- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-374-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Skolininkas
- A. M.
- Pareiškėjas
- Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Suinteresuotas asmuo
- R. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-374-278/2009
121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009m. rugsėjo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2452-589/2009 pagal pareiškėjo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau Panevėžio apskrities VMI) pareiškimą skolininkui A. M., suinteresuotiems asmenims R. M., antstoliui Mariui Alšauskui dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VMI nurodė, kad antstoliui vykdant pareiškėjo 2005-08-30 sprendimą Nr. 08-19-3885 dėl 195 604,02 Lt mokestinės skolos išieškojimo iš A. M., antstolis 2007-06-19 areštavo skolininko vardu registruotą trijų kambarių butą, esantį S. D. ir S. G. g. 1-7, Panevėžio m.. Antstolis nustatė, kad butas įgytas santuokoje su R. M. ir skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta. Antstolis patvarkyme nurodė, kad 2008-01-08 bendrasavininkiams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau jie to nepadarė. Prašė teismą nustatyti skolininkui A. M. dalį areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir jam skirti kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 7-3, R. M. skirti kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 7-2 bei kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 7-4, o bendro naudojimo patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 7-1, 7-5, 7-6, 7-7 skirti bendram naudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi Panevėžio apskrities VMI pareiškimą tenkino. Teismas nustatė, kad areštuotas skolininkui A. M. priklausantis butas, įgytas santuokos metu ir pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl, vykdant išieškojimą nustatytina skolininkui priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. A. M. teiginius, kad mokestinė nepriemoka iš jo išieškoma nepagrįstai, teismas atmetė ir nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-06-16 sprendimu ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-01 nutartimi, Panevėžio apskrities VMI sprendimas išieškoti iš A. M. mokestinę nepriemoką, paliktas galioti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės; išreikalauti iš Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje Nr. 50-2-232-05 ir prijungti prie bylos; sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-2452-589/2009 nagrinėjimą iki bus gauti atsakymai iš Vokietijos institucijų apie jo pareiškimo tyrimo rezultatus; kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar Lietuvos Respublikos pilietis A. M. buvo teisėtai ir pagrįstai apmokestintas ir ar šiuo atveju nėra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės. Nurodo, kad teismas Panevėžio apskrities VMI pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo išnagrinėjo vienpusiškai, neįvertino jo atsiliepimo, kuriame išdėstė motyvus dėl neteisėto apmokestinimo, nepagrįstai atmetė jo prašymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities VMI prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 335 straipsnį, atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Iš civilinės bylos dokumentų matyti, kad teismo posėdis civilinėje byloje pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą skolininkui A. M., suinteresuotiems asmenims R. M., antstoliui M.Alšauskui įvyko 2009-05-04 (b.l.56-57). Šiame teismo posėdyje, be kitų asmenų, dalyvavo ir A. M.. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismas atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2009-05-08, 13,30 val.. Kadangi skundžiama teismo nutartis yra priimta bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka ir apie procesinio sprendimo (nutarties) paskelbimo datą ir laiką informavus proceso dalyvius, todėl termino eiga atskirajam skundui paduoti, prasidėjo sekančią dieną po šios nutarties priėmimo ir baigėsi 2009-05-15 (b.l. 51-57, CPK 73 str. 3 d.). Iš byloje esančio atskirojo skundo matyti, jog šis skundas teismui surašytas, paduotas ir teisme užregistruotas 2009-06-02, t.y., praleidus įstatyme nustatytą nutarties apskundimo terminą (b.l. 66-76). Duomenų, jog skolininko A. M. atskirasis skundas teismui buvo išsiųstas paštu 2009-05-15 iki 24 valandos, byloje nėra (CPK 78 str. 7 d.). Prašymas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, teismui nepateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 338 str., 334 str. 2 d., 335 str., 315 str. 2 d. 1 p.). Kadangi atskirojo skundo trūkumas paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Apeliantui išaiškinama, jog asmuo, praleidęs įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, turi teisę prašyti jį atnaujinti, kartu nurodydamas praleidimo priežastis. Teismas, gavęs prašymą svarsto jo pagrįstumo klausimą ir nustatęs svarbias termino paduoti atskirąjį skundą praleidimo priežastis, turi teisę atnaujinti praleistą terminą. Tai reiškia, kad asmuo turi teisę ne tik prašyti atnaujinti praleistą terminą, bet ir įrodyti svarbias priežastis, sukliudžiusias laiku paduoti atskirąjį skundą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 78 str., 307 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi teisėjų kolegija
Nutarė:
apeliacinį procesą pagal A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarties, nutraukti.