusi reikiama buitine technika bei įranga, visais būtiniausiais namų apyvokos daiktais, baldais. Bute nepilnamečiui yra skirta vieta jo poilsiui, auklėjimui (ugdymui ir ugdymuisi) ir žaidimams. Sudarytos visos sąlygos mažamečio higienai ir tvarkai. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, jam būtų suteiktos tinkamos gyvenimo ir ugdymosi sąlygos (b.l. 21; 22).

Šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti. Šalys pareiškė, kad yra pilnai pasirengę bylos nagrinėjimui, prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ar jų išreikalavimo nepareiškė. Byla nagrinėjama atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Santuokoje yra gimęs sūnus B. N., gim. (duomenys neskelbtini). Jo tėvai yra T. N. ir S. N. (b.l. 4).

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d., nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindo taikyti CK 3.60 str. 3 d., nustatytą prezumpciją, kad šalių santuoka iširo dėl kurio nors iš sutuoktinių kaltės, teismas nenustatė.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tame tarpe įtvirtintos lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2013 metų. Abu teisme nurodė, jog skiriasi jų požiūris į gyvenimo vertybes, nesutampa jų charakteriai. Būdami kartu jie erzina vienas kitą, barasi, įžeidinėja vienas kitą. O gyvendami atskirai sutaria, bendrauja dėl vaiko, tariasi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas jai yra neištikimas, kad yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, ar žiauriai elgėsi su ja ar jos sūnumi. Ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, neįrodė ir atsakovas.

Iš šalių paaiškinimų, matyti, kad abu sutuoktiniai neveda bendro ūkio. Gyvena atskirai nuo 2013 metų. Neremia vienas kito nei materialiai nei moraliai. Pykstasi, būdami kartu erzina vienas kitą, nesikalba, nesprendžia bendrų problemų.

Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukia santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nesilaikė pareigų paisyti vienas kito nuomonės, kartu spręsti visus su šeimos gyvenimu susijusius klausimus, visapusiškai gerbti ir palaikyti vienas kitą.

Nurodytus ieškovės ir atsakovo veiksmus teismas vertina kaip sutuoktinių pareigų, tokių kaip lojalumas, tarpusavio pagarba ir parama, pažeidimą, todėl konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.). Įrodymų, patvirtinančių kitas aplinkybės, dėl kurių galimai iširo šalių santuoka byloje nėra.

Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, taip pat ji nereikalauja ir išlaikymo (rentos), todėl šių klausimų teismas nesprendžia.

Dėl šalių pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Ieškovė prašė teismo nutraukiant santuoką palikti jai pavardę N.. Atsakovas teismo taip pat prašė nutraukiant santuoką palikti jam pavardę N., o ieškovei palikti pavardę N.. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, tarp šalių nėra ginčo dėl jų pageidaujamų turėti po santuokos nutraukimo pavardžių, ieškovo ir atsakovės prašymai tenkinti. Nustatytina, kad po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė lieka „N.“, atsakovo – „N.“.

Šalys tarpusavio išlaikymo viena iš kitos nereikalavo. Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai sveiki, dirba ir gauna pajamas.

Šeimoje yra gimęs nepilnametis vaikas, tačiau ginčo dėl jo išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo, nėra.

Dėl prievolių (kreditorinių įsipareigojimų)

Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 4 d., numato, kad sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles.

AB bankas „Swedbank“ su atsakovu T. N. 2015-04-28, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 12-024346-GV (b.l. 43-55), remiantis kuria Bankas suteikė jam 4400 Eur dydžio kreditą. Bankas sutinka, kad ši prievolė pagal šią kredito sutartį yra asmeninė, todėl neprieštarauja, kad suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo toliau vykdytų T. N.. Atsižvelgdamas į tokią Banko poziciją, teismas sutinka, kad ši prievolė nėra solidarioji sutuoktinių prievolė ir šią prievolę pripažįsta atsakovo T. N. asmenine prievole.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametis B. N., yra Ieškovės ir Atsakovo sūnus (b.l. 4).

Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.), todėl tėvams gyvenant skyrium, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaikų auklėjime. Byloje nustatyta, kad nuo sutuoktinio gyvenimo skyrium pradžios B. N. gyvena su motina S. N., kuri sudariusi vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei ilsėtis. Tarp tėvų nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo B. N. liktų gyventi su motina S. N. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d.).

Tėvas ar motina negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 3 d.).

Kadangi ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, ir jie yra susitarę, kad vaikas po santuokos nutraukimo gyventų su motina S. N., teismas vaiko B. N. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina S. N..

Taip pat tarp šalių nėra ginčo ir dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, todėl teismas tokią šalių poziciją palaiko ir dėl jos plačiau nepasisako (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, jog tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovė ir Atsakovas dirba (b.l. 10; 11; 12; 13; 17; 18; 28). Atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas daroma išvada, kad jų finansinė padėtis yra beveik lygi. Atsakovas padeda išlaikyti vaiką, juo rūpinasi. Sutinka su ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui. Teigia, kad yra pasirengęs skirti dar didesnę pinigų sumą jo išlaikymui.

Su ieškovės reikalavimu, susijusiu su vaiko išlaikymu, sutinka.

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteisto išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d., nuostatas, kai vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24, nutarimu Nr. 972, nuo 2015-01-01, patvirtinta minimali mėnesio alga 300,00 eurų. Minima suma yra preziumuojama, kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Reikia pabrėžti, kad kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami tik tokių minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu kaip maistas, higiena, apranga ir pan., nes visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus.

Šiuo atveju yra matyti, kad ieškovė S. N. prašo skirti mažesnį, už nustatytą minimalų, išlaikymą savo ir Atsakovo sūnui B. N..

B. N. yra augantis vaikas, kuriam dažnai reikia pirkti drabužius, nes jis fiziologiškai greitai auga, reikia pirkti naujus žaislus ir ugdymo priemones, nes jis vystosi ir natūraliai domisi naujais dalykais, eina į darželį, lanko akrobatikos būrelį. Jam reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamo gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra, todėl išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, o neišlieka stabilios ar mažėja.

Kad Atsakovas turėtų kitų mažamečių vaikų, kuriems teiktų išlaikymą, duomenų byloje nėra.

Nepilnamečio vaiko socialinių interesų užtikrinimas, jo tėvams turi būti prioritetinis, sprendžiant klausimus su gautų pajamų ir išlaidų paskirstymu. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus, į jo poreikius.

Ieškovė prašo iš Atsakovo vaiko išlaikymui priteisti 115 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pavedant jai disponuoti skiriamomis išlaikymui lėšomis uzufrukto teise, pardedant skaičiuoti išlaikymą nuo 2015-06-01. Atsakovas su tuo sutinka.

Teismas su tokia išlaikymo suma sutinka, nes priteisus iš Atsakovo mažesnę pinigų sumą, negu tą, kurios prašo Ieškovė vaiko išlaikymui, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko B. N. interesai, kadangi nebūtų užtikrintas jam būtinų poreikių tenkinimas, nebūtų sudarytos sąlygos vaikui visapusiškai vystytis.

Tokiai išlaikymo sumai neprieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Esant nurodytoms aplinkybės, iš atsakovo T. N. nepilnamečio sūnaus B. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina po 115,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-06-01 iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.).

Ieškovė S. N. šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.185, 3.190 str., nuostatas, ieškovė skirtina iš Atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus proceso šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl turto padalijimo

Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 1 d., numato, jog dalinant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. N. yra įregistruotas automobilis „Honda Concerto“, v/n (duomenys neskelbtini) Pirmos registracijos data 1990-12-03 (b.l. 6; 7). Taip pat T. N. vardu yra įregistruotas automobilis „Mitsubichi Carisma“, v/n (duomenys neskelbtini) Įregistravimo valdytojo vardu data 2014-06-05 (b.l. 8).

