Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė panaikinta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, žinodamas, kad už suteiktas paslaugas neatsiskaitys, 2023 m. gruodžio 1 d. 12.00 val., atėjęs į grožio saloną „S. B.“, esantį (duomenys neskelbtini), užsakė paslaugas – plaukų dažymą ir plaukų priauginimą, o nukentėjusiajai Y. T. suteikus jam minėtas paslaugas, kurių vertė 590 Eur, už paslaugas nesumokėjo, ir tokiu būdu vengė turtinės prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir padarė Y. T. 590 Eur dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. B. parodė, kad kaltę pripažįsta ir nurodė, kad jis eidamas į grožio saloną galvojo, kad banko sąskaitoje turi pinigų. Nuėjęs į grožio saloną, jis nusidažė plaukus, tada jam atliko plaukų priauginimą. Kai jo paprašė atsiskaityti, jis to negalėjo padaryti, kadangi jo sąskaitoje nebuvo pinigų. Jis tuomet skambino savo draugui, norėjo jo paprašyti, kad šis jam pervestų pinigų, tačiau draugas jam nepakėlė ragelio. Tada salono darbuotoja, kuri jam atliko grožio paslaugas, iškvietė policiją. Jis neprieštaravo. Atvykus pareigūnams viską paaiškino, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą, tačiau jis neatvyko, nes buvo paguldytas į ligoninę. Jis gauna neįgalumo pašalpą (407 Eur), taip pat gauna našlaičio išmoką (198 Eur), ir vienišo asmens išmoką (38 Eur), todėl jis, jei yra tokia galimybė, per metus atlygins nukentėjusiajai, grožio salono meistrei, padarytą turtinę žalą. Per metus laiko dėl to, kad iš jo yra išskaičiuojami pinigai – išskaičiuoja antstolis. Kiekvieną mėnesį, yra susiderinęs su antstoliu, kad iš jo išskaičiuoja 245 Eur, kadangi yra susidariusi skola už administracinius nusižengimus. Jis apgailestauja, kad taip viskas įvyko, šiai dienai jis suvokia, ką padarė ir yra pasiryžęs atlyginti žalą. Gailisi, kad taip viskas įvyko. A. B. pasirašytinai įsipareigojo Y. T. atlyginti padarytą 590 Eur dydžio žalą.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pažymėta, jog teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-63/2024 nurodyta, kad nusikalstamo veikos padarymo metu A. B. konstatuojamas šizotopinis asmenybės sutrikimas. A. B. veikos padarymo metu galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. B. taip pat konstatuojamas šizotopinis asmenybės sutrikimas. A. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. Dėl nustatyto psichikos sutrikimo A. B. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Be A. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios Y. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. B. apgaule vengė turtinės prievolės, t. y. žinodamas, kad už suteiktas paslaugas neatsiskaitys, 2023 m. gruodžio 1 d. 12.00 val., atėjęs į grožio saloną „S. B.“, esantį (duomenys neskelbtini), užsakė paslaugas – plaukų dažymą ir plaukų priauginimą, o nukentėjusiajai Y. T. suteikus jam minėtas paslaugas, kurių vertė 590 Eur, už paslaugas nesumokėjo, ir tokiu būdu vengė turtinės prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir padarė Y. T. 590 Eur dydžio turtinę žalą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus A. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę A. B., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, gydytas Vilniaus respublikinėje psichiatrijos ligoninėje. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymų sankcijoje numatyta ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Y. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 590 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. B. įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, t. y. 590 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios Y. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat iki 2025 m. gegužės 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat iki 2025 m. gegužės 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Y. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, iš A. B. priteisti civilinio ieškovo naudai 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) turtinę žalą, kurią A. B. privalo atlyginti iki 2025 m. gegužės 1 d.

Kaltinamajam kardomosios priemonės netaikytos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.