- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- AN2-8-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00857-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda. M. K. nubaustas už tai, kad jis, nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., būdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas apie Bendrovės turtinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais:
1) 2022 m. sausio 19 d. M. K. pervesta 200,00 Eur;
2) 2022 m. vasario 1 d. M. K. pervesta 1 000,00 Eur;
3) 2022 m. vasario 7 d. M. K. pervesta 1 550,00 Eur;
4) 2022 m. vasario 24 d. E. S. pervesta 1 000,00 Eur;
5) 2022 m. vasario 25 d. UAB „B.“ pervesta 300,00 Eur;
6) 2022 m. balandžio 11 d. M. K. pervesta 700,00 Eur;
7) 2022 m. balandžio 27 d. M. K. pervesta 1 560,00 Eur;
8) 2022 m. gegužės 9 d. M. K. pervesta 900,00 Eur;
9) 2022 m. birželio 29 d. T. K. pervesta 3 000,00 Eur;
10) 2022 m. liepos 5 d. UAB „F.“ pervesta 473,75 Eur;
11) 2022 m. liepos 12 d. I. K. pervesta 2 400,00 Eur;
12) 2022 m. rugpjūčio 11 d. A. K., M. K., T. K. pervesta 29 000,00 Eur;
13) 2022 m. rugpjūčio 12 d. T. K. pervesta 700,00 Eur;
14) 2022 m. rugpjūčio 29 d. M. K. pervesta 700,00 Eur;
Žemesnės instancijos teismas
15) 2022 m. rugpjūčio 30 d. E. M. pervesta 62,62 Eur.
Šiais savo veiksmais M. K. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises ir tokiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė nekaltumo prezumpciją, apelianto teisę į gynybą ir teisingą teismą, kadangi jis negalėjo pateikti jį teisinančių paaiškinimų tik dėl to, kad tokie paaiškinimai šioje administracinio nusižengimo byloje galėtų būti panaudoti prieš jį paraleliniame baudžiamajame procese, kuriame jis yra kaltinamas, be kita ko, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), padarymu. Apelianto įsitikinimu, ši nusikalstama veika yra susijusi su duomenų apie pelną (aktualu šioje byloje) įrašymu į deklaracijas ir būtent dėl šio pelno buvo paskaičiuotas pelno mokestis, kuris virto UAB „K.“ įsiskolinimu VMI. Tik dėl tos priežasties, kad nepakenkti savo gynybos interesams baudžiamojoje byloje, apeliantas negalėjo tinkamai gintis šioje administracinio nusižengimo byloje. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatuodamas, kad apeliantas pažeidė mokėjimų eiliškumą, kadangi buvo įsiskolinimas pirmesnės eilės kreditoriui dėl pelno mokesčio nesumokėjimo, automatiškai konstatavo ir tai, kad jis įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „K.“ pelną (aktualu šioje byloje). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo apelianto kaltę kitoje, baudžiamojoje, byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nors baudžiamojoje byloje apeliantas savo kaltę neigia, ir tuo buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, nes jo kaltė buvo konstatuota ne įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, bet šiuo skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Todėl šis pirmosios instancijos teismo nutarimas pažeidžia esminius baudžiamosios teisės principus – nekaltumo prezumpciją, apelianto teisę į gynybą ir teisę į teisingą teismą, dėl to yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Apelianto įsitikinimu, jam įstatymų nustatyta tvarka nebuvo užtikrinta teisė ginčyti tariamai jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, kas vėlgi, jo manymu, pažeidžia jo teisę į gynybą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, grindė išskirtinai tik (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) apskrities VMI) 2023 m. vasario 13 d. Patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir jo pagrindu priimtu (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. kovo 22 d. Sprendimu dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo). Tačiau nebuvo praeitos visos mokestinio patikrinimo apskundimo ir skundų nagrinėjimo procedūros, t. y. nebuvo atlikta jokia mokestinio patikrinimo metu nustatytų reikšmingų apelianto administracinei atsakomybei konstatuoti faktų instancinė teisingumo kontrolė, kadangi tuo metu apeliantas jau nebebuvo UAB „K.“ vadovas ir neturėjo įgaliojimų pateikti skundą ar prieštaravimus teismui šiuo klausimu, kuris betarpiškai susijęs su jam taikoma administracine atsakomybe. Todėl tokių pažeidimų įtakoje skundžiamas teismo nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas.
6. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie jį kaltina, kitų, jį teisinančių įrodymų, visiškai netyrė ir nevertino, ir taip pažeidė įrodymų visumos viseto vertinimo taisyklę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepaneigė jo pateiktų įrodymų, kurie neginčijamai įrodo, kad tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime dėl Patikrinimo akto tvirtinimo nurodyti duomenys apie UAB „K.“ patirtas sąnaudas yra akivaizdžiai neteisingi, kadangi jau po Patikrinimo akto surašymo ir Sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo apeliantas pateikė tiek į baudžiamąją, tiek ir į šią administracinio nusižengimo bylą įrodymus (dokumentus), kurie neginčijamai įrodo UAB „K.“ patirtas sąnaudas (išlaidas), kurios arba sumažina pelną ir pelno mokestį, kuris sudaro Bendrovės įsiskolinimą VMI, arba visai panaikina Bendrovės įsiskolinimą VMI, dėl ko nebebūtų įsiskolinimų pirmesnės eilės kreditoriui – VMI, kas reiškia, jog nebūtų ir mokėjimų eiliškumo pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai konstatavo, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas yra pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos – 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau nenustatė ir net nenustatinėjo, ar UAB „K.“ mokėjimų/atsiskaitymų su kitais kreditoriais metu turėjo, ar neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI, kaip pirmesnės eilės kreditoriumi. Apelianto nuomone, labai svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir net nenustatinėjo, ar VMI tuo metu, kai UAB „K.“ atsiskaitė su kitais kreditoriais, aplamai buvo UAB „K.“ kreditorius. Apeliantas nurodo, kad jis pateikė teismui UAB „K.“ sąnaudas (išlaidas) pagrindžiančius dokumentus. Šioje byloje įsiskolinimas kreditoriui (VMI) yra grindžiamas pelno mokesčio įsiskolinimu. Tuo tarpu sąnaudos (išlaidos) mažina arba net panaikina pelną ir atitinkamai pelno mokestį. Todėl, įvertinus jo naujai pateiktus sąnaudas (išlaidas) pagrindžiančius dokumentus, atsiskaitymų su kitais kreditoriais metu galėjo net nebūti pelno mokesčio įsiskolinimo, dėl ko apeliantas galėjo teisėtai atsiskaityti su kitais kreditoriais, nes nebuvo pirmesnės eilės kreditorių.
8. Apeliantas skunde akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir Pelno mokesčio įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio (pelno) mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais. Todėl prievolė mokėti pelno mokestį, o atitinkamai ir įsiskolinimas, jeigu mokestis nėra sumokėtas, atsiranda tik kalendorinių metų pabaigoje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ne tik UAB „K.“ sąnaudas (išlaidas) pagrindžiančius dokumentus, kuriuos apeliantas pateikė, bet ir jų įtakoje nenustatė pelno mokesčio egzistavimo ir prievolės jį sumokėti momento, po kurio tik sprendžiama, ar atsiskaitymų su kitais kreditoriais momentu egzistavo prievolė sumokėti pelno mokestį ir atitinkamai, ar jis nebuvo sumokėtas ir dėl to atsirado įsiskolinimas pirmesnės eilės kreditoriui. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių ne tik, kad nenustatė, bet ir nenustatinėjo, todėl priėmė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
9. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo reikšmingos faktinės aplinkybės, jog jam inkriminuotas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad pažeidžia mokėjimų eiliškumą. Šioje byloje jokia apelianto tyčia nebuvo nustatyta ir netgi nebuvo nustatinėjama. Apeliantas pažymi, jog jis baudžiamojoje byloje parodė, kad dėl to, jog UAB „K.“ atliko darbus užsienyje, įvairiose šalyse, jam buvo sunku tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Kadangi jis netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, netinkamai pildė apskaitos registrus, todėl baudžiamojoje byloje jam, be kita ko, yra pareikštas kaltinimas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kadangi apeliantas neprisiminė visų per kalendorinius metus vykdytų ūkinių-komercinių operacijų, tai deklaracijose fiksuodavo tik tas ūkines-komercines operacijas, kurias prisimindavo, po ko deklaracijas pateikdavo VMI ir būtent pagal šias deklaracijas jis sumokėdavo, tame tarpe ir pelno (aktualų šioje byloje), mokesčius. Byloje nėra paneigtas apelianto tvirtinimas, kad jis savanoriškai ar priverstinai sumokėjo pelno mokestį, kuris buvo įrašytas į jo pateiktas deklaracijas. Faktinė aplinkybė, kad jis galimai sumokėjo ne visą pelno mokestį, t. y., kad susidarė pelno mokesčio įsiskolinimas, jis sužinojo jau gerokai vėliau, t. y. gerokai vėliau, negu jis vykdė atsiskaitymus su vėlesnės eilės kreditoriais. Tai reiškia, kad apie įsiskolinimą VMI, kaip pirmesnės eilės kreditoriui, atsikaitymo su vėlesnės eilės kreditoriais momentu, jis dar nežinojo, todėl ir negalėjo tyčia pažeisti atsiskaitymų eiliškumo. Tai reiškia, kad jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė už atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą, kadangi tokį eiliškumą, jeigu ir pažeidė, jis pažeidė ne tyčia, o dėl neatsargumo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į M. K. apeliacinį skundą VMI prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
11. VMI teigimu, tai, kad apeliantas administracine tvarka nubaustas teisėtai ir pagrįstai, pagrindžia byloje esantys įrodymai – (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. vasario 13 d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. kovo 22 d. Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinio ataskaita, Bendrovės „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., būdamas Bendrovės vadovu ir atsakingu už Bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, atsiskaitymų prioritetą teikė kitiems – žemesnės eilės Bendrovės kreditoriams, o ne VMI, kadangi jis neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti mokestinius įsipareigojimus, o vietoje to, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors kiti kreditoriai pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemesnės eilėje nei VMI, ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. VMI vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto M. K. apeliacinio skundo ir VMI atsiliepimo į jį argumentus bei VMI papildomai pateiktus duomenis, skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. K. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas iš esmės yra išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Dėl teisės į gynybą
13. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė nekaltumo prezumpciją, apelianto teisę į gynybą ir teisingą teismą, kadangi jis negalėjo pateikti jį teisinančių paaiškinimų tik dėl to, kad tokie paaiškinimai šioje administracinio nusižengimo byloje galėtų būti panaudoti prieš jį paraleliniame baudžiamajame procese, kuriame jis yra kaltinamas, be kita ko, nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš tiesų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-69-806/2025, kurioje M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), BK 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), BK 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), BK 184 straipsnio 3 dalyje (Turto iššvaistymas). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas mokėjimo eiliškumo pažeidimas, o nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje sprendžiamas, be kita ko, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, todėl analogiškų įrodymų buvimas skirtingose procesuose netrukdo jiems vykti savarankiškai. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje M. K. turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti tiek raštu, tiek žodžiu, taip pat tiek pats asmeniškai, tiek per savo atstovą, todėl jo pasirinkta gynybinė taktika nelaikytina nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą ir teisingą teismą pažeidimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose priimti sprendimai neturi prejudicinės ar prima facie (didesnės galios) įrodymų reikšmės baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltės klausimą ar nustatant veikos požymius, tačiau jie nustato teisiškai reikšmingus faktus, kurie turi būti nagrinėjami kartu su kitais bylos įrodymais nustatant veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021). Todėl priešingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, M. K. padarytas įstatymo pažeidimas šioje byloje vertinamas tik kaip administracinis nusižengimas, kurio konstatavimas neturi prejudicinės ar prima facie (didesnės galios) įrodymų reikšmės baudžiamojoje byloje sprendžiant apelianto kaltės klausimą ar nustatant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius.
Dėl VMI atlikto patikrinimo rezultatų apskundimo
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatymų nustatyta tvarka M. K. nebuvo užtikrinta teisė ginčyti VMI atlikto patikrinimo rezultatų ((duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. vasario 13 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. kovo 22 d. Sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. ((duomenys neskelbtini), kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apelianto kaltę.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes esminę įrodomąją reikšmę turėjo, be kita ko, ir apeliaciniame skunde akcentuojami (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. vasario 13 d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. kovo 22 d. Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI atlikus UAB „K.“ mokestinį patikrinimą, 2023 m. vasario 13 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas, išaiškinant Bendrovei teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jai dienos pateikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto (MAĮ 131 straipsnio 1 dalis). UAB „K.“ nepateikus pastabų dėl minėto Patikrinimo akto per nustatytą terminą, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. kovo 22 d. priėmė Sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo teiktas Bendrovei telekomunikacijų būdu 2023 m. kovo 23 d., kadangi nebuvo įteiktas, šio sprendimo atsiėmimas, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu, buvo paskelbtas viešai. Per nustatytą terminą nebuvo atvykta susipažinti su minėtu Sprendimu dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, todėl pagal MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatas laikoma, kad Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo buvo įteiktas Bendrovei būtent jo paskelbimo dieną, t. y. 2023 m. balandžio 3 d., išaiškinant jo apskundimo tvarką, įtvirtintą MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje. Bendrovė šio Sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka neskundė, vadinasi sutiko, kad patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos į biudžetą mokėtinos gyventojų pajamų ir pelno mokesčių sumos yra teisingos ir pagrįstos. (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. kovo 22 d. Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo įsiteisėjo 2023 m. balandžio 24 d., yra galiojantis, privalomas ir vykdytinas. M. K. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė ginčyti VMI atlikto patikrinimo rezultatų, kadangi jis tuo metu nebebuvo Bendrovės vadovu, nepaneigia nei Bendrovės pozicijos neskųsti minėto sprendimo, nei šio sprendimo įsiteisėjimo fakto. Be to, iš Patikrinimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) apskrities VMI M. K. vadovavimo Bendrovei metu informavo ją apie Bendrovės veiklos stebėseną, prašė pateikti nurodytus dokumentus, kontaktavo su M. K., tačiau jis su mokesčių administratoriumi iš esmės nebendradarbiavo, prašymų ir nurodymų nevykdė, prašomų dokumentų neteikė.
Dėl bylos duomenų vertinimo ir M. K. veiksmų kvalifikavimo
17. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurio iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu M. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
18. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.
19. Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog M. K. UAB „K.“ vadovu buvo nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. UAB „K.“ yra VMI skolininkė. VMI duomenimis, 2024 m. gegužės 7 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 378 265,98 Eur. Minėta skola valstybės biudžetui yra susidariusi nuo 2020 m. sausio 1 d. VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir prie jo pridėtuose dokumentuose (Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašuose, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinio ataskaitoje, Bendrovės „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. vasario 13 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023 m. kovo 22 d. Sprendime dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. UAB „K.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo ir, kad atsiskaitymų su kitais kreditoriais laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovė buvo įsiskolinusi VMI. Pastebėtina, kad minėtų įsiskolinimų VMI buvimo fakto nepaneigia ir pirmosios instancijos teismui pateikta 2024 m. birželio 14 d. UAB „V.“ konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ir joje konstatuotas Bendrovės įsiskolinimas VMI.
