- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-223-134-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.
2011 m. birželio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. M. M. išteisintas pagal BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Šiuo nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės T. J. ir P. Š. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą - kanapes ir jų dalis, o būtent:
jis, 2010 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie naktinio klubo „VIP“, esančio mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 140 litų įgijo 2,772 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias gabeno ir laikė bute, esančiame mieste iki 2010-04-29, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kuomet dalį - 0,811 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, paėmęs iš laikymo vietos gabeno iki pastato, mieste ir 2010-04-29, 20 val. 05 min., už 40 litų pardavė asmeniui veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-05-10, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio mieste, paėmęs dalį - 0,81 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, gabeno iki mieste ir 2010-05-10, 15 val. 18 min., už 40 litų pardavė asmeniui veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIM).
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-05-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio mieste, paėmęs dalį - 0,372 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, gabeno iki mieste ir 2010-05-19 apie 16 val. 52 min., už 17 litų pardavė T. J., o kitą dalį - 0,017 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių laikė bute, esančiame mieste iki 2010-05-19, 19 val. 05 min., kuomet kratos bute metu 0,017 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kitą dalį - 0,762 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių laikė prie savęs iki 2010-05-19, 20 val. 20 min., kuomet Panevėžio vyriausiame policijos komisariate, asmens kratos metu 0,762 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį: jo veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. ir, vadovaujantis BK 62 str., neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.
Skunde teigia narkotines medžiagas įsigijęs asmeniniam vartojimui, tai patvirtina medicininės apžiūros pažymos duomenys apie jo organizme rastą narkotinę medžiagą. 2010-04-29, 20. 05 val. ir 2010-05-10, 15.18 val. jis narkotinę medžiagą pardavė asmeniui, veikusiam pagal NVIM, kuris realizuotas, pažeidžiant Operatyvinės veikos įstatymo 12 str., nes byloje nėra duomenų apie teikimą, kuriuo remiantis sankcionuotas NVIM, be to, nėra duomenų, kad NVIM realizavęs pareigūnas T. M. būtų pasirašytinai supažindintas su NVIM ribomis, nes liudytojas parodė tebuvęs instruktuotas žodžiu. Atliekant jo telefoninių pokalbių pasiklausymą ir slaptą sekimą, nebuvo užfiksuota daugiau narkotinių medžiagų platinimo atvejų, nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, o tai reiškia, kad tik NVIM dalyviui dėl jo provokacijų buvo parduodamos narkotinės medžiagos ir jos buvo įsigytos asmeniniam vartojimui. Kadangi NVIM atliktas, pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą ir BPK nuostatas, jo metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais.
Apeliantas teigia, kad byloje nustatyta, jog jis narkotinę medžiagą pardavė tris kartus : du – asmeniui, veikusiam pagal NVIM ir vieną – T. J.. Paskutiniu atveju narkotinę medžiagą įsigiję asmenys negalėjo patvirtinti ją įsigiję būtent iš jo (apelianto), kratos metu nerasta didelio narkotinių medžiagų kiekio, kuris leistų daryti išvadą apie jų platinimą, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pardavė tik nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad jis narkotinės medžiagos neplatino, todėl jo veika iš BK 260 str. 1 d. turi būti perkvalifikuota į BK 259 str. Skiriant bausmę, prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažinimą ir gailėjimąsi, tai, kad veika padaryta dėl sunkios turtinės padėties, jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, todėl, vadovaujantis BK 62 str., skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – pardavimo 2010-04-29 ir 2010-05-10 asmeniui, veikusiam pagal NVIM, o 2010-05-19 – T. J., dėl 0,017g kanapių laikymo bute m. ir 0,762 g laikymo prie savęs. Tai patvirtina bylos įrodymai : NVIM dalyvio policijos pareigūno T. M. parodymai, kuriais nustatyta, kad jis telefonu susitarė susitikti su apeliantu B g., netoli mokymo centro ir priėjęs prie jo paklausė, ar turi „vieną“ ir šis, pasivadinęs už namo kampo, padavė maišelį su narkotine medžiaga, už kurią jis apeliantui sumokėjo 40 Lt, sakė kitą kartą skambinti kitu telefonu, kurį padiktavo ir liepė įsivesti į savo telefoną. Kitą kartą paskambinus jie susitiko g., kur apeliantas jam vėl pardavė maišelį su narkotine medžiaga, kurį vėliau pakeitė į du maišelius. Šiuos parodymus patvirtina liudytojo T. G. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (b.l. 5-6, 19-20,1 t.) ir pokalbių suvestinės, kuriuose užfiksuotas apelianto ir NVIM dalyvio pokalbiai (1 t., 40-44 b.l.).
Atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės T. J. ir P. Š. patvirtino, kad iš M. M. 2010 m. gegužės 19 d., Kranto g., įgijo 0,372 g narkotinės medžiagos, šių aplinkybių pirmos instancijos teisme neneigė ir nuteistasis. Tai patvirtina ir slapto sekimo protokole užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad apeliantas su dviem jaunuoliais (atleistaisiais nuo baudžiamosios atsakomybės T. J. ir P. Š.) trumpam nueina už Kranto g. 41 namo (b.l.34,1t.) bei asmens kratų protokolų duomenys, iš kurių matyti, po šio apelianto ir atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės susitikimo pas T. J. ir M. M. rasta ta pati narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (1 t., 33; 35 b.l.). Apelianto skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu P. Š. ir T. J., duodami parodymus apie narkotinės medžiagos pirkimo aplinkybes, nenurodė apelianto vardo ir pavardės, nepagrindžia skunde daromos išvados, jog šie asmenys apskritai negalėjo patvirtinti pirkę narkotinę medžiagą būtent iš apelianto, nes šie asmenys nenurodė jokio kito asmens, jiems pardavusio narkotinę medžiagą, o apelianto asmenybė nustatyta šiame sprendime jau aptartais įrodymais : slapto sekimo protokolo duomenimis ir paties apelianto parodymais, kad jis pardavė kanapių ir jų dalių atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tai, kad M. M. laikė narkotinę medžiagą savo bute ir su savimi, turėdamas tikslą ją platinti, patvirtina ir netiesioginiai bylos įrodymai : kratos protokolai (1 t., 31-33 b.l.), iš kurių matyti, kad apelianto asmens kratos ir kratos apelianto bute metu buvo rasta narkotinė medžiaga, 401 vnt. tuščių užspaudžiamų polietileninių maišelių, kurių didelis kiekis rodo apelianto pasiruošimą paskirstyti narkotinę medžiagą atskiromis ir patogiomis pardavimui dozėmis, taip pat aplinkybė, kad apeliantas, teigiantis nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenęs iš nedidelių pajamų, už nemažą sumą – 140 Lt – įsigijo kanapių ir jų dalių, kurių kiekis aiškiai viršija vienkartinę dozę. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis telaikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, nepaneigia jo tikslo platinti šią medžiagą, nes byloje nustatyta, kad M. M. kanapes ir jų dalis pardavinėdavo nedideliais kiekiais.
Apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, kad NVIM buvo atliktas, pažeidžiant BPK ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, todėl jo metu gauti duomenys neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimų ir jais apelianto kaltė negali būti grindžiama, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos : Panevėžio apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2010-04-29 teikimo dėl NVIM panaudojimo, kurį prokuroras pateikė apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų T. G., T. M. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie M. M. galimai vykdomą sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl įgaliotas prokuroras 2010-04-29 sankcionavo NVIM taikymą. Atlikus modelyje numatytus veiksmus ir NVIM dalyviui 2010-04-29 iš M. M. nusipirkus narkotinės medžiagos, pasitvirtino operatyvinė informacija apie M. M. vykdomą nusikalstamą veiką, todėl 2010-04-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Nors NVIM buvo sankcionuotas, nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK nuostatų, tačiau jis laikomas teisėtu ne tik dėl sankcionavimo pagrindų teisėtumo, bet ir jo realizavimo teisėtumo. Tai reiškia, kad taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos K. T. 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra išaiškinta, kad modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, tačiau negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Išaiškinant M. M. nusikalstamas veikas taikyto NVIM panaudojimas būtų laikomas neteisėtu, jeigu NVIM dalyvis būtų provokavęs apeliantą nusikalsti. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nesuteikia jokio pagrindo daryti tokią išvadą. Iš bylos įrodymuose : operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir pokalbio suvestinėje (1 t., 5-9 b.l.), slaptų ikiteismini tyrimo veiksmų atlikimo protokole ir pokalbio suvestinėje (1 t., 19-21 b.l.), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokole (1 t., 40-44 b.l.) užfiksuotų M. M. ir NVIM dalyvio pokalbių matyti, kad NVIM dalyviui pirmą kartą paskambinus apeliantui ir netgi tiesiogiai nenurodžius būsimo susitikimo tikslo, apeliantas iš karto sutiko ir į susitikimą nusivežė supakuotos narkotinės medžiagos, kurią pardavė NVIM dalyviui. Tokie apelianto veiksmai rodo, kad jis jau prieš pirmąjį sandorį aiškiai suprato, kokiu tikslu jam skambino nepažįstamas asmuo. Be to, apeliantas šio pokalbio metu NVIM dalyviui patvirtino pats svėręs ir supakavęs narkotinę medžiagą, o tai patvirtina operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis apie nuteistojo anksčiau galimai vykdytą prekybą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Iš pirmojo susitikimo metu darytos pokalbio suvestinės matyti, kad apeliantas buvo pasiruošęs ir toliau tiekti psichotropines medžiagas NVIM dalyviui : apeliantas jam pasiūlė įsivesti savo telefono numerį ir į jo telefoną atsiųsti savo vardą, kad atpažintų skambinantjįį. Nors antrasis apelianto ir NVIM dalyvio susitikimas įvyko pastarojo iniciatyva, jam paskambinus apeliantui ir pasiūlius vėl susitikti, tačiau iš pokalbio suvestinės matyti, kad M. M. be atskiro NVIM dalyvio prašymo į susitikimą nusivežė narkotinės medžiagos, kurią pardavęs pažadėjo NVIM dalyviui atsiųsti savo naująjį telefono numerį. Aptarti apelianto veiksmai rodo, kad jis nebuvo kurstomas ar provokuojamas nusikalsti, o pareigūnai, vykdydami NVIM, tik prisijungė prie jo daromos nusikalstamos veikos. Tokie veiksmai nėra nusikaltimo provokavimas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad joks spaudimas M. M. nebuvo daromas. Priešingai, jis savo konkliudentiniais veiksmais –narkotinės medžiagoa atvežimu, NVIM dalyviui tiesiogiai jos neprašius, pasiūlymu NVIM dalyviui įsivesti savo telefono numerį – rodė tolesnę iniciatyvą tiekti narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad NVIM buvo realizuotas teisėtai, todėl taikymo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti M. M. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad byloje nėra NVIM dalyviui T. M. pravestų instruktažų apie modeliu nustatytas veiklos ribomis patvirtinančio dokumento, modelio realizavimo teisėtumui įtakos neturi, nes operatyvinių ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose nurodyta, kad instruktažas T. M. pravestas, o tai patvirtinantis rašytinis dokumentas byloje nėra būtinas.
Tačiau šioje byloje be paties apelianto parodymų, nepatvirtintų kitais duomenimis, todėl nepatikimų, nėra jokių įrodymų apie narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo aplinkybes, šie faktai preziumuoti, remiantis narkotinės medžiagos laikymo ir pardavimo faktu. Teismų praktikoje išanalizuota ir patvirtinta, kad tokiu atveju asmeniui gali būti inkriminuoti tik tos įstatyme išvardintos alternatyvios veikos, kurios pagrįstos įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Šioje byloje įrodytos tik M. M. narkotinės medžiagos laikymo savo bute ir su savimi bei pardavimo NVIM dalyviui ir T. J. aplinkybės, todėl nuosprendžio dalis dėl apelianto nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 2,772 g kanapių ir jų dalių įgijimą ir gabenimą naikintina. Sumažinus apelianto nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė švelnintina iki sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.
Apelianto prašymas jam taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo – bausmę netenkintinas, nes tam nėra nei vienos iš BK 62 str. 1 d. numatytų sąlygų – apelianto savanoriško atvykimo į teisėsaugos institucijas ar pranešimo apie šią veiką, nei BK 62 str. 2 d. numatytos būtinos sąlygos – dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto skundo argumentas, kad nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, yra nepagrįstas, nes jį paneigia jau aptarti bylos duomenys apie apelianto narkotinei medžiagai išleistus pinigus, be to, jis gauna našlaičio pensiją gyvena su jam padedančiais mama ir patėviu (2 t., 131-132; 136 b.l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl M. M. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 2,772 g kanapių ir jų dalių įgijimą iš nenustatyto asmens už 140 Lt 2010 m. balandžio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytu laiku, prie naktinio klubo VIP, esančio ir neteisėtą gabenimą iš šios vietos į namus, esančius; 2010-04-29 0,811 g kanapių ir jų dalių gabenimą iki pastato J. B.; 2010-05-10 0,81 g kanapių ir jų dalių gabenimą iki namo laiptinės,; 2010-05-19 0,372 g kanapių ir jų dalių gabenimą iki.
M. M. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dviejų metų.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.