Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-04-27 · Administracinė byla Nr. I-5854-146/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-04-27
Bylos Nr.
I-5854-146/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pirm.), Raimondas Blauzdžius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
N. K.
Trečiasis asmuo
A. K., A. B., D. N.
Atsakovas
Valstybės įmonei Registrų centras, Valstybės įmonės registrų centras Vilniaus filialui
Advokatai
Gediminas Bulotas
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5854-2/2007Procesinio sprendimo kategorija 12.3 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jurgitai Bružaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. K. ir jos atstovui advokatui Gediminui Bulotai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., A. B., D. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos N. K. skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centras, Valstybės įmonės registrų centras Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., A. B., D. N. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašė:

1) panaikinti Valstybės įmonės registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau- VĮ Registrų centras) 2007-01-12 sprendimą Nr.2;

2) panaikinti VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2006-11-12 sprendimą;

3) įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialą įregistruoti jos ir sutuoktinio A. K. nuosavybės teises į jiems priklausančią pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį.

Skunde paaiškino, kad ji su savo sutuoktiniu A. K. , A. B. ir D. N. yra gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai. Jai ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys gyvenamojo namo, A. B. ir D. N. atitinkamai po 26/100 dalis to paties gyvenamojo namo. 48/100 dalis gyvenamojo namo ji su A. K. įsigijo iš Z. M. pagal 2003-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr.518. Pardavėja Z. M. nuosavybės teises į 48/100 dalis gyvenamojo namo įsigijo pagal 1999-04-07 dovanojimo sutartį iš A. L., kuri minėtą dalį namo su visais priklausiniais privatizavo pagal 1993-01-26 privatizavimo sutartį. Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos žinybų komisijos 1998-04-23 akte Nr.026 nurodyta, kad palėpės patalpos yra dalinė namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų nuosavybė.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas kiekvienam savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 36,87 kv.m. palėpė, kurioje inventorinius matavimus VĮ Registrų centras Vilniaus filialas yra atlikęs. Pagal įstatymą kiekvienam namo bendrasavininkiui proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje priklauso ir dalis palėpės. Kadangi jai ir A. K. priklauso 48/100 dalys gyvenamojo namo, jiems priklauso tiek pat dalių palėpės. Vadovaudamasi šiomis įstatymo nuostatomis, 2006-11-10 ji kreipėsi į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, prašydama įregistruoti savo ir A. K. nuosavybės teises į jiems priklausančią pastogės, esančios name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas 2006-11-22 sprendimu atsisakė tai atlikti. Nurodė, kad sprendimo pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą priėmimą atidedamas, kadangi nepateiktas atitinkamas valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto - pastato lA2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastogės patalpų pripažinimą tinkamomis gyventi. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 14 straipsniais, 13 straipsnio 4 punkto 3 dalimi, tačiau nei vienoje iš nurodytų įstatymo normų nėra nustatyta, jog norint įregistruoti nuosavybe teises į dalį palėpės yra būtinas koks nors valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos dokumentas, patvirtinantis pastogės patalpų pripažinimo tinkamomis gyventi. Nesutikdama su tokiu VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimu, ji pateikė skundą VĮ Registrų centras. Centrinis registratorius 2007-01-12 sprendimu Nr.2 jos skundo netenkinto ir paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus 2006-11-22 sprendimą. VĮ Registrų centras 2007-01-12 sprendime Nr.2 nurodyta, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių patalpų palėpėje įrengimo teisėtumą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ji prašė įregistruoti savo ir A. K. nuosavybės teises į jiems priklausančios, pastogės, esančios name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, o ne į patalpas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-08-25 įsakymu Nr.264 patvirtintų Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 2.34 punktą pastogė (palėpė) - erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo. Taip pat pastogę apibrėžia ir STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (5.27 p.). Joks teisės aktas nenustato namo bendraturčiui, norinčiam įregistruoti savo nuosavybės teises į pastogę, pareigos pateikti kokį nors dokumentą, patvirtinantį patalpų pastogėje įrengimo teisėtumą. Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos žinybų komisijos 1998-04-23 akte Nr.026 nurodyta, jog palėpės patalpos pripažintos netinkamomis gyventi, tad tokios patalpos negali būti laikomos ir tinkamomis patalpomis bei registruojamos kaip patalpos. Todėl atsakovų priimti sprendimai yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesuprantami. Mano, kad atsakovai neįsigilino į jos prašymą ir nesvarstė jo iš esmės, o priėmė nepagrįstus sprendimus nepatenkinti jos prašymo. Remdamasi minėtais argumentais ir vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 18, 19, 22, 23, 24,33,88 straipsniais prašė patenkinti jos skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji pastogėje nėra atlikusi jokių statybos darbų ir nėra įsirengusi patalpų atitinkamos pastogės dalyje, todėl ji negali įvykdyti atsakovų sprendime nurodytos sąlygos - pateikti valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos dokumento, patvirtinančio patalpų palėpėje įrengimo teisėtumą. Jai nėra žinoma kas buvo įsirengęs palėpėje patalpas, kurios Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos žinybų komisijos 1998-04-23 aktu Nr.026 pripažintos netinkamomis gyventi ir ji neprašė atsakovų įregistruoti jos nuosavybės teisę į šias patalpas.

Atsiliepimas

Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimus, kuriais prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, o pareiškėjos skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus, kadangi jie yra pagrįsti ir teisėti.

Atsakovas VĮ Registrų centas Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (b.l.64-65) paaiškino, kad vertinant tai, ar nuosavybės teisės gali būti registruojamos į dalį pastogės, kaip prašo pareiškėja, ar į pastogės patalpą, būtina apibrėžti pastogės bei pastogės patalpose sąvokas. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" (toliau –Reglamentas STR 1.01.09:2003), kuriuo remiasi ir pareiškėja, pateikia atskiras pastogės (palėpės) ir pastogės patalpos (mansardos) sampratą. STR 1.01.09:2003 5.27 punktas nustato, kad pastogė (palėpė) - tai erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, o 5.28 punktas apibrėžia, kad pastogės patalpa- tai pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Remdamasis minėtomis sąvokomis padarė išvadą, kad jog pastogė - neįrengta erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo. Mano, kad įvertinant tai, kurią sampratą (pastogės (palėpės) ar pastogės patalpos) atitinka ginčo objektas, turi būti atsižvelgiama į 1997-09-15 atliktų kadastrinių matavimų metu užfiksuotus ginčo objekto kadastro duomenis, iš kurių matyti, kad ginčo objektas yra įrengtos 36.87 kv. m bendro ploto 100 procentų baigtumo patalpos, kurių indeksai 3-1 (koridorius), 3-2 (virtuvė), 3-3 (kambarys), 3-4 (kambarys). Šie kadastro duomenys patvirtina, jog pastogėje yra įrengtos patalpos, todėl STR 1.01.09:2003 prasme ginčo objektas, į kurio dalį pareiškėja prašo įregistruoti nuosavybės teises, laikytinas pastogės patalpa, o ne pastoge. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja daiktines teises į faktiškai esantį nekilnojamąjį daiktą, kuris, kaip patvirtina ginčo daiktą identifikuojantys kadastro duomenys, šiuo atveju yra įrengtos pastogės patalpos, todėl pareiškėjos daiktinės teisės gali būti registruojamos ne į pastogės (neįrengtos erdvės) dalį, kaip mano pareiškėja, o į pastogės patalpos dalį, įrašant įrengtos pastogės patalpos sąskaita padidėjusį namo bendrąjį plotą. Kadangi pastogės patalpos yra įrengtos, tai reiškia, jog jose buvo atlikti statybos darbai, (panaudojus buvusią pastogės erdvę tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, įrengtos pastogės patalpos). Statybos įstatymas numato statinių statybos valstybinę priežiūrą kurią atlieka šio įstatymo įvardintos institucijos, todėl pareiškėjai pateikus šios institucijos sprendimą, patvirtinantį pastogės patalpų įrengimo teisėtumą bei jų pripažinimą tinkamomis naudoti, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui būtų pagrindas įrašyti pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d.) ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į jas, įrašant nekilnojamojo turto registre įrengtos pastogės patalpos sąskaita padidėjusį namo bendrąjį plotą. Pažymėjo, kad šiuo atveju prieš registruojant pareiškėjos nuosavybės teises į pastogės patalpas, šios patalpos kadastro duomenis būtina įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi pastogės patalpos nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, o, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nustato, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina paminėta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. nuostata, numatanti vienais pagrindų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos keisti - valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimą dėl kurio nepateikimo atsakovai pagrįstai atidėjo pareiškėjos prašymo tenkinimą.

VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad Centrinio registratoriaus 2007-01-12 sprendimas Nr. 2 priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir yra teisėtas bei pagrįstas. Mano, kad šiuo atveju nėra LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodyto sprendimo panaikinimo pagrindo (b.l.62).

Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. sutiko su pareiškėjos skundu.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., D. N. palaikė atsakovų poziciją ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime argumentų, susijusių su ginčo dalyku, nepateikė (b.l.63). Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad namo pastogės dalį, kuri 1998 metais buvo pripažinta netinkama gyventi, 1987 metais buvo įrengęs jos vyras. Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo D. N. paaiškino, kad pareiškėja nėra užėmusi jokios konkrečios namo pastogės dalies.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovai nepatenkino pareiškėjos N. K. prašymo įregistruoti jos ir jos sutuoktinio A. K. nuosavybės teises į jiems tenkančią pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys A. K., A. B., D. N. yra nekilnojamojo daikto – pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai. Iš 2006-09-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.15-17), 2005-11-17 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo pažymėjimo (b.l.53-55) ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.2273 dokumentų (b.l.18-47) nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas – 2 aukštų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pažymėtas plane 1A2p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bendras plotas -99,31 m², tūris- 639 m³). Pareiškėjos N. K. ir jos sutuoktinio trečiojo suinteresuoto asmens A. K. nuosavybės teisė į 48/100 šio gyvenamojo namo dalį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2003-05-07, remiantis 2003-05-07 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr.518, kuria N. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise pirko šią dalį gyvenamojo namo iš buvusios savininkės Z. M. (b.l.48-52,24,45).Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. B. ir D. N. nuosavybės teisė į atitinkamas šio namo dalis (kiekvienos po 26/100) buvo įregistruota 1999-06-15, remiantis 1999-06-01 dovanojimo sutartimi Nr.ML15-2697 (b.l.15-17, 24, 45-56). Tarp bendratučių nėra ginčų dėl minėtų jų nuosavybės teisės dalių į gyvenamąją namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ar įregistravimo.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.2273 dokumentai patvirtina, kad 1997-09-15 buvo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai matavimai ir užfiksuotos pastogėje įrengtos 36,87 m² bendrojo ploto gyvenamosios paskirties patalpos (3-1 koridorius, 3-2 virtuvė, 3-3 ir 3-4 kambariai).Tuo pačiu metu buvo užfiksuota, kad gyvenamųjų patalpų, esančių namo pirmajame ir antrajame aukštuose (51,16 m² + 48,15 m² = 99,31 m²) bei palėpėje (36,87 m²) bendrasis plotas yra 136,18 m² (b.l.18-24,32,33,38-41). Bylos rašytiniai įrodymai (b.l.8-10,15-55) patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastogėje įrengtos 36,87 m² bendrojo ploto gyvenamosios paskirties patalpos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos iki šiol.Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos žinybų komisijos 1998-04-23 akte Nr.026 nustatė, jog minėtas pastogės patalpas buvo užėmusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruota V. B. šeima, šios patalpos pripažintos netinkamomis gyventi ir nurodyta, kad jos yra dalinė šio namo savininkų nuosavybė (b.l.10).

Iš pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastogėje nėra atlikusi jokių statybos darbų, nėra įrengusi jokių patalpų, nėra užėmusi jokios pastogės dalies. 2006-11-10 prašymu pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, prašydama įregistruoti jos ir sutuoktinio A. K. nuosavybės teisę į jiems priklausančią (LR CK 4.82 str.) 36,87 m² pastogės, esančios name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį (b.l.11). Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12,14 str., 2006-11-22 sprendimu atidėjo pareiškėjos prašymo tenkinimą. Motyvavo tuo, kad nėra pateiktas valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos dokumentas, patvirtinantis, kad patalpos palėpėje pripažintos tinkamomis gyventi (b.l.9). Šį teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėja 2006-12-20 apskundė centriniam registratoriui (b.l.12-13). VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2007-01-12 sprendimu Nr.2 pripažino, kad teritorinio registratoriaus 2006-11-22 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliko jį galioti, o pareiškėjos skundą atmetė. Motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių patalpų gyvenamojo namo palėpėje, įrengimo teisėtumą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą ir įrašyti įrengtos pastogės sąskaita padidėjusį namo plotą (b.l.8).

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad ji, vadovaudamasi LR CK 4.82 str. nuostata, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė- techninė ir kitokia įranga, prašė atsakovo įregistruoti nuosavybės teises į jai ir jos sutuoktiniui priklausančią pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį (48/100), proporcingą jų daliai bendrojoje nuosavybėje (48/100), o ne į patalpas. Laikytini pagrįstais atsakovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar Reglamento STR 1.01.09:2003 5.27, 5.28 punktų prasme ginčo objektas yra pastogė (palėpė) ar pastogės patalpa. Minėtas Reglamentas nustato, kad pastogė (palėpė) - erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo (5.27 p.), pastogės patalpa- tai pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios (5.28 p.). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.2273 dokumentų akivaizdu, kad 1997-09-15 atliktus kadastrinius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matavimus buvo užfiksuota, jog atlikus statybos darbus namo pastogėje buvo įrengtos (baigtumas 100?) 36.87 m² bendro ploto gyvenamosios patalpos. Šalys nepateikė į bylą įrodymų, kad po 1997-09-15 atliktų kadastrinių matavimų padėtis namo pastogėje yra pasikeitusi ir pastogėje įrengtos 36.87 m² patalpos buvo nugriautos. Nagrinėjamu aspektu patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi pripažinimas nepaneigia to fakto, kad pastogėje yra įrengtos patalpos. Remiantis minėtomis byloje nustatytomis aplinkybėmis laikytina, kad ginčo objektas yra pastogės patalpos. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja daiktines teises į faktiškai esantį nekilnojamąjį daiktą. Pagal pareiškėjos pateiktą prašymą ir skundą atsakovai faktiškai turėjo spręsti, ar yra pagrindas įregistruoti jos nuosavybės teisę į pastogės patalpų dalį. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.2273 dokumentai patvirtina, kad įrengtos 36.87 m² pastogės patalpos Reglamento STR 1.01.09:2003 5.28 p. prasme nėra vientisos. Šį plotą sudaro (b.l.23,38) keturios atskiros patalpos (3.88 m² + 6,81 m² + 13,09 m² + 13,09 m²). Nors pareiškėja savo 2006-11-10 prašyme teritoriniam administratoriui ir skunduose centriniam administratoriui bei teismui prašo įregistruoti jos ir sutuoktinio nuosavybės teisę į jiems tenkančią palėpės dalį (48/100), tačiau visais atvejais ji nurodo, kad ši dalis turėtų būti nuo 36,87 m², t.y. to ploto, kuris užfiksuotas įrengtų pastogės patalpų 1997-09-15 kadastriniais matavimais. Konstatuotina, kad atsakovai, nagrinėdami pareiškėjos 2006-11-10 prašymą ir 2006-12-18 skundą ir priimdami pareiškėjos skundžiamus sprendimus pagrįstai atsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikus statybos