T. N. ir S. N. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Šį butą T. N. įgijo 2015-05-12, 2015-04-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2303, pagrindu (b.l. 41-42).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai-vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str.1d., 3.88 str. 2d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d., įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. 1 d., ir 3.127 str. 3 d., nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis ir bet kurias kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 str., nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.127 str., nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Teismas atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra yra galimas. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti nustatytos lygios sutuoktinių turto dalys ir pripažįstama kiekvienam nuosavybės teisė į ½ dalį santuokoje įgyto turto.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d., teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d., nustatyta, kad turtas padalinamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta reikšminga aplinkybė: Ieškovė T. N. teismo posėdžio metu parodė ir paaiškino, jog ji nori, kad automobiliai ir butas po santuokos nutraukimo atitektų T. N.. Ji tokią savo poziciją buvo išreiškusi ir ieškinyje, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ji taip pat nurodė, jog jai nereikalinga kompensacija už T. N. atitekusią didesnę turto dalį. Tam neprieštaravo ir T. N..

Kadangi spręsdamas turto padalijimo klausimą teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, todėl tokią sutuoktinių S. N. ir T. N. poziciją dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo teismas vertina, kaip jų susitarimą ir su tokia jų pozicija sutinka.

Todėl atsakovui T. N. natūrą priteisiamas santuokoje įgytas turtas, ir jis nėra įpareigojamas S. N. kompensuoti jos dalį pinigais.

Todėl atsakovui T. N. priteistinas automobilis „Honda Concerto“ v/n (duomenys neskelbtini) 150 Eur vertės, automobilis „Mitsubichi Carisma“ v/n (duomenys neskelbtini) 150 Eur Vertės, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8010,00 Eur vidutinės rinkos vertės.

Nors sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto dalys yra lygios, tačiau ieškovė S. N. yra pareiškusi jog kompensacija jai iš T. N. yra nereikalinga, todėl ieškovei iš atsakovo nepriteistina kompensacija iš bendro turto už atsakovui atitekusią turto dalį natūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šalių santuoka nutraukiama dėl abipusės kaltės teismas sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims neatlygintinos. Patirtos išlaidos Valstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Išlaidas valstybei sudaro 372,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,84 Eur pašto išlaidų.

Ieškovė jau yra sumokėjusi 51,23 Eur žyminio mokesčio.

Taip pasirščius proceso išlaidas iš ieškovės priteisiama 134,77 Eur žyminio mokesčio ir 2,42 Eur pašto išlaidų. Viso iš S. N. yra priteisiama 137,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Iš atsakovo priteisiama 186,00 Eur žyminio mokesčio ir 2,42 Eur pašto išlaidų. Viso iš T. N. yra priteisiama 188,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., teismas,-

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. N., a.k. (duomenys neskelbtini), Visagino savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas (duomenys neskelbtini), nutraukti, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. N. palikti santuokinę pavardę N., o T. N. palikti pavardę N..

Nustatyti nepilnamečio B. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo T. N., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus B. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 115,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-06-01, kol sūnus B. N. sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei – motinai S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Atsakovui T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį „Honda Concerto“ v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės, automobilį „Mitsubichi Carisma“ v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8010,00 Eur vidutinės rinkos vertės.

Ieškovei S. N. iš atsakovo T. N. nepriteisti kompensacijos iš bendro turto už atsakovui atitekusią turto dalį natūra.

Pripažinti T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole įsipareigojimą pagal AB banko „Swedbank“ su atsakovu T. N. 2015-04-28, sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15-031157-GV, remiantis, kuria bankas suteikė jam 4400,00 Eur dydžio kreditą.

Iš ieškovės S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 137,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, a/s (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Iš atsakovo T. N., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 188,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, a/s (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Visagino miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.