Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

R. P. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš R. P. priteista 7 128 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 29 d., apie 20-22 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui, S. B. priklausančioje lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei lauke šalia jos tyčia smogė A. K. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvą, ne mažiau kaip vieną smūgį alkūne į galvą, ne mažiau kaip vieną smūgį keliu į galvą, ne mažiau kaip du smūgius koja ir keliu į krūtinės-pilvo sritį, taip padarydamas A. K. poodines kraujosruvas dešinėje smakro pusėje, dešiniame žaste, kairėje pilvo pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje bei trauminį blužnies plyšimą. Dėl to nuo trauminio blužnies plyšimo, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, hemoraginiu šoku, hipovolemija, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, A. K. 2007 m. gegužės 12 d. ligoninėje mirė. Tokiais veiksmais R. P. tyčia nužudė A. K.

Apelianto apsvaigimą nuo alkoholio teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Policijos pareigūnai jį sulaikė, praėjus po įvykio 18 dienų. Byloje nėra tikslių duomenų dėl jo girtumo įvykio metu, t. y. medicinos įstaigoje nebuvo nustatytas alkoholio kiekis kraujyje ar šlapime, nenaudotas ir alkoholio testas. Įvykio metu apeliantas jautėsi sąmoningas. Fiziniam smurtui pavartoti įtakos turėjo tik A. K. išsakyti įžeidžiamo turinio žodžiai. Byloje neįrodyta, jog apeliantas įvykio metu buvo neblaivus, o alkoholio vartojimas turėjo įtakos mirtinam sužalojimui padaryti.

Apeliantas neteistas, jokių kitų bylų jam nėra iškelta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su sugyventine augina dvi dukras. Vyresnioji 16 metų dukra mokosi Šiaulių konservatorijos I klasėje, jaunesniajai dukrai dar tik vieneri metai. Sugyventinė niekur nedirba, šeimą išlaiko vienas apeliantas. Jo asmens dokumentai paimti ir pridėti prie bylos, todėl negali susirasti darbo pagal darbo sutartį, mokesčių inspekcijoje gauti verslo liudijimo. Dėl šios priežasties verčiasi atsitiktiniais statybų, apdailos darbais pagal skelbimus, gautas pajamas skiria šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat turi įsūnį, kuriam teismo sprendimu turi teikti išlaikymą po 500 Lt per mėnesį. Taigi privalo rūpintis trimis nepilnamečiais vaikais bei niekur nedirbančia sugyventine. Vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi nusiskundimų dėl apelianto. Apeliantas turi sveikatos sutrikimų, jam įtariama epilepsija. Šiuo metu sprendžiama, ar jam pripažinti neįgalumą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, skundžia tik bausmės dydį, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad R. P. dėl menkavertės priežasties padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį; jis šio nusikaltimo tiesioginis vykdytojas; įvertino kaltininko asmenybę, jog jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 71-75); pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija šią aplinkybę motyvuodamas, jog byloje nėra tikslių duomenų dėl jo girtumo įvykio metu, tačiau toks skundo motyvas nepagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 29-30) R. P. pats parodė, kad baigus gerti degtinę visi išsiskirstė į namus. Einantį namo jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą, kur jam nustatė girtumą.

Bylos duomenys (t. 2, b. l. 77) įrodo, jog po įvykio, 22.35 val., tikrinant alkoholio matavimo prietaisu R. P. nustatytas 2,14 promilių girtumas. Taigi akivaizdu, kad nusikaltimo padarymo metu R. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Apsvaigimo reikšmė nužudymui teismų praktikoje nustatoma, įvertinant šio nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko veiksmų intensyvumą bei jų pobūdį.

Apeliantas skunde teigia, jog fiziniam smurtui pavartoti įtakos turėjo tik A. K. išsakyti įžeidžiamo turinio žodžiai „pederastai“, „gaidys“. Bendrinėje kalboje šie žodžiai neturi jokio neigiamo potencialo. Tiesa, suimtųjų tarpe abu pavartoti žodžiai laikomi įžeidžiančiais, tačiau konfliktas įvyko ne laisvės atėmimo vietoje, R. P. yra neteistas. Akivaizdu, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo didelės įtakos spontaniškai ir neadekvačiai nuteistojo reakcijai į girto nukentėjusiojo išsakytus žodžius.

Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, byloje nustatyta, jog išgertuvių metu R. P. sudavė ne vieną, o du smūgius į krūtinės ir pilvo sritį, vienas iš kurių turėjo lemiamos reikšmės nukentėjusiojo A. K. mirčiai. Nustatyta, kad, be šių smūgių, nuteistasis sudavė dar ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą. Nors nukentėjusiajam padaryti galvos sužalojimai neturėjo tiesioginės įtakos A. K. mirčiai, tačiau akivaizdu, jog tokį nuteistojo veiksmų intensyvumą lėmė būtent apsvaigimas.

Taigi nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu ir jo įtaka nuteistojo veiksmams nekelia abejonių.

Kita vertus, teismas atsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma, nuteistasis anksčiau neteistas, registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 141); kartu su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, iš jų 16 metų dukrą iš pirmosios santuokos, kurios motina mirusi, išlaiko pilnametį besimokantį sūnų iš pirmosios santuokos, šeima charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 137-140, 185, 186). Nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos R. P. apeliaciniame skunde ir kurias įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas parvedė nukentėjusįjį į namus, pastarasis nesiskundė sveikata, apeliantas apie nukentėjusiojo mirtį sužinojo tik sulaikytas policijos pareigūnų, nukentėjusioji jam atleido ir pan., negali turėti esminės reikšmės bausmei, pakeičiant jos dydį, nes skiriant bausmę pirmiausia atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.

Apeliantas skunde nurodo, jog turi sveikatos sutrikimų.

Byloje yra duomenų (t. 3, b. l. 27), kad nuteistasis kreipėsi į Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centrą ir buvo siunčiamas neurologo konsultacijai, tačiau jokių kitų duomenų apie nuteistojo sveikatos būklę ar tolesnį gydymą nėra. Be to, duomenys apie nuteistojo sveikatos būklę, įvertinus nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį ir bylos aplinkybes, nėra pakankamas motyvas švelninti bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių nusikaltimo padarymo metu buvus laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 10 metų, teismas R. P. paskyrė trumpesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę. Skirti minimalios bausmės, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog pagal dabar galiojantį įstatymą bausmė už tyčinį nužudymą padidinta. Tai rodo griežtesnį valstybės požiūrį į tokio pobūdžio nusikaltimus. Tačiau apeliantui, padariusiam nusikalstamą veiką iki įstatymo pakeitimo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, griežtesnis įstatymas netaikomas.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. P. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.