Kauno apygardos teismo nutartis

2025-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-216-919/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-01
Bylos Nr.
T-216-919/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nukentėjusysis
M. L., Lietuvos kalėjimų tarnybos
Nuteistasis
V. Z.
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
Byla Nr. T-216-919/2025
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nukentėjusiajai M. L.,

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo įgaliotai atstovei Gintarei Matulionytei,

nuteistajam V. Z. (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – Institucija) viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Nuteistasis V. Z. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą. Galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos (nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. gegužės 6 d.).

2. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam V. Z. (toliau ir – V. Z.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis V. Z. bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro režimo sąlygomis. Dėl vykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, jaučiasi atsakingu už savo elgesio pasekmes, išreiškia gailestį. Iki suėmimo gyveno su tėvais, kur deklaravęs gyvenamąją vietą. Teigia, jog grįžti tuo adresu neketina. 2025 m. sausio 10 d. gauta VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje patvirtinama, jog nuteistasis galėtų būti priimtas į 6-12 mėnesių trukmės adaptacijos programą Vyrų adaptacijos centre. Įgijęs mūrininko-betonuotojo-armuotojo specialybę. 2021 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo elektrinių krautuvų eksploatatoriaus kvalifikaciją. Remiantis „Sodros“ duomenimis, nuteistasis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 1999-08-10 - 1999-10-15 laikotarpiu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - nuo 2001-05-08 iki 2001-07-13. Atvykęs į laisvės atėmimo įstaigą 2013 m. nuteistasis išreiškė norą dirbti. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. jis įdarbintas staklininku (duomenys neskelbtini) skyriuje kur dirba iki šiol. Viso laisvės atėmimo laikotarpiu fiksuojamas pozityvus požiūris į darbą - motyvuotas, darbštus, darbo pobūdžio atžvilgiu neišrankus. Už gerą ir sąžiningą darbą ne kartą skatintas. Apibūdinamas kaip drausmingas, komunikabilus, mandagus ir darbštus. Užduotis atlieka kruopščiai, laiku, prižiūri įrenginius, padeda kolegoms, palaiko gerus santykius su bendradarbiais. Kolektyve yra vertinamas dėl kuklumo, mandagumo, pozityvumo ir gebėjimo išlikti nekonfliktišku.

2.2. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2023 m. vasarą siekė įgyti šaltkalvio- suvirintojo profesinį išsilavinimą, tačiau dėl techninių kliūčių nebuvo priimtas į formaliojo švietimo programą. 2024 m. pakartotinai teikė dokumentus stojimui į dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo profesinę mokymo programą, tačiau ši programa tuo metu jau nebuvo vykdoma, todėl nebuvo priimtas. Nepaisant to, toliau aktyviai dalyvauja darbinėje veikloje. Įgijęs sandėlio operatoriaus ir elektrinių krautuvų eksploatatoriaus kvalifikacijas.

2.3. Nuteistasis nurodė, kad iki įkalinimo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis buvo pajamos iš darbo. Remiantis teismo nuosprendžiu, nuteistiesiems solidariai buvo priteista: 11 100 Lt laidojimo išlaidų ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 2017-05-13 nuteistasis pateikė Susitarimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad bendrininkas įsipareigoja visiškai padengti priteistus civilinius ieškinius. Gautas antstolio prašymas nutraukti skolos išieškojimą, remiantis minėtu susitarimu. Kalbėdamas apie savo dabartinę finansinę padėtį, nuteistasis pažymi, kad gyvena taupiai, išlaidų nešvaisto, geba planuoti turimus išteklius. Turi sankaupų (apie 1 000 Eur.) neliečiamojoje sąskaitoje. Nuteistasis savanoriškai remia socialines iniciatyvas - kiekvieną mėnesį (nuo 2023 m.) skiria lėšų labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ bei gyvūnų globos organizacijai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo gauta jokių duomenų apie finansinius sunkumus, susijusius su lošimu, impulsyviu elgesiu ar kitais žalingais įpročiais. Vykdomieji dokumentai nėra gauti. Nėra požymių, kad finansų valdymas būtų laikytinas kriminogeniniu rizikos veiksniu. Atvirkščiai - jo elgesys rodo tvirtą vidinę kontrolę, atsakomybę bei siekį būti prasmingai įsitraukusiu visuomenės nariu.

2.4. Nuteistasis šeimos nėra sukūręs, vaikų neturi. Palaiko ryšius su savo artimaisiais, broliu ir seserimis, naudodamasis įkalinimo įstaigos suteikta galimybe skambinti. Kategoriškai neigia kada nors naudojęs smurtą artimųjų atžvilgiu, o šį teiginį lydi nuoširdus noras būti priimtam šeimos, net ir po padaryto nusikaltimo. Šeima nuteistajam vertybė, kurios jis siekia neprarasti. Santykiai su artimaisiais yra palaikančio pobūdžio.

2.5. V. Z. šis teistumas yra pirmas. Su teisėsauga jis susidūrė būdamas 21 metų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, už kurį dabar atlieka bausmę. Nusikaltimas įvykdytas kartu su bendrininku ir apsvaigus nuo alkoholio. Pripažįsta, kad veikė kaip šios veikos organizatorius, pabrėžia, jog nusikaltimas buvo spontaniškas - norėdamas įsigyti „naminės degtinės“, jis susidūrė su auka, kuri atsisakė priimti jo eurus, ir tai lėmė įvykį. Jo socialinis ratas bei laisvalaikio praleidimo būdai turėjo įtakos poreikiui įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Negauta duomenų, kad būtų įsipainiojęs į rizikingas situacijas ar palaikytų kriminalinius ryšius įkalinimo įstaigoje. Stebint elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad nuo 2010 metų nepažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, ne kartą buvo skatinamas už pavyzdingą elgesį ir darbą. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį 6 kartus buvo svarstytas drausmės komisijoje, 2 kartus baustas drausmine priemone - papeikimu. Skatintas 37 kartus už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir sąžiningą darbą. Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos 2025-01-13 pažyma liudija, kad jis domisi dvasine veikla, kuri padeda jam ugdyti vidinį pasaulį, atrasti moralines vertybes ir susigrąžinti vidinę ramybę. Šis domėjimasis nėra formalus, jis aktyviai siekia pozityvaus mąstymo, elgiasi pagarbiai ir nekelia grėsmės aplinkiniams. Šis aspektas atskleidžia gilesnį jo vidinį pokytį ir norą rasti gyvenimo prasmę, kurios ieško ne per destruktyvias, o per kūrybiškas ir prasmingas veiklas.

2.6. Nuteistasis nurodo, jog niekada nėra bandęs psichotropinių medžiagų, taip pat negauta oficialių duomenų apie tai, jog asmuo piktnaudžiautų narkotikais ar būtų nuo jų priklausomas, įstaigoje apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų nefiksuota. Pripažįsta, kad nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nurodo, jog iki laisvės atėmimo bausmės alkoholį dažniausiai vartodavo savaitgaliais, dažniausiai draugų kompanijoje. Įstaigoje nėra pastebėta nė vieno apsvaigimo atvejo nuo alkoholio ar jo pakaitalų.

2.7. Palaiko ryšius ne tik su šeimos nariais, bet ir su artimais draugais, geba užmegzti ir puoselėti pozityvius, palaikančius santykius. Jo bendravimo įgūdžiai yra pakankami, mintys dėstomos aiškiai ir nuosekliai, emocinis fonas ramus, emocijos atitinka situaciją. Savivalės jausmas vidutinis, tačiau pastebimas tam tikras trūkumas giliau pažinti save ir savo vidinius procesus. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jaučiasi gerai, psichologinių sunkumų neįvardija. Kategoriškai neigia bet kokias suicidines mintis ar ketinimus, autoagresijos ar savęs žalojimo apraiškos nebuvo fiksuotos.

2.8. V. Z. elgiasi mandagiai, palaiko akių kontaktą, geba vystyti pokalbį, noriai diskutuoja, priima kitą požiūrį, tačiau stengiasi sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį. Analizuodamas savo nusikalstamą elgesį, jį vertina kritiškai, aiškiai suvokia savo atsakomybę, jaučiasi kaltas, sutinka, kad bausmės atlikimas yra būtina sąlyga nusikalstamam elgesiui sustabdyti. Nuteistasis pripažįsta, kad jo impulsyvus, neapgalvotas elgesys, turėjo sunkias pasekmes ne tik jam, bet ir aukoms. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuota atvejų, kuomet asmuo būtų naudojęs smurtą kitų atžvilgiu. Atpažįsta, kaip pats yra susijęs su problemų atsiradimu ir dalį aplinkybių, kurios įtakojo nusikalstamumą. Pabrėžia neigiamą ankstesnę jo socialinę aplinką, nesaikingą alkoholio vartojimą, pasirinktus netinkamus draugus, šiuo metu nurodo, jog yra atsiribojęs nuo tokio bendravimo.

2.9. Nuteistasis nurodo, jog terminuotos laisvės atėmimo bausmės atveju (po jos atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju), dirbtų, kurtų šeimą. Diskutuojant, noriai priima kitą požiūrį, stengiasi atmesti negatyvią patirtį, mokosi kreipti mąstymą pozityvia linkme. Vertinant nuostatų ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog per visą savo gyvenimo istoriją asmuo yra pažeidęs teisės aktus ir įstatymus tik vieną kartą. Tai rodo, kad jo kriminalinis elgesys nėra įsitvirtinęs kaip nuolatinė gyvenimo dalis, o pats nuteistasis prisiima pilną atsakomybę už savo veiksmus. Neigia priklausymą kriminalinei subkultūrai, laikydamas ją nepriimtina ir nesieja savęs su kriminalinio pasaulio atstovais. Pokalbio metu nebuvo užfiksuotos diskriminacinės nuostatos ar veiksmai, o nusikaltimas nebuvo motyvuotas jokiais neigiamais stereotipais ar išankstiniais nusistatymams.

2.10. Nuteistajam 2016-01-05 buvo sudarytas individualus resocializacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2024-04-23 buvo atnaujintas ir numatytos priemonės: Prevencinis / motyvacinis pokalbis apie tinkamus ir netinkamus socialinius ryšius; Nuteistasis bendrauja noriai, tikina, jog nepalaiko netinkamų soc. ryšių; Dalyvauti psichoedukacinėse paskaitose (mąstymas ir elgesys); Nuteistasis dalyvavo paskaitose. Baigė 2024-07-12 (RV-23-6027); Prevencinis / motyvacinis pokalbis. Nuteistasis nuo 2010 m. nepažeidęs įstaigos tvarkos. Dalyvauti priklausomybių prevencijos grupėje. Nuteistasis V. Z. 2024-07-08 sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programą. Nuo 2024-02-20 iki 2024-07-02 nuteistasis dalyvavo penkiuose individualiuose pokalbiuose su psichologu. 2023 m. dalyvavo Smurtinio elgesio prevencijos bei Pykčio valdymo paskaitose. Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose ir įsitraukia į „Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos” organizuojamus susitikimus, kurie padeda stiprinti dvasinį ir moralinį pagrindą.

2.11. Remiantis pakartotinio vertinimo rezultatais, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka maža, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti: teigiama dinamika „Mąstymo ir elgesio“ srityje. Nefiksuota jokių agresijos ar taisyklių pažeidimų. Prie šių pokyčių prisidėjo ir aktyvus jo dalyvavimas psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, kuriuose jis nuosekliai siekė gilesnio savęs pažinimo ir elgesio korekcijos. Siekdamas įgyvendinti resocializacijos plane numatytas priemones, laikotarpiu nuo 2024-02-20 iki 2024-07-02 dalyvavo penkiuose individualiuose pokalbiuose su psichologu.

2.12. 2025-07-08 atlikus didelės žalos analizę: Esant įkalinimo įstaigoje - fiksuojamas žemas didelės žalos rizikos lygis visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems; Esant laisvėje - fiksuojamas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems. Po atlikto vertinimo, nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Statiniai: Smurtinio elgesio istorija. Dinaminiai – buvo įtakojamas asocialios grupės; praeityje fiksuotas smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; praeityje fiksuotas impulsyvus elgesys; praeityje fiksuotas agresyvus elgesys; praeityje fiksuotas savitvardos praradimas. Nustatyti apsauginiai veiksniai: įgytos profesinės kvalifikacijos; darbas įkalinimo įstaigoje; patvirtinta gyvenamoji ir darbo vietos po bausmės atlikimo; palaikančio pobūdžio santykis su artimaisiais; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. Z. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Lilas teismo prašė teikimą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė teikimą atmesti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. Z. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau kaip 20 metų), kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kadangi atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

7. Teismui pateikta medžiaga taip pat patvirtina Institucijos teikime nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis V. Z. bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro režimo sąlygomis, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo specialybę, nuo 2014 m. nepertraukiamai dirbo stalininku (duomenys neskelbtini), be to siekė mokytis toliau. V. Z. iš viso skatintas 38 kartus, nuo 2010 m. nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, palaiko ryšius su artimaisiais (broliu ir seserimis), turi santaupų ir darbo pasiūlymą po galimo bausmės atlikimo, taip pat būtų priimtas į 6-12 mėnesių trukmės adaptacijos programą Vyrų adaptacijos centre. Tiek darbdavio, tiek Lietuvos Kalėjimų Kapelionų Asociacijos kapeliono charakterizuojamas teigiamai, savanoriškai remia socialines inciatyvas (labdaros ir paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“ bei gyvūnų globos organizaciją VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei elgesio keitimo programose. Savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta. Visa tai, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir vertinama kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau sprendžiant dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei kitas BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

8. Taigi viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Iš 2025 m. liepos 8 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam V. Z. tiek pirminio vertinimo, atlikto 2021 m. kovo 30 d., metu, tiek vėlesnių vertinimų metu buvo nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, su mažėjimo tendencijos (3 t., 2 d., b. l. 47-53). Tačiau akcentuotina, kad nuteistajam V. Z. nustatomi dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės; praeityje fiksuotas smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; praeityje fiksuotas impulsyvus, agresyvus elgesys; savitvardos praradimas; išliko nepakitę, t. y. tokie patys buvo nustatyti ir 2024 m. balandžio 18 d. atlikto vertinimo metu (3 t., 2 d., b. l. 11-20). Tuo tarpu kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Ir šie kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su Resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nepakitę ne tik dinaminiai, bet ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (įgytos profesinės kvalifikacijos; darbas įkalinimo įstaigoje; patvirtinta gyvenamoji vieta po galimo bausmės atlikimo; palaikančio pobūdžio santykiai su artimaisiais; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais), leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai spręsti, kad nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kintamuosius kriminogeninius veiksnius po paskutiniojo teikimo svarstymo 2024 m. gegužės 23 d., vis tik nedėjo, nors ir dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose bei individualiuose pokalbiuose, papildomai buvo skatintas dar šešis kartus už gerą/pavyzdingą elgesį ir gerą/sąžiningą darbą.

9. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog pati Resocializacijos specialistė 2025 m. liepos 8 d. Socialinio tyrimo išvados skiltyje „Mąstymas ir elgesys“ yra nurodžius, kad nors nuteistasis turi tam tikras socialines kompetencijas ir vertybines nuostatas, tačiau jo mąstymo ir elgesio modeliai vis dar gali būti jautrūs neigiamoms įtakoms, ypač esant stresinėms situacijoms ar konflikto momentams. Todėl būtent šios srities tobulinimas ir nuolatinis dėmesys emociniam savireguliavimui yra itin svarbūs norint sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Siekiant efektyviai valdyti šią riziką, būtina išlaikyti ir stiprinti nuteistojo motyvaciją aktyviai dalyvauti Resocializacijos skyriaus psichologų vedamuose užsiėmimuose, kurie orientuoti į emocinį intelektą, savęs pažinimą bei konfliktų valdymo įgūdžių stiprinimą. Tik nuoseklus darbas šioje srityje gali padėti nuteistajam įgyti naujus elgesio modelius, ugdyti atsakingumą ir gebėjimą priimti apgalvotus sprendimus, kurie leistų sėkmingai integruotis į visuomenę bei išvengti pasikartojančių teisės pažeidimų. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės jas vertinant kartu su fiksuojamu vidutiniu didelės žalos rizikos lygiu visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems nuteistajam V. Z. būnant laisvėje, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir atliktas bausmės laikas padarė pataisomąjį poveikį rodantį, jog būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis V. Z. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme atsižvelgiama ir į tai ar nuteistasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ar įsipareigojo ją atlyginti ir deda visas įmanomas pastangas jos atlyginimui. Teismo nuosprendžiu nuteistajam V. Z. solidariai priteista 11 100 Lt (3 214,78 Eur) laidojimo išlaidų ir 100 000 Lt (28 962,00 Eur) neturtinės žalos. Bylos duomenimis pataisos įstaigoje nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų dėl skolos ieškojimo šiuo metu nėra gauta, tačiau iš nuteistojo V. Z. asmens byloje esančio 2017 m. gegužės 19 d. susitarimo protokolo matyti, kad atsižvelgiant į tai, jog V. Z. bausmę atlieka įkalinimo įstaigoje, D. Z. sutiko visą nukentėjusiajai priteistą žalą atlyginti savarankiškai. Nors nukentėjusioji M. L. šiai sąlygai neprieštaravo bei 2024 m. Kauno apygardos teismui kreipiantis atsisakė pateikti savo banko sąskaitą nuteistajam V. Z., nurodydama, kad nereikalauja iš pastarojo žalos atlyginimo. Tačiau akcentuotina, kad V. Z. po bausmės atlikimo praėjus beveik 16 metų, 2019 m. nukentėjusiajai atlygino tik 24,20 Eur. ir aktyvesnių iniciatyvų akivaizdu ėmėsi siekdamas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Svarbi aplinkybė yra ta, kad šiuo metu visa žala nukentėjusiajai nėra atlyginta, tačiau nuteistasis V. Z. teisėjų kolegijos vertinimu visų įmanomų pastangų žalos atlyginimui ir šiuo metu nededa. Pastarasis turėdamas sąskaitoje lėšų gali prisidėti prie žalos atlyginimo darydamas periodines perlaidas D. G. (D. Z.), kuris dalį žalos nukentėjusiajai jau yra atliginęs. Arba savo noru pervesti lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą ir taip bent iš dalies įvykdyti teismo sprendimą.

11. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija palankiai vertina nuteistojo V. Z. teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo V. Z. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų atlyginti žalą, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai V. Z. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę V. Z. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimą dėl nuteistajam V. Z. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo, dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė