- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- ATP-119-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00917-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos N. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo N. J. nubausta:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
N. J. galutinai subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. administracine tvarka nubausta už tai, kad 2011 m. gruodžio 15d. 0.21 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdama neblaivi, esant nustatytam lengvam girtumo laipsniui, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. J. prašo panaikinti 2012 m. sausio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą ir dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies bylą nutraukti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atėmimą sumažinti tiek, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnio tikslai.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmeniui už nepaklusimą „uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“. Nagrinėjant ATP bylą teisme ji parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, o 2011 m. gruodžio 14 d., naktį važiuodama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kelyje pasijuto blogai (turi sveikatos problemų pažyma pridedama), todėl išgėrė raminančių ir nuskausminančių vaistų ir kelionės nenutraukė, nes turėjo grįžti i namus. Automobilyje vandens neturėjo, todėl vaistus užgėrė „MIX'u“ ir toliau važiavo. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pravažiavus Kelmės miestą, ją sustabdė policija. Kad policija būtų ją stabdžiusi anksčiau, tai yra pačiame Kelmės mieste, nepastebėjo, galimai dėl to, kad miesto gatvės buvo apšviestos, mirkčiojo kalėdinės girliandos, be to, mašinoje buvo įsijungusi radiją. Kad ją stabdo pamatė tik tuomet, kai policijos mašina atsidūrė priešais jos mašiną, jokio garsinio signalo negirdėjo ir policijos automobilio švyturėlių nematė, todėl kaltinimo, kad nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti, nepripažįsta. Dėl to, kas įvyko labai gailisi. Jos darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu, nes dirba profesinio rengimo centre, kurio padaliniai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o automobilis yra susisiekimo priemonė leidžianti pasiekti darbo vietas.
Apeliantė nurodo, kad teismas jos kaltę iš esmės grindė tik Kelmės policijos komisariato policijos pareigūnų parodymais ir visiškai neatsižvelgė į jos parodymus, neanalizavo bei nevertino situacijos logine prasme. Pažymi, kad bevažiuojant Kelmės miesto link jai pasidarė bloga, dėl ligos, t.y. jai yra diagnozuota kaklinės dalies tarpslanklstelinių diskų išvaržos, „mieliopatinis sindromas“, pirminė arterinė hipertenzija, dėl ko ji nuolat vartoja vaistus „Gordius“, „Lexotanil“, „Ketanov“ ir „Nebilet“, šiuos vaistus išgeria ir tada, kada pajaučia, jog pradeda tirpti galūnės ir svaigti galva. Teigia, ka 2011-12-14 naktį jai bevažiuojant pasidarė bloga, todėl šiuos vaistus privalėjo išgerti. Kadangi automobilyje nebuvo vandens ar kito nealkoholinio gėrimo, juos užgėrė vieninteliu buvusiu skysčiu, t.y. „Mix“ kokteiliu. Mano, jog tai turėjo įtakos sąveikoje su vaistais.
Apeliantė teigia, kad policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose ir parodymuose teisme nurodė, kad pamatė ją važiuojančią per (duomenys neskelbtini) sankryžą vinguriuojant, tačiau nenurodė aiškiai, kada pradėjo stabdyti švyturėliais bei kada įjungė garsinį signalą. Apeliantė teigia, jų nepastebėjusi, dėl to, kad buvo apšviestos gatvės, visur mirgėjo girliandos, buvo įsijungusi radiją, taip pat buvo paveikta vaistų ir alkoholio, ir visa tai galėjo būti priežastiniame ryšyje su jos veiksmais. Nurodo, kad byloje taip ir nėra paneigta jos versija, jog ji policijos pareigūnus pamatė tik tada kai jie buvo jau jos priekyje. Byloje nėra liudytojų ar kitų asmenų, kurie patvirtintų pareigūnų parodymus ir nurodytų, kada jie įsijungė švyturėlius ir kada įsijungė garsinį signalą.
Apeliantė nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, byloje N17-893/2006 „sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti pažeidimo subjektyvinės pusės aspektą – asmens psichinį santykį su daroma priešinga teisei veika, t.y. ar asmuo suprato esąs stabdomas policijos pareigūnų“. Apeliantė mano, jog siekiant nustatyti šias aplinkybes būtina imtis papildomų tyrimo veiksmų, t.y. išreikalauti iš Policijos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos Informatikos ir ryšių skyriaus PPVS administratoriaus (įsakymo Nr. 5-V-597, taisyklių 3 p.) duomenis apie patrulinio automobilio (duomenys byloje), kuriuo tą naktį patruliavo policijos pareigūnai - judėjimo ir/arba stovėjimo kryptis, maršrutą, panaudoto garsinio signalo ir švyturėlių duomenis. Ši informacija yra saugojama ir fiksuojama GPS navigacinės sistemos ir telemetrinės sistemos pagalba duomenų bazėje, kuri privalėjo būti įdiegta visuose policijos automobiliuose Lietuvos Generalinio komisaro 2008 m. spalio 8 d. Įsakymu Nr. 5-V-597, (informacija gali būti įrašoma į CD, DVD laikmeną, kadangi kaupiama kompiuterinėje duomenų bazėje, archyve). Apeliantė teigia, kad ši informacija išsamiai nurodo visus policijos automobilio veiksmus (judėjimą, kryptis, garsinio signalo panaudojimą, švyturėlių panaudojimą) sekundžių ir metrų tikslumu, todėl būtų galima nustatyti, kada pareigūnai panaudojo vienokia ar kitokias priemones jai sustabdyti.
Apeliantė pažymi, kad nėra logiška jai nepaklusti pareigūnų reikalavimams sustoti, kadangi pabėgti nuo jų nebuvo jokios galimybės, juolab ji visada važiavo tiesiai pagrindiniu keliu ir nesistengė nuo jų atitrūkti ar atlikti kokius nors kitus veiksmus apsunkinančius jos sustabdymą. Tai, jog ji vinguriavo po kelią (nors ji to neatsimena), buvo vaistų kartu su alkoholiu įtaka, o ne jos siekimas kažkam kažką sutrukdyti. Teigia, kad jos automobilis yra gana senas, nedidelio galingumo, o vairavimo įgūdžiai toli gražu neprilygsta pareigūnų įgūdžiams, todėl pasak apeliantės, nėra jokios logikos, jog ji galėtų nuo jų pabėgti, o ji tokio tikslo ir neturėjo. Jos vairuojamo automobilio stabdymas buvo tik laiko klausimas, kada ji suvoks ir pamatys, jog yra stabdoma. Būtent tai ir yra tiesioginis ryšys su subjektyviosios pusės pažeidimo padarymu.
Apeliantė teigia, kad byloje neužtenka duomenų pagrįsti jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies padarymo vien tik pareigūnų parodymais, o turi būti atsižvelgta į visą bylos medžiagą ir loginę įvykių grandinę, kadangi nebuvo taip, jog ji tyčia nestojo pareigūnams, nes jų dėl objektyvių priežasčių (vaistų ir alkoholio sąveikos, ir jų poveikio) jų ji nematė. Todėl jos manymu nėra ir formalios pažeidimo sudėties – subjektyviosios pusės ir psichinio valinio santykio su pažeidimu.
Apeliantė teigia, kad dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, pačio fakto neginčija, t.y. jog buvo užfiksuota 1,43 promilės, tačiau mano, jog toks kiekis galėjo būti dėl to, jog ji užgėrė stiprius vaistus „Mix'o“ buteliuku ir visa to poveikis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.
Apeliantė skunde nurodo, jog ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtinta mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindai ir tvarka. Šiuo institutu realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi bei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, turi teisę paskirti padarytai veikai proporcingą nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir kt).
Apeliantė pažymi, kad administracinės teisės pažeidimą padarė dėl kelyje kilusio staigaus sveikatos pablogėjimo – priepuolio, naktį, rajone, kuomet aplinkui, nebuvo galimybės gauti pagalbos. Pažeidimo padarymą vertina neigiamai, tačiau jis buvo padarytas susiklėsčius sunkioms aplinkybėms, t.y. staigaus sveikatos pablogėjimo, kuomet nebevertino aplinkinių veiksnių, o siekė kuo greičiau atstatyti sveikatos būklę. Teigia, kad pažeidimo metu nenukentėjo ir nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta sunkių, padarinių, ar kitaip sukeltas pavojus aplinkiniams, kadangi buvo naktis, aplinkui automobilių nebuvo.
Apeliantė nurodo, kad ji yra charakterizuojama teigiamai, pažeidimo padarymo metu neteista, galiojančių nuobaudų neturi. Turi nuolatinį darbą, dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini)profesinio mokymo centre“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) - direktore. Darbas tiesiogiai susijęs su dviem įstaigom esančiom skirtinguose miestuose, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos skiria keliasdešimt kilometrų. Siekiant su taupyti lėšų buvo atsisakyta vieno vairuotojo etato ir į šiuos du centrus, juos aptarnauti ir valdyti, važinėja pati, kadangi nebėra jai priskirto vairuotojo (kelionės lapai pridedami). Be to, (duomenys neskelbtini) yra priskirtas 120 ha ūkis – ferma, kurios funkcionavimas ir administravimas yra priskirtas jai. Apeliantė nurodo, kad iš prie skundo pridedamų lengvojo automobilio kelionės lapų matyti, kad per 2011 m. gruodžio mėn. buvo pravažiuota 4.641 kilometras, kas byloja apie ypatingą vairavimo reikšmę darbui.
Apeliantė mano, kad atsižvelgiant į tai teismas gali jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei nustato įstatymas, t.y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sumažinti tiek kad būtų pasiekti ATPK nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.).
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato skyriaus atstovas atsiliepimu į N. J. apeliacinį skundą prašo N. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl įrodymų vertinimo ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartisNr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jos kaltės turinio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius, kad, jeigu ji ir padarė pažeidimą, tai jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Apeliantė skunde nurodo, jog jai pasidarius bloga, išgėrė raminančių ir nuskausminančių vaistų juos užgerdama silpnos koncentracijos alkoholiu. Apeliantė suprato, kad to daryti negalima, nes jų reakcija yra pavojinga sveikatai. Apeliantė pati pripažįsta, jog daro pažeidimą, tačiau toliau automobilį vairuoja. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo P. B. parodymais, kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais. Tai, kad apeliantė negirdėjo garsinio policijos automobilio signalo ir nematė įjungtų švyturėlių, nešalina jos atsakomybės, nes liguistą savo būseną sukėlė savo tyčiniais veiksmais.
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad N. J. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta nuobauda. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, teisingai vertino apeliantės atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jai pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnės nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios administracinės nuobaudos, jas švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantė, nėra pagrindo. Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, apeliantės darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantei mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, įrodančių kitas išskirtines bylos aplinkybes, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantei bus sunku vykdyti savo darbines funkcijas – nuvykti į darbo vietą ir atlikti kitas su darbu susijusias funkcijas nėra išskirtinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtą administracinę nuobaudą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. sausio 20 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl šis teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
N. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama