Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas P. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 5 d. 07.30 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 17.45 val., tai yra viena diena, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo metu P. M. įpareigotas dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. L. nusikaltimu padarytą ir teismo priteistą turtinę žalą.

Iš P. M. nukentėjusiajam R. L. priteista 466,63 eurai turtinės, 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Iš P. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 1 288,27 eurai už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. M. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios priežasties, iš nugaros R. L. sugriebęs rankomis už pečių, pargriovė ant žemės ir gulinčiam ant pilvo spyrė ne mažiau 4 kartus į kairį šoną ir kairę ranką, sukeldamas didelį skausmą, padarė nukentėjusiajam R. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio VI, VII šonkaulių lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais. Apeliacinius skundu nuteistasis P. M. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytos išvadomis dėl P. M. kaltės.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistojo P. M. apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas P. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Vien ta aplinkybė, kad teismas, byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei juos suvokia nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

6. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyriumi, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomas įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2020, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė P. M. kaltinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė jo keltą versiją, jog nukentėjusysis galėjo susižeisti pats, griūdamas, visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad P. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. Nuteistasis P. M. apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2019 m. liepos 4 d. su A. V. susitarė važiuoti žvejoti prie (duomenys neskelbtini) A. sakė, kad kartu važiuos bendri pažįstami A. S. ir R. L.. Tai ne pirmas kartas kaip visi keturi važiuoja žvejoti. Atvyko apie 14 val. Visi kartu žvejojo ir vartojo alkoholį. A. V. ir A. S. nuėjus miegoti, liko prie ežero žvejoti, o nukentėjusysis R. L. sėdėjo prie stalo. Praėjo vietiniai žvejai, jie buvo nepatenkinti, kad užimtos žvejojimo vietos. Jam grįžtant nuo ežero, buvo užpultas nukentėjusiojo R. L., kuris nuteistajam sudavė vieną smūgį į smilkinio sritį. Nuo šio smūgio jis suklupo. Nuėjo prie palapinių ir prikėlė A. V.. Nukentėjusysis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Policijos pareigūnus kvietė dėl R. L. jo atžvilgiu panaudoto smurto ir paimto telefono. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. M. nurodė, jog gindamasis abiem rankomis į krūtinę, kiek turėjo sveikatos, atsistūmė R. L. ir jis nuo šio stūmimo nukrito. Jis nenustūmė nukentėjusiojo nuo suoliuko, jam smūgių nesudavė. Policijos pareigūnus kvietė, kadangi nukentėjusysis jį užpuolį, sudavė jam smūgį, ir pagalvojo, kad jis paėmė jo telefoną. Kai atvyko pareigūnai, jiems nenurodė aplinkybės, kad R. L. jį sumušė, nes nenorėjo didesnio konflikto. Beisbolo lazda visą laiką buvo jo automobilyje. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo iškėlęs versiją, jog tiek jį patį, tiek nukentėjusįjį R. L. galėjo sužaloti kiti pašaliniai asmenys.

8. Nukentėjusysis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su P. M. yra iš matymo pažįstami. Iki šio įvykio konfliktų su juo neturėjo. Įvykio dieną atvyko į žvejybą prie Lizdų ežero. Be jo ir P. M. kartu buvo A. V. ir A. S.. Pradėjo žvejoti, vartojo alkoholį. Konflikto jokio nebuvo, jis tik P. M. papriekaištavo dėl muzikos. Jo paprašė pritildyti leidžiamos muzikos garsą arba visai išjungti. Žodinis konfliktas tarp jų nevyko. P. M. nuėjo prie ežero, o jis liko sėdėti prie stalo. Po kiek laiko P. M. atėjo nuo ežero, jį nuvertė nuo suoliuko ir pradėjo spardyti, daužyti. Ten kur jis sėdėjo, iki ežero buvo apie 50 metrų atstumas. Prie suoliuko jis sėdėjo vienas, A. V. ir A. S. palapinėse miegojo. Atėjęs nuo ežero P. M. pasakė, kad juos kažkas puola. Priėjęs prie jo, čiupo jam iš už nugaros, nuvertė nuo suoliuko ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, bandė keltis, tačiau P. M. vėl jį pargriovė ir pradėjo spardyti. P. M. kažkas pasivaideno, kad jį kažkas puola, jis matyt buvo pergėręs. Daugiausia spardė į šoną, sulaužė šonkaulius ir dvejose vietose buvo sulaužytas raktikaulis. Smūgiai buvo suduoti į kairį šoną, jam gulint ant žemės. Smūgiai suduoti rankomis ir kojomis. Galėjo būti 4-5 smūgiai. Sudavęs smūgius P. M. nuėjo. Jis kvietėsi A. V., bet jis išlindo iš palapinės tik tada, kai jau buvo sumuštas. A. V. prašė, kad jis iškviestų jam pagalbą. Buvo šoko būsenoje. A. V. jam nepagelbėjo, visi buvo girti. A. V. buvo išėjęs iš palapinės, matė, kad jis yra sumuštas. Tuomet sėdo į savo automobilį ir pavažiavo į gretimą aikštelę už 50 metrų. Paskambino savo draugei J. B., paprašė jos atvažiuoti. Jai papasakojo visas aplinkybes. J. B. atvažiavo kitu automobiliu maždaug už 30 minučių, jį nuvežė į ligoninę. Dėl sužalojimų gydėsi mėnesį laiko. Buvo atlikta operacija. Į raktikaulį sudėjo varžtus. Bus reikalinga operacija varžtams išimti. Į ligoninę buvo atėjęs A. V., jam papasakojo, kas nutiko. A. V. pasakė, kad tai yra jo ir P. M. reikalas. Aplinkui buvo ramu, kitų stovyklautojų nebuvo. Ligoninėje jam buvo nustatytas apie promilės girtumas. Jis iš visų buvo blaiviausias. Policijos pats nekvietė, kadangi jam labai skaudėjo, norėjo greičiau papulti pas medikus. Praeityje raktikaulio lūžio neturėjęs. Eismo įvykio metu buvo sulaužytas petys.

9. Liudytoja J. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas. Naktį apie 2.00-2.30 val. jai paskambino R. L. ir pasakė, kad įvyko įvykis ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. Ji atvažiavo kitu automobiliu. Atvežė dukra. Atvyko maždaug per 20 minučių. R. L. jos laukė miške, aikštelėje. Jis buvo sumuštas, pats negalėjo automobilio vairuoti. Tuomet ji persėdo į nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo į Alytaus ligoninę. R. papasakojo, kad buvo užpultas ir sumuštas. Sakė, kad jį netikėtai užpuolė. Minėjo, kad tai buvo jaunuolis P..

10. Liudytojas E. S. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Gavo pranešimą, kad pranešėjas kvietėsi policijos pagalbos, nes neva sukonfliktavo su draugu. Pranešėjas pranešė, kad tas draugas pasišalino iš įvykio vietos neblaivus su automobiliu. Važiavo link įvykio vietos, jokio automobilio nesutiko. Įvykio vietoje P. M. įdomiai aiškino aplinkybes. Gal buvo susijaudinęs ar apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas daugiau bendravo su kitais dviem asmenimis. Iš pasakojimų suprato, kad jie visi atvyko žvejoti, žvejojant įvyko konfliktas su kitais asmenimis, kurie buvo ne jų draugai, o kitame krante. Atėję į jų stovyklavietę, susistumdė su nepažįstamais asmenimis, pranešėjas nukrito ant žemės ir galimai susižalojo akį, matėsi įdrėskimas. P. M. teigė, kad jo draugą galėjo sumušti asmenys iš kito kranto. Dar jis nerado savo telefono, sakė, kad galimai tas draugas jį paėmė. Taip pat sakė, kad tas draugas kaltino jį dėl sumušimo. Pareigūnams pasakojo, kad nesupranta, kodėl tas draugas ant jo užpyko, kodėl kaltina jį sumušimu. Nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo su juo konfliktuoti ir stumdytis, kad nukentėjusysis nesuprato, kad jį kažkas sumušė. Pagal kaltininko pasakojimą nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių. Susidarė įspūdis, kad pareiškėjas neadekvačiai mąsto. Mėtėsi klausimuose. Kai buvo įvykio vietoje, triukšmo negirdėjo, kitų asmenų nematė. Buvo nuėję ir toliau pažiūrėti į krantus, bet daugiau žmonių nesimatė. P. M. dėl jo sužalojimo atsisakė rašyti pareiškimą, galimai dėl girtumo ar dėl kitų priežasčių. Jis nenuosekliai pasakojo aplinkybes, iš jo pasakojimo negalėjo nustatyti konflikto priežasčių ir aplinkybių. Kiti asmenys konflikto nematė, kadangi miegojo. Lyg tai girdėjo kažkokį triukšmą. Įvykio vietoje nustatė girtumą, surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykio. P. M. nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė, nes norėjo pranešti dėl telefono ir išvažiavusio draugo elgesio. Nurodė, kad pranešė, kad jam nebūtų bėdų, jeigu draugas parašys pareiškimą. Pats pareiškimą atsisakė rašyti. Vėliau telefoną surado, dėl to pareiškimo nerašė.

11. Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną prie Lizdų ežero žvejojo, vartojo alkoholį. Vakare jis nuėjo miegoti, o R. L. liko sėdėti prie laužo. Nakties metu R. L. įlėkė į palapinę, jį prižadino, pasakė, tas durnius ar debilas sulaužė jam raktikaulį. Jis išėjo iš palapinės, P. M. stovėjo, o R. L. buvo susiėmęs už raktikaulio, matėsi, kad jam skauda. R. L. liepė jį vežti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, kadangi buvo neblaivus. Pasiūlė pagalvoti, ką daryti. R. L. pasėdėjo ant suoliuko, susiėmęs už peties, tuomet nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Tuomet pradėjo kalbėti, kas čia įvyko. P. M. pasakė, kad buvo kažkas atėję į jų stovyklavietę. P. M. buvo pasimetęs, stovėjo rankas išskėtęs, sakė, kad ėjo pro šalį kažkokie du asmenys. Iš P. M. pasakojimo nesuprato, kas įvyko. Sakė, kad jis nemušė R. L.. Jie visi buvo neblaivūs, jis ką tik pabudęs iš miego. Požymių nesimatė, kad būtų atėję kažkokie svetimi žmonės. Nukentėjęs nieko nesakė apie svetimus žmones, jis tik buvo susiėmęs už rankos, jam skaudėjo. Sekančią dieną po įvykio buvo nuvažiavęs į ligoninę pas nukentėjusįjį, bet jis buvo nekalbus, gal buvo piktas. Nukentėjusysis nesakė, kaip buvo sužalotas, sakė, kad jį mušė. Iš nukentėjusiojo kalbos suprato, kad jį sumušė P. M.. Jiems stovyklaujant, vienu momentu buvo nesutarimas tarp R. L. ir P. M., kad pastarasis leido muziką, kuri nepatiko nukentėjusiajam. Tačiau jokių požymių, kad galėtų kažkas panašaus įvykti, nebuvo. P. M. ir nukentėjusysis abu panašiai buvo neblaivūs. P. M. sakė, kad dingo jo telefonas. Policijai paskambino iš jo ar A. S. telefono. Vėliau jis surado P. M. telefoną, nukritusį ant žemės. P. M. skambino policijai, sakė, kad buvo sumuštas. Atvykus P. M. rodė beisbolo lazdą, sakė, kad jeigu reikės turės kuo apsiginti. R. L. prieš kokius 20-25 metus turėjo avariją, jam buvo sužalota koja ir kairys petys.

12. Liudytojas A. S. parodė, kad žvejojo prie (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Jis pirmas nuėjo į automobilį miegoti. Nepastebėjo, kad tarp P. M. ir nukentėjusiojo būtų kilę konfliktų. Buvo nesutarimų dėl muzikos ir dėl automobilio, bet jų nesureikšmino. Automobilyje gulėdamas išgirdo triukšmą. Jis išlipo iš automobilio, tuomet išgirdo išvažiuojančios mašinos garsą. Pamatė, kad nėra R. L. mašinos. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gerai nesuvokė situacijos. P. M. buvo pasimetęs, atrodė, kad jam šokas. Sakė, kad kažkokie žmonės ėjo ir kažkas įvyko, bet jis nesuprato nurodytų aplinkybių. Suprato tik tiek, kad P. M. nerado savo telefono, todėl davė jam savo telefoną, kad galėtų paskambinti policijai, nes norėjo parašyti pareiškimą. P. M. buvo susimušęs galvą. Nesakė, kaip susimušė. Iš visų pasakojimų nesuprato, kad konfliktas vyko tarp P. M. ir nukentėjusiojo. Ryte suprato, kad tarp jų kažkas įvyko. Po įvykio su A. V. buvo ligoninėje pas R. L., jis pasakojo, kad P. M. jį užpuolė. Nukentėjęs smulkių aplinkybių nenurodė. Tą dieną beisbolo lazdos nematė.

13. Iš Specialisto išvados matyti, kad R. L. nustatyti kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino nurodė, kad R. L. buvo padaryta kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai bei kairio raktikaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikiu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VI, VII šonkaulių bei kairio raktikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas raktikaulio lūžimas, nėra senas lūžimas. Jam nebuvo pateikta duomenų apie senesnio raktikaulio lūžimą. Pirmosios instancijos teismo teisėjai pagarsinus byloje esančią epikrizę (1 t. b. l. 87-88) nurodė, kad šio dokumento jis nematė. Čia yra aprašyta rentgeno nuotrauka daryta po šio lūžimo. Čia rentgenologas žiūrėjo dėl plaučių, o nustatytas raktikaulio lūžimas skaitomas kaip senas. Tai yra tas pats lūžimas, kuris buvo ir akte, apie jokį senesnį lūžimą nėra jokių duomenų, čia rentgenologas aprašo tuos pačius šonkaulių lūžimus ir raktikaulio lūžimą. Rentgenologas pažymi, kad trauma sena, nes ne iškarto nuotrauka daryta, bet lūžis yra tas pats. Buvo daryta operacija, žastikaulio osteosintezė, apie kitą lūžimą nėra duomenų. Traumatologas fiksavo lūžimus, nukentėjusysis buvo operuotas, atliekama osteosintezė, po to daroma rentgeno nuotrauka ir ji aprašoma. Fiksuojamas kairio galo raktikaulio lūžimas, jokių senų lūžimų nėra fiksuota. Darydami savo išvadas, remiasi nustatyta traumatologo diagnoze. Rentgenologo įrašas nėra galutinė diagnozė, ši nuotrauka specialaus tyrimo išvadoms įtakos neturi. Šiam sužalojimui neturėtų jokios įtakos seni lūžimai, kadangi tai buvo naujas lūžimas, dėl jo asmuo buvo gydytas, dėl jo buvo atlikta operacija. Teoriškai kairio petinio galo lūžimas ir kairio raktikaulio kūno lūžis yra ne tas pats, bet čia raktikaulio lūžimą nustatė specialistas traumatologas, jis remiasi operavusio gydytojo nustatyta diagnoze. Apie liekamuosius reiškinius po tokios traumos gali pasakyti tik gydantis traumatologas, kuris operavo ir stebėjo ligonį. Galutinėje diagnozėje buvo nustatyti du, o ne trys šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, nes lokalizacijos kitos, šonkauliai ir petinis galas. Šonkauliai galėjo būti sužaloti ir vieno poveikio pasėkoje, bet visi sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant. Neatmetama, kad vieno kritimo metu galėjo atsirasti patirti sužalojimai, kadangi sužalojimai buvo vienoje plokštumoje, atmesti šios galimybės negalima.

14. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo P. M. parodymai viso proceso metu nuolat kito, buvo nenuoseklūs ir pateikiamos vis skirtingos versijos dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. teigė, kad konfliktavo su nepažįstamais asmenimis, nukrito ir susižalojo pats, taip pat šio konflikto su kitais žvejais metu galėjo būti sužalotas nukentėjusysis R. L.. Šias aplinkybes nurodė atvykusiems pareigūnams E. S. ir A. K.. Liudytojas E. S. teisme patvirtino, kad pagal P. M. pasakojimą nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių, pareigūnui susidarė įspūdis, kad P. M. neadekvačiai mąsto, parodymuose mėtosi. Taip pat P. M. pareigūnams nurodė aplinkybę, kad draugas jį kaltina dėl jo sumušimo, todėl jis pirmas pranešė policijos pareigūnams. 2019 m. liepos 5 d. apklausos metu nuteistasis jau nurodė, kad R. L. netikėtai sudavė jam smūgį į veido sritį. Tuomet jis gindamasis kiek turėjo sveikatos abejomis rankomis į krūtinę jį atstūmė nuo savęs, dėl šio stūmimo R. L. nukrito ant žemės. Vėlesnių apklausos metu P. M. vėl pakeitė parodymus, nurodydamas, kad R. L. nuo savęs nestūmė. Taigi, aukštesnės instancijos teismas mano, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. M. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymus įvertino tinkamai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, R. L. davė nuoseklius parodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nukentėjusiojo R. L. parodymais, juos vertindamas kartu su kitais bylos duomenimis. Liudytojas A. V. iš dalies patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kuris nurodė, kad nukentėjusysis R. L. iš karto po įvykio jam sakė, kad jo atžvilgiu smurtą vartojo būtent P. M.. Be to, ir liudytoja J. B., kuri parodė, jog vežant R. L. į ligoninę, pastarasis įvardijo, kad jį sužalojo asmuo vardu Paulius. Be to, specialisto išvada patvirtina, kad R. L. kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Specialistas L. U. nurodė, kad sužalojimai padaryti vienoje plokštumoje, todėl neatmetama galimybė, kad ir kritimo metu galėjo atsirasti visi patirti sužalojimai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad senas raktikaulio lūžimas specialisto nebuvo įvertintas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu specialistas L. U. nurodė, kad duomenys apie seną lūžimą neturi įtakos duotai specialisto išvadai ir neturi įtakos vertinant sužalojimus nustatytus R. L.. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad P. M. šioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė nukentėjusiajam R. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. L., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikšmingas aplinkybes ir, kolegijos vertinimu, priteisė iš nuteistojo tinkamą neturtinės žalos atlyginimą.

17. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusysis R. L. patyrė fizinį skausmą, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, baimę, tai yra jam buvo padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, atitinkančia sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus žalą įvetino 5 000 eurų.

18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo P. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.