- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-480-478-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00091-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. S., ir J
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-480-478-2013
Teisėjas Vitalijus Krivičius Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00091-2012-8
2013 m. liepos 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 str. 1 d., - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir J. V., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 14 d. 18.30 val., Kybartų mstl., Vilkaviškio r. sav., prie Kybartų m., automobilyje VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 400 litų pardavė J. V. 0,583 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, jog LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nepadarė, J. V. narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekada nėra pardavęs, tokia veika niekada neužsiėmė. Nuteistasis nurodo, kad J. V. davė melagingus parodymus, ji yra narkomanė, narkotines medžiagas įsigijo iš kitų asmenų, todėl teismas jos parodymus turėjo vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų M. B. ir T. D. parodymais, nors jų parodymai iš esmės sutapo tiek tarpusavyje, tiek su R. S. duotais parodymais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o teismo šališkumą akivaizdžiai iliustruoja faktas, kad nuosprendis R. S. buvo paskelbtas jam nedalyvaujant, nors teismas puikiai žinojo, jog R. S. yra Kauno tardymo izoliatoriuje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras Ramutis Mickus prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš įrodymų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
LR BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuteistųjų ir liudytojų parodymais, taip pat kita rašytine bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d.
Teisėjų kolegija nustatė, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltė įrodyta ne tik nuteistosios J. V. parodymais, bet ir kita rašytine bylos medžiaga.
Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo M. Z. 2012-02-14 tarnybinio pranešimo dėl narkotinių medžiagų matyti, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo gauta operatyvinė informacija, kad R. S. galimai įgydamas narkotines medžiagas iš M. A., jas ketina perduoti moteriai, vardu J., kuri turi atvykti iš Marijampolės r. į Kybartų miestą prie Kybartų pagrindinės mokyklos stadiono jų įsigyti. Atlikus operatyvinį vietovės stebėjimą, buvo pastebėta, kad minėtoje vietoje susitiko R. S., kuris atvyko automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, ir moteris, atvykusi automobiliu Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Įtariant, kad galimai buvo įvykdytas nusikalstamas sandoris, t. y. narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkimas-pardavimas, buvo pranešta Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK OVP, kad sustabdytų automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo Vilkaviškio miesto kryptimi. Kelyje Marijampolė-Vilkaviškis-Kybartai sustabdžius minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad jį vairuoja J. V.. Įtariant, kad J. V. su savimi gali turėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ji ir automobilis buvo pristatyti į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą. J. V. asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo metu buvo surastas užspaudžiamas polietileninis maišelis su baltos spalvos biria medžiaga, galimai narkotine ar psichotropine medžiaga (t. 1, b. l. 1). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-06-06 specialisto išvada Nr. 140-(1171)-IS1-3602 nustatyta, jog baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2012-02-14 asmens apžiūros metu rastų pas J. V., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė yra 0,583 g (t. 1, b. l. 68-69). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme J. V. nuosekliai parodė, jog psichotropinę medžiagą įgijo būtent iš R. S. (t. 2, b. l. 25-26, 29, 34, 37; t. 3, b. l. 18-19). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad J. V. būtų turėjusi tikslą apkalbėti R. S.. Nors duomenys byloje patvirtina, jog J. V. vartojo narkotikus, tačiau įvertinęs jos asmenybę apibūdinančią rašytinę bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo vien dėl šios aplinkybės J. V. parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje J. V. dirba nuo (duomenys neskelbtini), ją charakterizuoja teigiamai kaip darbščią, paskirtas užduotis laiku atliekančią darbuotoją (t. 2, b. l. 70). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnija 2012-02-28 rašte nurodė, jog nusiskundimų dėl blogo J. V. elgesio seniūnijoje neužregistruota (t. 2, b. l. 72). Iš Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos 2012-02-28 pažymos matyti, jog J. V. augina keturis nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 73). Išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro patvirtina, jog J. V. neteista (t. 2, b. l. 65). Be to, J. V. duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. tarp J. V. ir R. S. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei sms žinutės, iš kurių matyti, jog J. V. ir R. S. tarėsi dėl psichotropinių medžiagų pardavimo J. V. (t. 1, b. l. 100; t.2, b. l. 50-59). Kaip byloje jau yra nustatyta, būtent iš karto po susitikimo su R. S., J. V. policijos pareigūnų buvo sulaikyta ir pas ją buvo rasta psichotropinių medžiagų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų M. B. ir T. D. parodymais. Šie liudytojai yra nuteistojo draugai, todėl jie gali siekti pagelbėti R. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, jie patys šioje baudžiamojoje byloje buvo įtariami narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu (t. 1, b. l. 146, 183), ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė (t. 1, b. l. 147, 184), todėl ir dėl šios priežasties jie nėra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtini, dėl ko neatmestina galimybė, jog apklausiami kaip liudytojai pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, jie galėjo sąmoningai neliudyti apie tai, kad psichotropinę medžiagą J. V. įgijo jų akivaizdoje automobilyje iš R. S.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog nors pagrindinės liudytojų M. B. ir T. D. bei nuteistojo R. S. nurodytos susitikimo su J. V. aplinkybės sutampa, tačiau skiriasi pokalbio su J. V. detalės, liudytojai nevienodai pasakojo apie J. V. elgesį automobilyje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtų asmenų parodymai tarpusavyje pilnai nesutampa, jie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.
Apeliaciniame skunde R. S. teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, o teismo šališkumą akivaizdžiai iliustruoja faktas, kad nuosprendis R. S. buvo paskelbtas jam nedalyvaujant. Su tokiu apelianto vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, LR BPK 44 str. 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškintas teismo nešališkumo principas subjektyviąja ir objektyviąja prasmėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik tada, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog jeigu nuteistajam ar jo gynėjui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylą nagrinėjusio teisėjo elgesys sukėlė abejonių jo nešališkumu, nuteistasis ar jo gynėjas turėjo teisę pasinaudoti LR BPK 57–59 straipsniuose numatyta procesine galimybe ir pareikšti nušalinimą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog toks nušalinimas pareikštas nebuvo. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė objektyviai. Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-26 konvojavimo paraiškos (t. 3, b. l. 40) matyti, jog prašydamas konvojuoti R. S. į 2013-03-12 11:15 val. teismo posėdį, kuriame turėjo būti skelbiamas nuosprendis, teismas suklydo šį raštą adresuodamas ne Kauno tardymo izoliatoriui, kur tuo metu buvo R. S., bet Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, kur R. S. buvo iki jo perkėlimo į Kauno tardymo izoliatorių. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas R. S. atžvilgiu buvo šališkas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., todėl tenkinti R. S. skundą ir jį išteisinti nėra pagrindo.
Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.