Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-08-04 · Administracinė byla Nr. I-500-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-04
Bylos Nr.
I-500-583/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
J.S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr.I-500-583/2011 m.;Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2011-3 (S)Procesinio sprendimo kategorija 15;63.3.1;73
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo J.S. skundu atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjai Kristinai Gureckienei dėl vilkinimo, 2011 m. birželio 28 d. akto Nr.(1.7)-SR-2515 panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skunde nurodo, kad 2011 m. gegužės 19 d. kreipėsi prašymu į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-3473-868/2011. Atsakovas 2011 m. birželio 28 d. raštu Nr.(1.7)-SR-2515 informavo, kad negali suteikti antrinės teisinės pagalbos nes neaišku ar pateiktoje metinėje gyventojo turto deklaracijoje duomenys atitinka tikrovę. Pareiškėjas nurodo, kad tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, atsakovas siekia užkirsti jam kelią pasinaudoti antrine teisine pagalba, jo atžvilgiu vykdo priešiškus veiksmus.

Šiais bei kitais skunde išdėstytais motyvais pareiškėjas prašo teismą (taip skunde) :

1. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;

2. panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 28 d. Nr.(1.7)-SR-2515 aktą ir įpareigoti tarnybą priimti sprendimą;

3. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos perdavimo kitam teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teikdamas skundą jame nurodo, kad skundas negali būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kadangi teismas yra suinteresuotas nagrinėjant jo bylas, tuo užkertama galimybė objektyviam ir nešališkam bylos išsprendimui. Todėl pareiškėjas prašo bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad pastarasis išspręstų klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui.

Įstatymo leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatęs tokio procesinio veiksmo kaip viso teismo nušalinimas, todėl teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą vertina pareiškėjo keliamas skunde abejones dėl teismo nešališkumo ar yra teisinės prielaidos ir pagrindai teisėjui, kuriam paskirtas skundo priėmimo klausimo išsprendimas ir nagrinėjimas, nušalinimui ar nusišalinimui.

Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. ABTĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalys numato pagrindus ir aplinkybes teisėjui nušalinti ar nusišalinti. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas mano, jog teisme negali būti objektyviai išnagrinėta byla, nėra pagrindas savaime abejoti teismo nešališkumu. Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.

Pažymėtina ir tai, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas, kitų veiksmų susijusių su teisėjo ar teismo pirmininko jurisdikcine veikla ar administravimu atlikimas, nėra teisinė prielaida teigti apie konkretaus teisėjo ar teismo pirmininko suinteresuotumą. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, o tuo atveju, kai dėl tam tikrų teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami – motyvus dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo įtraukti į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės, kurios įvardijamos kaip tariamas pareiškėjo persekiojimas yra susijusios su teismo vykdoma jurisdikcine veikla konkrečiose administracinėse bylose, o taip pat teismo pirmininko kaip teisėjo vykdoma jurisdikcine veikla bei teismo administravimo veikla, jos pačios savaime nesudaro pagrindo abejoti teismo ar teisėjų nešališkumu. Konkrečių aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjo, kuriam paskirtas bylos nagrinėjimas nešališkumu, pareiškėjas taip pat nenurodė.

Taigi pareiškėjo reiškiamas nušalinimas teismui (teisėjui) nepagrįstas nei įstatymu, nei faktinėmis aplinkybėmis, pagrindų, numatytų ABTĮ 47 str. teisėjui nušalinti ar nusišalinti nėra.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas byla gali būti perduodama kitam teismui jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame pačiame teisme negalima. Teisinių pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti ar jį nušalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra, todėl nėra teisinių prielaidų ir bylos perdavimui kitam teismui.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 28 d. aktą Nr.(1.7)-SR-2515 priėmimo

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2011 m. gegužės 19 d. kreipėsi prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3473-868/2011. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir – Tarnyba) 2011 m. birželio 28 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2515 informavo pareiškėją apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatomą prievolę besikreipiančiam tokios pagalbos asmeniui teikti išsamią ir teisingą informaciją, kartu su prašymu pateikiant jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus bei dokumentus, pagrindžiančius jo prašymo reikalavimą. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-206/2011).

Atsiliepimas

Atsakovas ginčijamame rašte nurodė, kad pareiškėjas prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė 2011-04-11 metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-03-31. 2011 m. gegužės 5 d. Tarnyba gavo Klaipėdos apskrities VMI raštą Nr. (18.31)D2-5299, kuriuo tarnyba buvo informuota, kad pareiškėjo deklaracija negali būti vertinama, nes nepateikta pažyma apie gautas pajamas už deklaruojamąjį laikotarpį ir nurodė, kad pareiškėjui įteiktas nurodymas pateikti pažymas apie pajamas. Įvertinus šiuos faktinius duomenis ginčijamu raštu pareiškėjas informuojamas, kad atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities VMI rašte pateiktą informaciją, Tarnyba negali vadovautis pareiškėjo pateiktos deklaracijos duomenimis, nes VMI negali įvertinti deklaracijos ir patvirtinti, jog joje pateikti duomenys atitinka tikrovę. Taigi tarnyba negali nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl negali išnagrinėti pateikto prašymo iš esmės ir priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad gautas prašymas bus išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per 3 darbo dienas nuo papildomos informacijos gavimo dienos, bei pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į VMI pateikiant prašomas pažymas apie gautas pajamas už deklaruojamąjį laikotarpį.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009, AS502–466/2009, AS556-615/2009, AS143-290/2010; AS-143-560/2010; AS556-364/2010; Nr.AS442 - 406/2010).

Įvertinus pareiškėjo skundžiamo 2011 m. birželio 28 d. rašto Nr.(1.7.)-SR-2515 turinį, darytina išvada, kad šis raštas, kuriame pareiškėjas informuojamas apie atliekamus veiksmus sprendžiant jo pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje tenkinimo klausimą, o taip pat siūloma pačiam pareiškėjui imtis veiksmų, kad šio klausimo išsprendimas būtų spartesnis, yra informacinio pobūdžio raštas ir nesukėlė bei negalėjo sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, t.y. nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ar teises). Teisinės pasekmės pareiškėjui kils Tarnybai išnagrinėjus prašymą ir priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo/nesuteikimo. Todėl įvertinus šias aplinkybes, cituojamus pareiškėjo skundo reikalavimus atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Būtent tokia teisminė praktika formuojama sprendžiant analogiško pobūdžio skundo priėmimo klausimus (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-317/2011).

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo pateikto prašymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ginčydamas ir prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 28 d. raštą Nr.(1.7)-SR-2515 reiškia ir išvestinius reikalavimus – įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą. Šie reikalavimai kaip jau minėta yra išvestiniai reikalavimai ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku nes teisines pasekmes pareiškėjas kildina būtent iš ginčijamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 28 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-2515, kurio teisinis vertinimas jau pateiktas šioje nutartyje. Be to kaip jau nurodyta šioje nutartyje, atsakovas neatsisakė priimti sprendimo dėl pareiškėjo pateikto prašymo ir nepriėmė neigiamo sprendimo, o tik informavo apie pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimo eigą, o taip pat nurodė, kad prašymas bus išnagrinėtas per Valstybės garantuojamais teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytus terminus, kai tik bus pateikta papildoma informacija. Todėl nesant duomenų, kad atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, nėra galimybės svarstyti skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priimtinumą. Šiuo atveju pareiškėjas, nesulaukęs administracinės procedūros dėl pateikto prašymo išnagrinėjimo pabaigos, iš anksto siekia inicijuoti teisminį ginčą, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjimo dalyku. Būtent tokia teisminė praktika dėl analogiškų skundo reikalavimų priėmimo yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-317/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

netenkinti pareiškėjo pareikšto nušalinimo ir nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Netenkinti pareiškėjo pareikšto prašymo dėl bylos perdavimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad pastarasis išspręstų klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam administraciniam teismui.

Pareiškėjo J.S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjai Kristinai Gureckienei dėl vilkinimo, 2011 m. birželio 28 d. akto Nr.(1.7)-SR-2515 panaikinimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas