Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-6786-155/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2-6786-155/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01229-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Ieškovas
S. I.
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
  • 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6786-155/2013Proceso Nr. 2-68-3-01229-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.27.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2013 m. spalio 3 d.Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ieškovo S. I. AS, veikiančio per S. I. AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei L. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1298 Lt žalos atlyginimo, įstatymo numatytas 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad S. I. AS ir atsakovė L. S. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojų ir valdytojų civilinė atsakomybe. (duomenys neskelbtini) buvo pranešta, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu – 2012-01-16 d. R. S. vairuojamas minėtas apdraustas automobilis susidūrė su transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavęs R. S., eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Žalos administravimo metu S. I. AS nustatė, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas yra netikslingas, todėl apskaičiavusi šios transporto priemonės likutinę vertę, išmokėjo jos savininkui 2596 lt dydžio draudimo išmoką. Taip pat ieškovas pažymi, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.6 p. f d. nustatyta, kad draudimo rizika yra įvertinta atsižvelgiant į tai, kad minėto automobilio nevairuos kiti, mažesnį nei 10 (dešimties) metų vairavimo stažą turintys asmenys. Tuo tarpu eismo įvykio metu vairavęs R. S. neturėjo draudimo sutartyje numatyto vairavimo stažo, o atsakovė pagal draudimo 1.5.7 p. nepranešė ieškovei, kad automobilį naudos asmenys, neturintys 10 metų vairavimo stažo, t.y. pažeidė pareigą informuoti apie padidėjusią draudimo riziką. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

A. L. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš tiesų buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vyras R. S. 2012-01-16 d. susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios avarijos kaltininku buvo R. S., dėl to ginčo nekyla. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo nustatytomis aplinkybėmis, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas yra netikslingas ir dėl to nukentėjusiajam buvo išmokėta net 2596 lt dydžio draudimo išmoka. Pasak atsakovės, vertinant Žalų departamento teisininko G. V. parengtas apgadintos eismo įvykio metu transporto priemonės nuotraukas, atsakovė mano, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas tik nežymiai, esminių transporto priemonės apgadinimų nenustatyta. Taip pat atsakovė nesutinka, kad neinformavo atsakingo draudiko apie pasikeitusią draudimo riziką. Nurodė, kad pati atsakovė nebuvo informuota kokia tvarka privalėjo pranešti apie galimas rizikas draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsakingam draudikui. Taip pat atsakovė pažymi, kad vertinant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė nustatytas pareigas, tai mano, jog turėtų draudiko reikalaujamos grąžinti draudimo sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau nevertinamas iš karto maksimalia sankcija, t.y. reikalavimu grąžinti visa apimtimi 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Taip pat atsakovė mano, kad žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos ieškovui turėtų būti priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, kadangi ieškovas šiuo atveju turėjo galimybę reikšti reikalavimus ikiteismine pretenzija arba teisme supaprastinto proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių priežasčių dėl ko ieškinys pateiktas ginčo teisena. Taip pat prašo šioje byloje priteistą sumą padalinti ir išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Atsiliepime atsakovė taip pat pažymėjo, kad dėl išvykos į užsienį, ji teismo posėdyje dalyvauti neturi galimybių, todėl neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant.

A. L. S. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas atsakovei siųstas LR CPK 123 str. nustatyta tvarka jos deklaruotos ir atsiliepime nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteiktas. Teismo šaukimas apie paskirtą teismo posėdį buvo įteiktas atsakovės atstovui adv. pad. A. T. P.. 2013-06-27 d. teisme buvo gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame atsakovė nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus dėl išvykos į užsienį. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat pageidavo, kad būtų priimtas dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį sprendimas už akių, todėl teismas esant tokioms aplinkybėms, dėl atsakovės neatvykimo į teismą, priima sprendimą už akių (LR CPK 285 str.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojų ir valdytojų civilinė atsakomybe. 2012-01-16 d. Šiaurės g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kuriame R. S. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilį vairavęs R. S. eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Ieškovas išmokėjo nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 2596 lt dydžio žalos atlyginimą. Ginčo dėl eismo įvykio fakto ir kaltės nėra.

Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p., draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš bylos dokumentų yra matoma, kad pagal proceso šalių pasirašytą įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.6 p. f d. nustatyta, kad draudimo rizika yra įvertinta atsižvelgiant į tai, kad automobilio nevairuos kiti, mažesnį nei 10 (dešimties) metų vairavimo stažą turintys asmenys. Konkrečiu atveju yra matyti, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį vairavęs ir eismo įvykį padaręs R. S. neturėjo 10 metų vairavimo stažo, t.y. tokiu būdu atsakovė pažeidė pareigą informuoti apie padidėjusią draudimo riziką. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t.y. maksimalią sumą pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. Atsakovė nurodė, kad nesutinka, kad būtent toks atsakovės nurodytas atsakovės pareigų nevykdymas – pažeidimas, yra vertinamas kaip maksimali sankcija bei prašo teismo, kad šis atsižvelgtų į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kt. svarbias aplinkybes. Teismas sutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo atveju nustatant iš atsakovo priteistinos procentaliai išmokėtinos draudimo išmokos dydį, reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą, t.y. atsižvelgtų į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kt. svarbias aplinkybes. Įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgiant taip pat į ieškovo pateiktą 2013-09-27 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos apskaičiavimo pažymą, į tai, jog atsakovė pasirašydama su ieškovu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, aiškiai susitarė su ieškovu, kad apdraustą automobilį nevairuos kiti, turintis mažesnį nei 10 metų vairavimo stažą turintis asmenys, tokiu būdu pagal minėtą pažymą, jos draudimo įmokos suma sudarė tik 259 lt, tuo tarpu jeigu būtų nustačius faktą, kad minėtą automobilį „valdys ir asmenys su mažesniu kaip 5 m. vairavimo stažu“, tai draudimo įmokos suma sudarytų net 823 lt, t.y. beveik 4 kartus didesnė suma. Tokiu būdu atsakovė nebuvo sąžininga ieškovo atžvilgiu, nepranešusi apie draudimo rizikos padidėjimą, dėl ko esant tokiam dideliam skirtumui tarp įmokų, teismo vertinimu ieškovo prašymas dėl maksimalios 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad nebuvo informuota kokia tvarka turėjo pranešti apie galimas rizikas draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsakingam draudikui. Šiuo atveju, šis atsakovės argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi jau pačioje šalių pasirašytoje Įprastinėje transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje 1.5.7. punkte numatė, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, t.y. šiuo atveju atsakovė turėjo pranešti pranešimu ieškovui apie padidėjusią draudimo riziką, tačiau apie tai ieškovo atsakovė ieškovo neinformavo.

Ieškovas nurodė, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui S. L. išmokėjo iš viso 2596 lt dydžio draudimo išmoką, kadangi Transporto žalų vyr.ekspertas A. J. atlikęs nukentėjusiojo automobilio apžiūrą, įvertino, kad šio automobilio remontas yra netikslingas. Atsakovė su tokiais ieškovo argumentais, kad nukentėjusiojo automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas yra netikslingas ir su paskaičiuota 2596 lt suma, nesutinka ir nurodo, jog šis automobilis buvo apgadintas tik nežymiai, esminių apgadinimų jam nebuvo nustatyta. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Byloje yra pateikta S. I. AS žalos bylos Nr. 12/300-0128 transporto priemonės techninės apžiūros protokolo kopija, kurioje buvo surašyti visi nustatyti automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai bei taip pat buvo sudaryta Remontų darbų sąmata, iš viso 4037 lt sumai, t.y. remontuoti automobilį kainuotų daugiau negu sumokėti šio automobilio likutinę vertę (2596 lt). Teismo vertinimu, ieškovui šioje situacijoje tikslo nepagrįstai apskaičiuoti didesnę draudimo išmokos sumą, nėra, kadangi pirmiausiai pačiam ieškovui šią žalą reikia atlyginti nukentėjusiajam, o tik po to gali atsirasti galimybė išreikalauti šią žalą iš asmens atsakingo už padarytą žalą (tačiau ne visais atvejais), ir tai tik iki 50 procentų. Todėl teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į pateiktas automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas po eismo įvykio apgadinimo, savo vidiniu įsitikinimu mano, kad buvo pagrįstai geriau pasirinktas būdas nustatyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio remontas yra netikslingas ir išmokėti mažesnę 2596 lt dydžio draudimo išmoką nei remontuoti automobilį pagal sudarytą remonto darbų sąmatą 4037 lt sumą, todėl teismas įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 1298 lt žalos atlyginimo, t.y. 50 procentų sumokėtos draudimo išmokos.

Atsakovė papildomai atsiliepime dar nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 434 str. ieškovas turėjo galimybę reikšti reikalavimus ikiteismine pretenzija arba teisme supaprastinta proceso tvarka, todėl mano, kad jei šiuo atveju ieškovas iš karto kreipėsi ginčo teisena, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas. Šiuo atveju šis atsakovės argumentas yra atmetamas, kadangi ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė įrodymus (registruotos pašto siuntos pažymą, 2012-12-13 d. priešteisminį įspėjimą ir pretenzijas L. S.), kurie įrodo, kad atsakovei jos deklaruotos ir atsiliepime nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųsti minėti dokumentai ir bandyta išspręsti ginčą ikiteisminiu būdu.

LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju pripažinus, kad ieškovui priteistina iš atsakovo 50 procentų sumokėtos draudimo išmokos, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-01-17 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 72 Lt bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio (CPK 93 str., 88str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1200 lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pateiktos išlaidos atlyginamos iš dalies. Byla nesudėtinga, nedidelės apimties, neturi teisinio taikymo naujumo požymių, procesiniam dokumentui ieškiniui ruošti nebuvo reikalinga didelė teisinio reglamentavimo, teisinės praktikos, tarptautinės teisės taikymo analizė, byla išnagrinėta sprendimu už akių. Dėl to ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą mažinamos iki 600 lt sumos (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.), iš viso priteistina 672 lt bylinėjimosi išlaidų. (72+600=672)

Valstybei iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 20,82 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 285-286str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo S. I. AS, veikiančio per S. I. AS Lietuvos filialą, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), naudai 1298 Lt (vienas tūkstantis du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 672 Lt (šeši šimtai septyniasdešimt du litai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 20,82 Lt (dvidešimt litų 82 ct) už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovė, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus m. apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 d. apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė