Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, anksčiau teistas, paskutinius kartus:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 189 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimu ir 10 MGL dydžio (500 Eur) bauda;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, 20 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieniems) metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2024 m. gegužės 27 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. U. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 17.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), prie kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė sugyventinei I. D. į kairę koją, vieną kartą dešiniu rankos delnu trenkė į jos veidą bei įsodinęs į automobilį „Toyota“ rankomis laikė prispaudęs nukentėjusiosios kaklą, o jį paleidęs, telefonu trenkė sugyventinei tris kartus į galvą bei ne mažiau kaip du kartus dešiniu kumščiu sudavė jai į galvą ir taip mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė I. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. U. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad konfliktas su nukentėjusiąja I. D. kilo dėl tarpusavio nesutarimų; jis konflikto metu buvo blaivus. I. trenkė ranka, spyrė koja, buvo ją apsikabinęs per rankas, tačiau už kaklo suėmęs nebuvo. Ar jai trenkė telefonu, neatsimena. Nelabai prisimena įvykio detales, nes tuo metu turėjo įvairių problemų, todėl jautė stiprų stresą, išgyveno depresiją, vartojo narkotines medžiagas; tai galėjo paskatinti agresiją. Po konflikto grįžo namo, telefonu atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, jie toliau gyvena kartu. Dabar jis pradėjo spręsti savo problemas ir šiuo metu viskas yra gerai. Kadangi jau yra realiai atlikęs arešto bausmę, nemano, jog ji padarytų jam teigiamą įtaką, mano, jog viešieji darbai atneštų didesnę naudą. Šiuo metu yra dirbantis, su nukentėjusiąja nuomojasi butą, už kurio nuomą moka jis, kadangi sugyventinė nedirba, taip pat į (duomenys neskelbtini) kaimą važiuoja padėti senyvo amžiaus močiutei. Močiutę prižiūrėti padeda mama, tačiau ji taip pat yra dirbanti. Šiuo metu narkotinių medžiagų nebevartoja ir neketina to daryti; mano, jog gydymas jam nereikalingas, nes pats su tuo gali susitvarkyti. Be to, dėl agresijos ir smurto protrūkių norėtų kreiptis pas psichologą.

Kadangi kaltinamasis D. U. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Greta kaltinamojo D. U. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. dirbant Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK ekipaže „L2007“ kartu su tyrėja D. M., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas apie tai, jog 2024 m. rugpjūčio 25 d., 17.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje ,, (duomenys neskelbtini)“ smurtauja buvęs vaikinas rankomis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko I. D., kuri nurodė, jog šios sugyventinis D. U., atvežtas mamos L. U. pilkos spalvos automobiliu „Toyota“, prie kaimo turizmo sodybos ,, (duomenys neskelbtini)“ su ja konfliktavo ir konflikto metu vieną kartą spyrė jai į kairę koją, vieną kartą su dešiniu rankos delnu trenkė per dešinę veido pusią (skruostą), po to įsisodinęs į automobilį „Toyota“ rankomis laikė prispaudęs jos kaklą, o jį paleidęs telefonu trenkė jai apie tris kartus į galvą bei vieną ar du kartus kumščiu trenkė į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po konflikto jis I. D. išstūmė iš automobilio ir kartu su mama L. U. pasišalino. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo I. D. (b. l. 1-6).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad I. D. pranešė ir nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 17.30 val., jai būnant darbe, adresu: (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“, jai paskambino buvęs sugyventinis D. U. ir pasakė, kad yra atvykęs prie sodybos. Kad jis neitų į sodybos vidų, ji išėjo už vartų. Jiems susitikus jis pradėjo ant jos šaukti, liepė sėsti į automobilį ir važiuoti namo; jai pasakius, kad negali, šis priėjęs sugriebė jai už kairės rankos, ji pradėjo eiti atgal, tada jis jai spyrė koja į jos kairę koją, delnu trenkė į veidą, pataikė į dešinįjį skruostą. Kai jis pradėjo agresyviai elgtis, iš automobilio išlipo jo mama L. U., ji norėjo ją apginti, visą laiką šaukė ant D., kad jos nepultų. Tada jis įsodino nukentėjusiąją ant galinės automobilio sėdynės ir suėmęs abiem sulenktomis rankomis laikė jos kaklą. Ji šaukė, kad automobilis sustotų, nes norėjo išlipti. Nuvažiavus netoli pagrindinio kelio, automobilis sustojo, D. ją paleido ir jai darant automobilio dureles du – tris kartus trenkė jai savo telefonu ir vieną – du kartus trenkė kumščiu jai į galvą, o po to ją išstūmė iš automobilio. Išlipusi iš automobilio. ji pradėjo bėgti, matė, kad jis šiek tiek ją vijosi, po to įlipo į automobilį ir nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais D. U. sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 21-26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK:0124000532373) išrašo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. 17.44 val. pranešėja I. D. pranešė, jog šiuo metu kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ prieš ją smurtauja buvęs vaikinas (b. l. 16).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra įvažiavimas į kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėta I. D., kurios veido dešiniajame skruoste, kaktoje ir ties galvos plaukais buvo matomas paraudimas ir įdrėskimas, kairiajame skruoste, kairėje kojoje, kairėje ir dešinėje rankose – paraudimai, ant kairio kelio – įbrėžimai (b. l. 42-53).

Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams nukentėjusioji I. D. paaiškina, kad nori parašyti pareiškimą apie tai, kad atvažiavęs D. U. jei trenkė, spyrė į koją, įsitempė į automobilį, vežėsi ir išmetė iš automobilio. Paklausus kur viskas įvyko, nurodo kad prie vartų. Paaiškina, kad ji nuo šiandien dirba stovykloje, D. apie tai žinojo, jis buvo atvykęs su mama ir pradėjo stumdytis. I. D. nueina prie vartų ir parodo įvykio vietą bei toliau pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jis pradėjo rašinėti, skambinėti ir nurodinėti, kad jai nereikia jokio darbo, kad ji grįžtų namo, o jai atsakius, kad negrįš, jis atvyko su mama, ją išvadino visokiais negražiais žodžiais, pradėjo draskyti už rankos, spyrė į koją, sugriebė kaklą, rankos delnu trenkė į veidą, įgrūdo į automobilį. Jo mama viską matė, šaukė, kad D. ją paleistų, todėl jis dar ir mamai uždavė į nosį. Automobilyje laikė prispaudęs I. D. už gerklės, daužė telefonu ir rankomis jai į galvą, o ji šaukė, kad ją paleistų. Kai jai pavyko iššokti iš automobilio, jis dar ją vijosi, bet paskui apsisuko, įlipo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 57-59).

Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su nukentėjusiąja nustatyta, kad pokalbio telefonu metu I. D. nurodė, kad ji pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes D. U. jos atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. U. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. jos sūnus D. U. buvo su ja ir jos sugyventiniu V. J.. Vakare apie 17.00 val. girdėjo, kaip jis telefonu kalbėjosi su savo sugyventine I. D., jo balso tembras buvo ramus, girdėjo, kad I. jį pasikvietė į sodybą, kurioje ji dirbo, kad perduotų buto raktus. D. jos sugyventinio V. paprašė, kad jis jį nuvežtų į minėtą sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jie visi kartu ten nuvažiavo. D. neatrodė apsvaigęs, vartojęs alkoholio. Atvykus į sodybą juos pasitiko I., jie kartu prie automobilio kalbėjosi. Girdėjo, kad I. D. pasakė, kad negrįš naktį namo, miegos sodyboje, kurioje ji dirbo. D., pamatęs, kad sodyboje yra jaunų vaikinų, įkalbinėjo I. grįžti namo, o jai atsisakius, tarp jų prasidėjo konfliktas. Jie šaukė vienas ant kito ir stumdėsi. Tada ji išlipo iš automobilio ir bandė juos išskirti. Ar D. sudavė I., aiškiai nematė, bet jis skėsčiojo prieš ją rankas, mano, kad galėjo suduoti. Vėliau jis pasisodino I. į automobilio galą, ją laikė apkabinęs. V. pradėjo važiuoti, o kartu vykti I. nesutikus, pavažiavo apie 100 metrų atstumu ir sustojo, I. išlipo ir išbėgo. D. liko sėdėti automobilyje, jis jos nesivijo. Ar jiems sėdint gale jis jai sudavė, nematė, nes sėdėjo priekyje, o jiedu gale jie toliau šaukė vienas ant kito, vadindamiesi necenzūriniais žodžiais.(b. l. 64-67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas V. J. iš esmės parodė analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 72-75).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis D. U., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. D., sukėlė jai fizinį skausmą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. U. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkis metus daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamojo D. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, turi faktinę šeimą.

Baudžiamuoju įsakymu šioje byloje D. U. buvo paskirta arešto bausmė, teismo posėdis surengtas jam su šia bausme nesutinkant. Teismo posėdžio metu kaltinamasis laikėsi savo pozicijos, nurodė, kad šiuo metu yra ir susitaikęs su nukentėjusiąja, su kuria vėl kartu gyvena, ir sprendžia savo sveikatos bei priklausomybių problemas, ir dirba, todėl prašo skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgdama į šią jo poziciją bei posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios pritarimą jai, prokurorė siūlė suteikti kaltinamajam D. U. galimybę įrodyti, kad pasitaisė, būnant laisvėje, ir tuo tikslu skirti jam už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Vis dėl to teismas, įvertinęs visas byloje ištirtas įvykio aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią informaciją, tame tarpe ir jo vengimą visiškai ir išties nuoširdžiai pripažinti savo kaltę dėl visų nukentėjusiajai suduotų smūgių ir jai sukelto fizinio skausmo, ieškant pateisinimų savo elgesiui ir svarbiausiais bausmės parinkimo kriterijais laikant savo poreikius ir pageidavimus, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina reali arešto bausmė. Skirdamas šią bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė, praėjus neilgam laikui po to, kai realiai atliko arešto bausmę už kitą nusikalstamą veiką, anksčiau jis yra teistas už smurtinius nusikaltimus. Visa tai rodo, kad anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau nesilaikė įstatymų ir padarė naują nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. U. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. U. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį po arešto bausmės atlikimo, išklausant visą vieną programų ciklą.

Bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį nuosprendį, D. U. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti D. U., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių kalėjimą.

Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o po to panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.