- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-09-01
- Bylos Nr.
- 1A-351
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- R. L., ir V
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
Teisėjas J. Kiškis Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10;
2005 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 266 straipsnyje bei senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalyje ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. S., išteisintas G. V., bet dėl jų nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad 2002 m. lapkričio mėnesį – 2002 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo, laikė ir perdavė R. O. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio pagrindu) 12 litrų pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), 1-fenil-2-propanono (BMK), reikalingo amfetamino gamybai.
Be to, R. L. nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio 6 d., apie 12.00 val., iš R. O. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio pagrindu) savo bute, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas stambiu mastu, neteisėtai įgijo ir laikė 2365,21 gramus amfetamino, kol jis buvo tą pačią dieną kratos, vykusios nuo 12.40 val. iki 16.00 val., metu rastas ir paimtas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apeliantą išteisinantį, nuosprendį.
Apeliantas teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, nes jis nuteistas remiantis vien subjektyviais liudytojo R. O. parodymais, kurie, kaip vienintelis apelianto kaltės įrodymas, turėjo būti vertinami itin kritiškai, visas nepašalintas abejones aiškinant apelianto naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
Apelianto teigimu, R. O. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas ir dėl to, kad jis davė apeliantą apkaltinančius parodymus. Apelianto teigimu, R. O. buvo sulaikytas apelianto bute, kai jis eilinį kartą buvo atėjęs pas apeliantą siūlyti jo sugalvotais būdais uždirbti pinigų užstatant automobilius. Tuomet ir atsinešė maišelį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo amfetaminas, ir rodė tą maišelį apeliantui. Tik tada ir galėjo ant šio maišelio likti apelianto piršto pėdsakas, vėliau teismo įvertintas kaip vienas apelianto kaltės įrodymų. Pasak apelianto, R. O. ir anksčiau bandydavo užsiminti apie galimybę iš to užsidirbti pinigų, ką pats pripažino 2004 m. gegužės 26 d. apklausiamas teisme, kur parodė, kad būtent jis su apeliantu pradėjo kalbą apie narkotikus. Vienintelės apelianto bute surastos psichotropinės medžiagos ir buvo tie R. O. atsinešti maišelyje milteliai. Jokių kitų narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų nei pas apeliantą asmeniškai, nei bute, nei kitose apelianto naudojamose patalpose niekuomet nebuvo rasta. Apelianto teigimu, jo sąlytis su psichotropinių medžiagų gaminimu, laikymu ir realizavimu – vien R. O. melagingi teiginiai, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Pasak apelianto, R. O. nepažinojo pas jį ėjusių išteisintojo G. V. ir nuteistojo V. S. ir nebuvo niekada jų matęs (tai patvirtino ir apklausiamas teisme), todėl pagautas už rankos su maišeliu amfetamino mėgino kaltę suversti apeliantui. R. O. parodė, kad iki susitikimo su apeliantu narkotikų gamyba jis užsiiminėjo beveik metus laiko, puikiai žinojo gamybos technologijas, tuo tarpu apeliantas apie narkotikų gamybą nieko neišmanė, joje nedalyvavo, laboratorijose niekuomet nebuvo. Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas vienu iš kaltės įrodymų laikė jo ir R. O. telefoninių pokalbių įrašus, kurie, teismo manymu, patvirtina, kad apeliantas žinojęs R. O. jam atvežant psichotropines medžiagas ir jų laukęs. Pasak apelianto, nuosprendyje apsiribota šiuo abstrakčiu teiginiu, necituojant ir niekaip neanalizuojant tos pokalbių įrašo dalies, kuri, teismo manymu, patvirtina tokį teiginį. Apelianto manymu, išvada, kad kalbama apie psichotropines medžiagas, o ne apie ką nors kitą, yra tik prielaida ar spėjimas. Pats R. O., 2004 m. rugpjūčio 31 d. duodamas parodymus teisme, aiškindamas įrašų turinį, susipainiojo, pripažino, kad pokalbyje minima kava iš tikro yra kava, o ne kas nors kita, ką reiškia eilė žodžių, kuriais tariamai kažkas buvo užšifruota, teigė neprisimenantis, ėmė teigti, kad pokalbyje minėti motociklai – tai amfetamino sudėtinės dalys, nors anksčiau tokių parodymų davęs nebuvo ir prieštaravo sau, kadangi ankstesniuose parodymuose teigė, jog apeliantas nieko nesupranta apie gamybos procesą, todėl, pasak apelianto, jokių sudėtinių dalių su R. O. aptarinėti jis negalėjo, tuo labiau šifruotu tekstu. Apeliantas teigia, kad nebuvo atlikta įrašų fonoskopinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar jie nėra sumontuoti ir ar tikrai kalba tie žmonės, kurie nurodyti protokoluose ir suvestinėse.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. O. parodymai yra svarbus, tačiau ne vienintelis apelianto kaltės įrodymas.
