Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. F. (R. F.) skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-314-659/2020) R. F. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir R. F. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 5 d.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gauti du nuteistojo R. F. prašymai, jais, vadovaudamasis BK 75 straipsnio pakeitimais pagal 2019 m. birželio 27 d. įstatymą Nr. XIII-2263, prašė sutrumpinti jo neatliktos bausmės dalį bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65¹ straipsnio b papunktį prašė priskaičiuoti jo atliktos bausmės laiką probacijos laikotarpiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nuteistojo R. F. prašymas atmestas.

4. Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis R. F. prašo, taikant BK 64¹ straipsnį, 65¹ straipsnio b papunktį, 190 straipsnį, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad probacijos laikotarpiu nėra padaręs pažeidimų ir pažeidęs probacijos sąlygų, prašo į paskirtą bausmę įskaičiuoti probacijos laiką. Nurodo, kad dėl paskirtos bausmės jis neteko darbo, gyveno su drauge ir augino bendrą vaiką, šeima liko be maitintojo, o tai pati griežčiausia bausmė.

5. Skundas atmestinas.

6. Skunde aukštesniajam teismui, kaip ir skunde apylinkės teismui, nuteistasis R. F., nurodydamas savo manymą apie probacijos institutą ir kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius įsitikinęs, kad jam į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi būti įskaitytas probacijos laikas, nes jis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nedarė pažeidimų ir vykdė probacijos sąlygas.

7. Ankstesniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu R. F. buvo nuteistas galutine subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

8. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, suteikianti galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu jis per bausmės vykdymo atidėjimo, vadinamąjį bandomąjį laikotarpį, laikysis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) vieno ar kelių baudžiamajame įstatyme numatytų ir teismo paskirtų įpareigojimų.

9. Nėra pagrindo nesutikti, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis neišvengiamai patiria tam tikrų nepatogumų. Tačiau akcentuotina, kad probacijos priemonių nustatymas siejamas ne su asmeniui paskirtos bausmės tikslais ir paskirtimi, o su visapusišku nuteistojo elgesio taisymu, kreipiant jį tinkama linkme, neizoliavus asmens nuo visuomenės, suteikiant jam tam tikrą bandomąjį laikotarpį įrodyti motyvaciją grįžti į gyvenimą pagal visuomenei priimtinas elgesio normas. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 66 straipsnyje nustatyta tvarka, į bausmės laiką gali būti įskaitomas tik asmens laikino sulaikymo, kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas ar stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas, o bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Akcentuotina, kad probacija nei BK 42 straipsnio (kuriame pateikiamas baigtinis bausmių rūšių sąrašas) prasme, nei pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą (2 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnį) nelaikytina bausme.

10. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, jo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Jeigu probuojamasis asmuo probacijos laikotarpiu įvykdo auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadaro pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, jis laikomas atlikusiu bausmę (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju R. F. naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė pagrįstai buvo bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsniu. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu R. F. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta, pažymėtina, neatlikta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – vienerių metų penkių mėnesių – laisvės atėmimo bausmės pridedant ne visą, bet tik dalį – septynis mėnesius – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus ir joje vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privalu laikytis, jas taikyti ir vykdyti. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nei Probacijos įstatyme įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad laikotarpis, kai asmuo buvo probuojamas, įskaitytinas į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą. Todėl įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kurio metu Probacijos tarnyba kontroliavo nuteistojo elgesį, į bausmę nėra teisinio pagrindo.

13. Vien nuteistojo subjektyvi nuomonė dėl baudžiamojo įstatymo normų, susijusių su bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio (ne)įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra priežastis panaikinti teisėtą ir pagrįstą apskųstą teismo nutartį.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. F. (R. F.) skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.