Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjams advokatams Gintarui Česnulevičiui, Jonui Amšiejui, nepilnamečio nukentėjusiojo M. F. atstovei Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Vitalijai Petrušienei viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. F., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteista,

D. S., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio-vidurinio išsilavinimo, neteista,

kaltinamos padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. smurtaudama nežymiai sužalojo savo mažametį šeimos narį, o būtent 2015 m. rugsėjo 28 d., vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama artimoje aplinkoje, veikdama kartu su D. S., pastarajai du kartus kabeliu trenkus į dešinę koją, ji pati, tyčia, vieną kartą tuo pačiu kabeliu trenkė į dešinę ranką savo mažamečiui sūnui M. F., gim. (duomenys neskelbtini), tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam M. F. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje.

Tokiais veiksmais R. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d.

D. S. smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį, o būtent 2015 m. rugsėjo 28 d. vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su R. F., tyčia, konflikto metu du kartus kabeliu trenkė į dešinę koją mažamečiui M. F., gim. (duomenys neskelbtini), po to R. F. tuo pačiu kabeliu trenkus į dešinę ranką savo mažamečiui sūnui M. F., gim. (duomenys neskelbtini), tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam M. F. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinėje blauzdoje ir dešinėje šlaunyje.

Tokiais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d.

Nukentėjusysis M. F., 2015-10-15 buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodė, kad į namus, grįžo apie 21.00 val. Namuose buvo D., mama ir broliai. Mamai paklausus kur buvo, atsakė, kad kieme. Su mama kalbėjo gražiai, nuėjo valgyti. Tada atėjo D. S., pradėjo kabinėtis. D. buvo girta, o mama buvo išgėrusi, suprato iš veido išraiškos ir kalbėjimo. D. pas juos pragyveno visą vasarą, kartais su mama išgerdavo. Jis sėdėjo virtuvėje ant kėdės, kai D. priėjusi paklausė, ką prišnekėjęs J. Atsakė, kad viską – jog už plaukų jį tampiusi, su laidu sudavusi. Tada D. sakė mamai: „įkrėsk tu jam, įkrėsk“. Mama pasakė, kad D. jiems daug padėjo. Mama sudavė jam su laidu į dešinę ranką. Laidas pas juos buvo laikomas spintoje, baltos spalvos, ilgas. Kai neklausė, tai D. juo gąsdino. Mama su laidu sudavė vieną kartą per rankas. Pirmiausiai sudavė D. S. su kabeliu jam į dešinę koją. Sudavė du kartus stipriai. Po to D. su laidu mosikavo prieš veidą, bet nesudavė. Mama su laidu sudavė jam vieną kartą į ranką. D. aiškino, kad jeigu skųsis Jovitai, tai jį išveš į „Spenglą“. Tėtis gyvena užsienyje, jis žino, kad mama jį muša su kabeliu (b. l. 21-22).

Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba „Ryto“ progimnazijoje sesele. M. mamą pažįsta tik iš matymo, jokių reikalų su ja nėra turėjusi. Dienos nepamena, jai paskambino soc. pedagogė ir sakė, kad reikia pasižiūrėti M.. Policijos pareigūnė jį atsivedė, jis nebuvo kalbus. Jis sakė, kad teta su laidu sudavė. Mėlynė buvo žalsvai gelsva 3 ir 5 cm, beišnykstanti. Jis buvo labai nekalbus ir nieko nepasakojo, tik sakė, kad tai padarė teta, vardo nepasakė, kiek smūgių sudavė – irgi nesakė. Liudytoja parodė, kad įprastai N. M. santūrus, jos vertinimu jis yra nekalbus. Iš M. jai reikėjo traukti atsakymus, jis kalbėti nenorėjo. N. M. sakė, kad nenori kalbėti ir parodė vieną vietą dešinėje kojoje, apie kelį. Liudytoja nurodė, kad vaiko rankos neapžiūrinėjo, nes N. M. tik koją parodė.

Liudytojos R. O. paaiškino, kad R. F. yra jos duktė, o N. M. – anūkas. Ji nurodė, kad N. M. jai buvo sakęs, jog D. kirto, nes „pavariau ant tėvų“. Jis mėgėjas prisigalvoti, todėl liudytoja netikėjo, manė, kad jis išsigalvoja. Apie tai jis kalbėjo vasarą, dar buvo šilta. Buvo gal rugpjūtis, dienos nepamena, gal anksčiau nei rugsėjis. Vaikas sakė, kad D. sudavė jam į koją, bet ji kojos neapžiūrėjo. D. S. pas dukterį retkarčiais atvažiuodavo, užeidavo, bet ten negyveno. Liudytoja nurodė, kad jos ir M. santykiai - normalūs. Jis labai išdykęs, fantazuotojas. N. M. sunkokas vaikas, bėga iš pamokų, ji viena, vargsta. Duktė lankėsi pas mokyklos psichologą su sūnumi. N. M. man nėra sakęs, kad mama jį muša. Liudytoja mano, kad jeigu vaiką motina muštų, tai jų santykiai yra tokie, kad apie tokį dalyką jai pasakytų. Tačiau N. M. jai nesakė, kad mama jį mušė. Gal kada anksčiau ir sakė, bet šiaip, kad skųstųsi – tai ne. Liudytoja nurodė, kad ji gyvena atskirai nuo R. F., be M. šeimoje auga dar du vaikai, 6 ir 4 metukų, visi berniukai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. S. kaltę be jos visiško prisipažinimo ir kaltinamosios R. F. kaltę, nors ji nepripažino kaltės, patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Tarnybiniu pranešimu, jog Varėnos rajono PK buvo gautas Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS raštas apie tai, kad 2015-09-29 nepilnametį M. F., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė kartu gyvenanti D. S.. Patikslinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad nepilnametį M. F., 2015-09-26 ir 2015-09-28, suduodama smūgius su kabeliu per kojas, rankas ir užpakalį, sumušė jo motina R. F. (b. l. 4-5).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, jog M. F. nurodė, kad jį sumušė D. S. (b. l. 6).

2015-09-30 pats M. F. parašė, kad D. S. smurtauja prieš jį su laidu, tampo už plaukų, grasina, kad išveš į ,,Spenglą“. Vakar nebuvo mokykloje, nes mušė su laidu. Mama niekados neužgina, kai D. muša juos (b. l. 9).

M. F. gimimo liudijimu patvirtinama, kad jam yra 12 metų, jo tėvai D. F. ir R. F. (T.) (b. l. 10).

Apžiūros akte, kurį 2015-10-05 surašė Varėnos ,,Ryto“ progimnazijos seselė pažymėta, jog apžiūrėjus M. F. buvo pastebėta ant dešinės šlaunies prie kelio gelsvai žalsvos spalvos kraujosruva 5 cm ilgio ir 2 cm pločio (b. l. 27).

2015-10-07 specialisto išvadoje Nr. G 1043/15 (06) nurodoma, kad M. F., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti veikiant dešinę ranką ir dešinę koją kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 30-31).

R. F. 2015-10-05 paaiškinime nurodė, kad D. S. pas ją buvo nuo 2015-09-25 iki 2015-09-30. D. į jos vaikų auklėjimą nesikiša, tik bando su jais gražiai pakalbėti. M. F. jai niekada nesiskundė, kad D. jį muša, ji pati to irgi nematė. 2015-09-30 ji buvo iškviesta į vaiko teisių apsaugos skyrių ir sužinojo, jog N. M. skundėsi, kad jį sumušė D.. Paaiškinime ji nurodė, kad ji pati 2015-09-26 ir 2015-09-28 mušė su kabeliu M. F. per rankas, per užpakalį, per kojas, kadangi jis į namus grįžo prisirūkęs ir jautėsi alkoholio kvapas. Su sūnumi ji nesusitvarko (b. l. 60).

Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. S. veika kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d. , teisingai, nes ji, tyčia, sudavė smūgius mažamečiam nukentėjusiajam, dėl ko jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina pačios kaltinamosios prisipažinimas, o taip pat ir kitos kaltinamosios R. F. parodymai, mažamečio nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai dokumentai ir specialisto išvada.

Nors kaltinamoji R. F. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. , tačiau teismas tokią kaltinamosios poziciją laiko jos gynybine pozicija. Pirminiuose dokumentuose visur buvo minima, kad M. sumušė D.. Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte nurodyta, kad D. S. sudavė laidu M.. Varėnos ,,Ryto“ progimnazijos rašte nurodoma, kad 2015-09-28 jį grįžusį namo mušė D. su laidu per kojas. O mama sudavė kelis kartus per veidą. 2015-09-30 pats M. F. parašė, kad D. S. smurtauja prieš jį su laidu, tampo už plaukų, grasina, kad išveš į ,,Spenglą“. Liudytoja medicinos seselė G. B. patvirtino, kad apžiūrėjus M. koją, kurią jis parodė, matėsi virš kelio mėlynė, vaikas nurodė, kad jį mušė teta. Tuo metu jis nenurodė, kad kokius nors smūgius būtų jam sudavusi ir mama. Liudytoja paaiškino, kad berniukas apskritai buvo nekalbus. Apklaustas pas tyrėją jis nurodė, kad pirmiausia jam du kartus per ranką sudavė mama, tada ranka dar trenkė per galvą, o po to D. paėmusi kabelį, du kartus trenkė per dešinę koją. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją N. M. nurodė, kad mama jam tik vieną kartą sudavė laidu per ranką. Pirmiausia jam D. sudavė su kabeliu į dešinę koją, stipriai du kartus. Jis nurodė, kad apie tai, jog mama jam sudavė dar į galvą – pamelavo, nes buvo piktas ant mamos. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo ir M. mama. Ji girdėjo vaiko parodymus ir jokių pastabų ar prieštaravimų jiems neišsakė, nors tokią galimybę turėjo.

Vaikas, net ir dalyvaujant jo apklausoje mamai, patvirtino, kad mama sudavė jam smūgius į ranką. Šioje apklausoje jis nurodė, kad į galvą nesudavė, taip pasakė, nes buvo piktas ant mamos. Tačiau iš to darytina išvada, kad vaikas, nors ir teigiama, kad jis linkęs meluoti, fantazuoti, teisme pasakė, jog į galvą jo mama nemušė, tačiau jis neatsisakė savo parodymų, jog mama sudavė per ranką. Teismas laiko, kad netikėti vaiko parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas neturi pagrindo, juolab, kad tokią vaiko poziciją patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad vaikui buvo padaryti sužalojimai trijų trauminių poveikių pasekoje.

Pati kaltinamoji R. F. savo kaltės nepripažino nuo pat pirmosios apklausos ir tvirtino, kad ji vaikui nesudavė jokių smūgių, mušė tik D., o ji D. ramino, kad taip nesielgtų. Ji paaiškino, kodėl prisipažinime ji nurodė, jog sudavė smūgius savo vaikui. R. F. nurodė, kad jos vaikas yra sunkaus būdo, elgiasi negerai, jai buvo gaila D. S., kuri yra našlaitė, buvo gera jos vaikams, atnešdavo jiems dovanų, gražiai su jais bendravo, o dabar per M. turės nemalonumų, tad norėdama apsaugoti ją, prisiėmė kaltę, gerai neapgalvojusi galimų padarinių. Tačiau toks vaiko mamos atviras prisipažinimas rodo, kad mama supranta, jog jai suduoti smūgius savo vaikui lyg ir yra galima, to negali daryti tik svetimi asmenys.

Byloje ištyrus įrodymus teismas daro išvadą, kad nors ir nėra asmenų, galinčių patvirtinti, jog R. F. sudavė vaikui smūgį laidu per ranką, tačiau paties nukentėjusiojo parodymai ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, sudaro pagrindą neabejoti tokia išvada ir tokiais nukentėjusiojo parodymais. Vaiko santykiai su mama yra pakankamai sudėtingi, nes vaikas yra sunkaus būdo, ką patvirtino ir liudytoja apklausta močiutė. Tačiau vaiku šioje šeimoje mažai kas tiki, nes net ir močiutė, kai jai vaikas pasakė, kad jį mušė, juo netikėjo, nepatikrino, ar vaiko pasakyta informacija yra teisinga. Tik šią informaciją paskleidus svetimiems asmenims, ji buvo patikrinta ir buvo nustatytas smurtavimo prieš vaiką faktas.

Kaltinamosios R. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji R. F. yra teisiama pirmą kartą, jos padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Ji 2 kartus buvo bausta administracine tvarka, kartą už vaikų nepriežiūrą (b. l. 55-56). BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įstatymas numato baudą areštą ir laisvės atėmimą už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, tad jau neturėtų būti skiriamas areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Tad vienintelė bausmė, kuri yra nesusijusi su laisvės atėmimu yra bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad ji augina tris mažamečius vaikus. Kaltinamajai R. F. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji D. S. teisiama pirmą kartą, jos padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Ji ne kartą bausta administracine tvarka: 2010-11-12 bausta pagal ATPK 124(1) str. 7 d., 2011-10-11 bausta pagal ATPK 174 str., 2013-01-25 bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., 2013-05-13 bausta pagal ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d., 2014-02-03 bausta pagal ATPK 123 str. 1 d., 124(1) str. 7 d., 123 str. 5 d., 130(2) str., 2014-12-03 bausta pagal ATPK (b. l. 84-87). BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, tad jau neturėtų būti skiriamas areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Tad vienintelė bausmė, kuri yra nesusijusi su laisvės atėmimu yra bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį.

Kaltinamąją D. S. teisminio nagrinėjimo metu gynė advokatas. Kaltinamajai gynėjas buvo paskirti vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios D. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti R. F. kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir jai paskirti 15 MGL dydžio baudą (15 x 37,65), t. y. 564,75 Eur.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. R. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pripažinti D. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir jai paskirti 10 MGL dydžio baudą (10 x 37,65), t. y. 376,50 Eur.

Nustatyti trijų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą savanoriškai sumokėti.

Kardomąją priemonę – nebendrauti su M. F. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.