Vertindama R. O. parodymus kolegija atkreipia dėmesį, kad tik pirmosios apklausos metu jis neigė kokį nors ryšį su nusikaltimais, tvirtino, kad nieko neatnešė į apelianto butą (b. l. 14, t. 3). Kad pastaroji aplinkybė nėra teisinga, pripažįstama ir R. L. apeliaciniame skunde. Vėlesni R. O. parodymai vertintini kaip nuoseklūs, nes bylai reikšmingos aplinkybės nurodomos iš esmės taip pat. Lietuvos Respublikos BPK nedraudžia kaip įrodymais remtis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymais. Todėl vien dėl to, kad liudytojas R. O. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neduoda pagrindo netikėti šio asmens parodymų patikimumu. Jokių realių pagrindų, dėl kurių R. O. galėtų apeliantą apkalbėti, nenustatyta. Apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad R. O. parodymų niekas nepatvirtina. Iš kratos protokolo matosi, kad apelianto bute 2002-12-06 buvo rastas polietileninis maišelis su užrašais „Jacobs“ ir „Karūna“, kuriame buvo 5 permatomi užspaudžiami plastikiniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, elektroninės svarstyklės, 21 tuščias užspaudžiamas plastikinis maišelis, geltonos spalvos polietileninis maišelis su 1572 g baltos spalvos miltelių (b. l. 57-64, t. 3). Daktiloskopinė ekspertizė nustatė, kad ant polietileninio maišelio su užrašais „Jacobs“ ir „Karūna“, kuriame buvo 5 permatomi užspaudžiami plastikiniai maišeliai su baltos spalvos milteliais yra apelianto piršto pėdsakas (b. l. 72-73, t. 3). Kompleksinė DNR ir cheminė ekspertizė nustatė, kad apelianto bute 2002-12-06 paimtuose 5 permatomuose užspaudžiamuose plastikiniuose maišeliuose yra 2365,21 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino (b. l. 68, t. 1). Cheminė ekspertizė nustatė, kad apelianto bute 2002-12-06 paimtame geltonos spalvos polietileniniame maišelyje yra laktozės (pieno cukraus) milteliai, kurie gali būti naudojami amfetamino miltelių skiedimui (b. l. 84, t. 1). Visuma šių įrodymų paneigia apelianto aiškinimą, kad jis su rastu kratos metu amfetaminu neturi nieko bendra. Tokią išvadą patvirtina ir telefono pokalbių įrašai. Pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo perklausytų garso įrašų autentiškumo (b. l. 68-69, t. 8). Iš R. O. parodymų taip pat matosi, kad perklausyti telefonų pokalbių įrašai jam nesukėlė abejonių dėl jų tikrumo. Todėl nebuvo ir nėra pagrindo skirti fonoskopinę ekspertizę dėl įrašų autentiškumo patikrinimo. Apeliantas nėra teisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo minimų įrašų dalies, patvirtinančios, jog apeliantas žinojo apie tai, kad jam bus atvežtos psichotropinės medžiagos. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pokalbiuose tarp apelianto ir R. O. nėra jokių kalbų apie automobilius, jų pirkimą, tačiau matosi, kad R. O. apelianto buvo išbartas, jog pavėlavo atvežti psichotropines medžiagas, jog liko nepatenkinti suklaidinti pirkėjai (b. l. 130, t. 8). Tokį pokalbių tarp apelianto ir R. O. vertinimą teisėjų kolegija vertina kaip teisingą, atsižvelgdama į pokalbių suvestinių tekstus. Štai 2002-12-05 pokalbio metu R. O. pasakius, kad „rytoj iš ryto atvažiuoju pas tave su viskuo rasčitatsia“ apeliantas nurodo, kad „jau žmonės atlekia šiandien vakare, dabar tu man sakai rytoj iš ryto“. Šio pokalbio turinys ir pokalbyje nurodytu laiku (ryt ryte, t.y. 2002-12-06 ryte) įvykęs R. O. atvykimas pas apeliantą, atvežant psichotropines medžiagas, taip pat V. S. atvykimas pas apeliantą, turint priemones reikalingas amfetaminui atskiesti, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto ir R. O. pokalbyje užmaskuota forma minimas amfetaminas, kuris buvo pagamintasis apelianto pateiktos žaliavos (už kurią jis atvažiuoja „rasčitatsia“, t.y. atsiskaityti), yra teisinga. Buvus tokį tikrąjį pokalbių turinį nurodė ir R. O.
Iš 2002-12-06 dviejų pokalbių tarp tų pačių asmenų įrašų matyti, kad R. O. informavus apeliantą, kad jis jau atvažiuoja, apeliantas nurodo, kad laukia (b. l. 65-66, t. 8). Šiuose pokalbiuose, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, iš tikro kalbama ir apie kavą, jos paruošimą, užkaitimą. 2004 m. lapkričio 5 d. teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad R. O. parodė, jog pokalbiuose paminėta ,,kava reiškė tikrą kavą” (b. l. 68, t. 8). Teisėjų kolegija neturi pagrindo tuo abejoti. Tačiau realių ir nenusikalstamų dalykų paminėjimas pokalbyje, kuriame kalbama ir užšifruotu tekstu, yra savaime suprantamas dalykas ir tai visiškai nereiškia, kad visas pokalbis turi būti tik kitą prasmę turinčių frazių rinkinys.
Apeliacinio skundo teiginys, kad aiškindamas pokalbių turinį R. O. neprisiminė daugelio užšifruotų žodžių reikšmės, taip pat nėra teisingas, nes R. O. nurodė neprisimenąs tik žodžio „Sachara“ tikrojo turinio, tačiau nurodė, jog šis žodis susijęs su amfetaminu. Tai, kad anksčiau R. O. neaiškino, jog pokalbyje paminėtus motociklus reikia suprasti į trumpinį „BMW” panašiu trumpiniu BMK, reiškiančio amfetamino sudėtinę dalį, kolegija nelaiko R. O. parodymų nenuoseklumu, kaip tai tvirtinama apeliaciniame skunde, nes telefoninių pokalbių įrašai šiam liudytojui buvo pateikti tik 2004-11-05 teismo posėdžio metu. Tai nėra ir prieštaravimas ankstesniems jo parodymams (apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas buvo nurodęs, kad apeliantas nieko nesupranta apie amfetamino gamybos procesą). Iš tikrųjų jau 2002-12-08 apklausos metu R. O. parodė, kad R. L. jam davė 12 litrų BMK skirto amfetamino gamybai (b. l. 16-17, t. 3). Tai jis patvirtino ir akistatos su apeliantu metu (b. l. 112-113, t. 3). Iš šių parodymų matyti, kad R. O. parodymuose jau 2002-12-08 buvo teigiama, kad apeliantui buvo žinoma, jog amfetamino gamybai reikalingas BMK, tuo pačiu netvirtinant, kad apeliantui buvo žinomos visas technologinis procesas. Todėl ir tai, kad apeliantas nesilankė amfetamino gamybos vietoje, reikšmės jo atsakomybei ir įrodymų patikimumui neturi. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, R. O. parodė, jog susitikimo su apeliantu metu jis pirmas pradėjo kalbą apie narkotikus, taip pat ir apie tai, jog R. O. nepažinojo nuteistojo G. V. ir nuteistojo V. S. Apibendrinant galima pasakyti, kad apeliaciniame skunde pateikta R. O. parodymų kritika nėra pagrįsta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais, kurie, kaip minėta, nėra vienintelis įrodymų šaltinis šioje byloje.
Dėl nurodytų motyvų skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės pripažįstamos įrodytomis. Apelianto veikos kvalifikuotos tinkamai, už atskiras veikas paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Tačiau paskiriant galutinę bausmę apeliantui padaryta klaida. Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis, o senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas yra labai sunkus. Taigi, šie nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnį. Tokiu atveju bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ši klaida ištaisytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 2 dalis, 328 straipsnio 1 punktas). Tuo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kitų nuosprendžio pakeitimo ar panaikinimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalimi R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnį ir pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ straipsnio 5 dalį paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę jam paskirti dešimt metų laisvės atėmimo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.