darbus buvo įrengtos 36.87 m² pastogės patalpos, kurios susideda iš keturių atskirų patalpų. Pareiškėjos prašymo pagal jos pateiktus dokumentus tenkinimas reikštų, kad įregistruojama jos nuosavybės teisė į dalį įrengtų pastogės patalpų, kurių įrengimo teisėtumas bei jų pripažinimas tinkamomis naudoti nėra patvirtintas teisės aktais nustatyta tvarka. Toks nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimas neatitiktų Statybos įstatymo 24 straipsnio, Reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr.242, V skyriaus “Statinių pripažinimo tinkamais naudotis taudoti tvarka” nuostatoms ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, nustatančiai kokių dokumentų pagrindu į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ir keičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Vienas iš tokių dokumentų – valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas (NTKĮ 12 str.1 d.1 p.). Taip pat neatitiktų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. nustatai, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre registruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtos pastogės patalpos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str.3 d., 12 str.1 d. 14 str. , Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str., 26, 32 str. ) netenkinti pareiškėjos prašymo. Atsakovai savo sprendimuose pagrįstai nurodė, kad prašymą pateikusi pareiškėja nepateikė kompetentingos valstybės institucijos sprendimo, patvirtinančio pastogės patalpų įrengimo teisėtumą bei jų pripažinimą tinkamomis naudoti ir, atsižvelgdami į šią aplinkybę, padarė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstas išvadas, kad pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nėra pagrindo įrašyti pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į jas, įrašant nekilnojamojo turto registre įrengtos pastogės patalpos sąskaita padidėjusį namo bendrąjį plotą. Teismo posėdyje nustatyta aplinkybė, kad pastogės patalpas įrengė ne pati pareiškėja ir ji negali pateikti nekilnojamojo turto registratoriui statinių statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos sprendimo, patvirtinančio pastogės patalpų įrengimo teisėtumą bei jų pripažinimą tinkamomis naudoti. Šios aplinkybės nustatymas neturi įtakos sprendžiant ar atsakovų priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai pagrįstai nustatė, jog atlikus statybos darbus pastogėje buvo įrengtos patalpos, todėl prašymą dėl nuosavybės teisės į jų dalį, (pareiškėjos teigimu- pastogės dalį), įregistravimo pateikusiam asmeniui (pareiškėjai) pagrįstai pasiūlė pateikti teisės aktais numatytą dokumentą, patvirtinantį patalpų įrengimo teisėtumą bei jų pripažinimą tinkamomis naudoti.

Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėja yra namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturtė, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nesuteikė atsakovui teisinio pagrindo įregistruoti jos nuosavybės teisę į 48/100 dalis įrengtos pastogės patalpos. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys A. K., A. B., D. N. nėra sudarę susitarimo dėl įrengtų, tačiau šiuo metu nenaudojamų, pastogės patalpų naudojimo tvarkos, jei šias patalpas laiko bendrojo naudojimo patalpomis. Teisės aktais nustatyta tvarka galimas pastogėje įrengtų patalpų nugriovimas, bendraturčiams tenkančių dalių perleidimas vieni kitiems, teisės aktais numatyti veiksmai dėl įrengtų pastogės patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti ir kt. Bendraturčiams tarpusavyje nesusitarus galimi ginčai civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja šių teisinių galimybių nėra išnaudojusi.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais pareiškėjos ginčijami sprendimai paliekami galioti, kadangi jie yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjos skundas dėl šių sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjos prašomą veiksmą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos N. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRaimondas BlauzdžiusArūnas Kaminskas