- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-03
- Bylos Nr.
- 1-396-201/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36557-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:
2015 m. vasario 14 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš nuomojamo buto, (duomenys neskelbtini), kurį su visais jame esančiais daiktais pagal žodinę nuomos sutartį nuo 2015 m. sausio 1 d. nuomojosi iš A. B., pasisavino pastarajam priklausantį televizorių ,,LG 32LC52 Samsung“ kartu su pulteliu, bendroje sumoje už 300 eurų, kurį tą pačią dieną pridavė lombarde UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu K. Š. pasisavino jai patikėtą A. B. priklausantį turtą viso 300 eurų vertės.
K. Š. kalta prisipažino visiškai, parodė, kad 2014 metais susipažino su Ž. D. ir nutarė kartu gyventi. Pažįstamas, vardu A., pasakė, kad jo tėvas Klaipėdoje turi butą ir jį gali išnuomoti. Susitikusi su A. tėvu A. B., sudarė nuomos sutartį ir nuo 2015-01-01 ji pradėjo nuomotis butą (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyveno kartu su Ž.. 2015-02-13 Ž. buvo suimtas. 2015 m. kovo ar balandžio mėn., Ž. buvo atvežtas į areštinę Klaipėdoje. Ji nutarė jį aplankyti ir nunešti jam siuntinį. Kadangi siuntiniui suruošti ji neturėjo pinigų, tai nutarė paimti iš namų A. B. televizorių „LG 32LC52 Samsung“ ir jį užstatyti lombarde, o už gautus pinigus suruošti Ž. siuntinį. Apie tai, kad ruošiasi užstatyti televizorių, ji A. B. nieko nesakė, nes galvojo minėtą televizorių išpirkti. Televizorius buvo didelis, pati viena ji negalėjo jo išnešti iš namų, todėl nutarė paprašyti pagalbos pažįstamo E. J.. E. sutiko jai padėti. Ji jam pasakė, kad nori užstatyti buto šeimininko televizorių į lombardą, o vėliau jį išpirkti, nes jai reikia pinigų ir E. sutiko, žinodamas, jog televizorius nėra jos. Jie abu su E. dienos metu, iš buto paėmė A. B. televizorių ir nunešė į lombardą, esantį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. Televizorių užstatė savo vardu ir už jį gavo 170 ar 180 eurų. Televizoriaus taip ir neišpirko, nes nebeturėjo pinigų. Kai A. B. pamatė, jog bute nėra jo televizoriaus, ji jam pamelavo, jog televizorius sugedo ir nunešė jį taisyti į Signalą.
Nukentėjusysis A. B. (A. B.), kurio parodymai pagarsinti (b.l. 17-22), parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) soduose, tačiau Klaipėdoje – (duomenys neskelbtini), turi butą, kuriame niekas negyvena. (duomenys neskelbtini) dirbo K. Š.. Ji yra jo žmonos sūnaus pažįstama. K. Klaipėdoje susirado darbą ir pradėjo ieškotis Klaipėdoje buto, kad nereiktų važinėtis iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą. Kadangi K. daug kas (duomenys neskelbtini) pažinojo, be to, tai buvo jo žmonos sūnaus pažįstama, tai jis sutiko, jog jų bute Klaipėdoje ji gyventų, su sąlyga, jog pati susimokės mokesčius. 2015-01-01 K. pradėjo gyventi jo bute, ji gyveno viena. Tai dviejų kambarių butas. Į minėtą butą jis atvažiuodavo kas dvi savaites pasižiūrėti kaip K. gyvena. Balandžio mėn. pas K. atėjo gyventi jos draugas R. V.. Neužilgo, kai R. atėjo gyventi pas K., jam į telefoną paskambino kaimynas V.. Tuo metu V. gyveno bute Nr. 60, tačiau V. butą pardavė ir išsikraustė gyventi kitur Paskambinęs V. jam pasakė, kad jis pastebėjo, jog R. iš jo buto išnešė televizorių. Tai buvo balandžio pradžioje. Po poros dienų jis nuvažiavo į savo butą ir pamatė, kad iš didžiojo kambario išneštas televizorius LG 32LC52, gamyklinis Nr. 712WRGX1N775, kurio vertė 300 eurų. Televizorius buvo apie 80 cm įstrižainės, juodos spalvos, plokščiaekranis. Nebuvo ir televizoriaus pultelio. Jis paklausė K., kur yra televizorius ir ji atsakė, kad televizorius sugedo, kažkas atsitiko su garsu ir ji televizorių atidavė į Signalą remontui. Bute buvo ir R., tačiau su juo jis nesikalbėjo. Paprašius K. pateikti pridavimo kvitą, ji atsakė, kad nežino, kur padėjo. Vėliau vis prašant pateikti kvitą, K. atsakydavo, kad jo neranda. Kada bus sutvarkytas televizorius ir parvežtas iš remonto, K. nenurodė. Jis pats į Signalą nevažiavo, nes nutarė, kad neturint kvito, „Signalo“ darbuotojai su juo nesikalbės. K. jo bute gyveno iki birželio 4 d., tačiau iki to laiko ji televizoriaus iš remonto neparnešė. Daugiau jokių daiktų iš buto nedingo. Jis mano, kad jo televizorius yra ne remonte, o parduotas. Jam padaryta 300 eurų žala. K. Š. iš jo namų išnešė be jo žinios ir leidimo jo televizorių, kurio vertė 300 eurų, ir iki šiol negrąžino televizoriaus bei neatlygino jam padarytos žalos. K. net neatėjo pas jį ir jo neatsiprašė, o taip pat nemėgino susitarti kaip būtų galima jam atlyginti žalą. Jam padaryta moralinė žala, kurią jis įvertina 200 eurų.
2015-10-29 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą iš lombardo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), išimta sutartis Nr. 119, kurioje matyti, kad 2015-02-14 K. Š. į lombardą pridavė A. B. televizorių už 100 eurų. Grąžinimo data 2015-03-14 (b.l. 32).
Kaltinamoji pasisavino jai patikėtą turtą – nukentėjusiajam priklausantį televizorių, tuo padarė žalą pastarajam. Jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.
Nusikaltimą K. Š. padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numatė, kad dėl jos veiksmų savininkai šio turto neteks, ir to norėjo.
Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas tai pripažįsta jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį - veika baigta, į veikos formą ir rūšį - veika tyčinė, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę – nusikalto pirmą kartą.
Įvertinus aplinkybių visumą yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajai paskyrus baudą.
Be to, jos atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, bauda sumažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys įrodytas, pagrįstas, pilnai tenkintinas, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais. Be to, kaltinamoji civilinį ieškinį pripažįsta, su jo dydžiu sutinka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 – 305 str., 307 str.,
nusprendė:
K. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, paskirti 12 MGL, t.y. 451,92 eurų baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtąją baudą sumažinti vienu trečdaliu, paskirti 8 MGL, t.y. 301,28 eurų baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – nuo 2016-07-04, 18.35 val. iki 2016-07-05, 13.30 val., t.y. vieną parą, kas atitinka 2 MGL baudos, paskirti galutinę bausmę – 6 MGL, t.y. 225,96 eurų baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Priteisti iš kaltinamosios K. Š. 300 eurų turtinės, 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. B. (A. B.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.