21. M. K. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, ar UAB „K.“ mokėjimų/atsiskaitymų su kitais kreditoriais metu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI, kaip pirmesnės eilės kreditoriumi. Iš apeliacinės instancijos teismui VMI papildomai pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. „Paysera LT“, UAB kredito įstaigoje UAB „K.“ vardu atidaryta atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) ir jos mokėjimo kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Bendrovės vardu atidarytos dvi atsiskaitomosios sąskaitos. Iš VMI pateikto Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 5 d. matyti, kad šioje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovės piniginės lėšos sudarė 110 205,35 Eur, o iš Bendrovės mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 5 d. matyti, kad šioje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovės piniginės lėšos sudarė 33 430,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Bendrovė iš viso turėjo 142 635,35 Eur sumą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Bendrovės įsiskolinimas VMI tikrinto laikotarpio pradžiai, t. y. 2022 m. sausio 19 d. buvo 225 347,02 Eur, o tikrinto laikotarpio pabaigai, t. y. 2022 m. rugpjūčio 30 d. jau buvo padidėjęs ir sudarė 318 144,21 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog UAB „K.“ atsiskaitymo su kitais kreditoriais metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti net su VMI, todėl Bendrovė turėjo pareigą laikytis atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nustatytos CK 6.9301 straipsnyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „K.“, būdama VMI skolininkė, administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laikotarpiu, nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir iš UAB „K.“ sąskaitos vykdė šiuos mokėjimus:
1) 2022 m. sausio 19 d. pervesta 200,00 Eur M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 225 347,02 Eur;
2) 2022 m. vasario 1 d. pervesta 1 000,00 Eur M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 227 269,02 Eur;
3) 2022 m. vasario 7 d. pervesta 1 550,00 Eur M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 227 269,02 Eur;
4) 2022 m. vasario 24 d. pervesta 1 000,00 Eur E. S., A. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 227 222,66 Eur;
5) 2022 m. vasario 25 d. pervesta 300,00 Eur UAB „B.“, tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 227 222,66 Eur;
6) 2022 m. balandžio 11 d. pervesta 700,00 Eur M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 229 345,25 Eur;
7) 2022 m. balandžio 27 d. pervesta 1 560,00 Eur M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 229 345,25 Eur;
8) 2022 m. gegužės 9 d. pervesta 900,00 Eur M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 231 193,25 Eur;
9) 2022 m. birželio 29 d. pervesta 3 000,00 Eur T. K., M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 313 280,31 Eur;
10) 2022 m. liepos 5 d. pervesta 473,75 Eur UAB „F.“, M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 315 489,06 Eur;
11) 2022 m. liepos 12 d. pervesta 2 400,00 Eur I. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 315 489,06 Eur;
12) 2022 m. rugpjūčio 11 d. pervesta 29 000,00 Eur A. K., M. K., T. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 318 144,21 Eur;
13) 2022 m. rugpjūčio 12 d. pervesta 700,00 Eur T. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 318 144,21 Eur;
14) 2022 m. rugpjūčio 29 d. pervesta 700,00 Eur M. K., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 318 144,21 Eur;
15) 2022 m. rugpjūčio 30 d. pervesta 62,62 Eur E. M., tai dienai Bendrovės skola VMI siekė 318 144,21 Eur.
22. Apygardos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju M. K., būdamas atsakingas už UAB „K.“ finansinę veiklą ir žinodamas apie Bendrovės skolą valstybės biudžetui, atsiskaitydamas su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, vienareikšmiškai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir taip pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – M. K., būdamas įmonės vadovu, tuo pačiu tvarkydamas Bendrovės finansinę apskaitą, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino (minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovė VMI iš viso sumokėjo 2 221,55 Eur iš jų: 48,20 Eur buvo sumokėti geranoriškai (įmokos kodas 1001), o 2 173,35 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka), o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir taip neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
24. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą bei administracinę teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos administracinės nuobaudos aspektu.
25. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
26. Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
27. Nagrinėjamu atveju M. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda.
28. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su atsiskaitymu grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumu, į kitiems kreditoriams sumokėtų lėšų dydį, taip pat įvertino M. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, neteistas, nesumokėjęs administracinės nuobaudos, taip pat tai, jog jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinė nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. K. pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda – bauda, yra tinkamai individualizuota, ji neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl mažinti jam paskirtos baudos dydį, kuris ir taip lygus minimaliam dydžiui, nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir tai, jog M. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.