- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- 2-348-766/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- G. T.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui G. T. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė L. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) neterminuotai apriboti G. T. kaip tėvo valdžią, jų nepilnamečių vaikų A. T. ir D. T. ir A. T. atžvilgiu; 2) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priteisti iš atsakovo G. T. jo vaikų A. T., D. T. ir A. T. išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, nuo šio ieškinio padavimo teismui dienos, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją, bei priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti vaikų motinai L. M.; 3) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu G. T. buvo susituokę, gyvenant santuokoje jiems gimė trys vaikai: A. T., gim. (duomenys neskelbtini), D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jos ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu abiejų bendru sutikimu, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja, iš atsakovo vaikams priteistas išlaikymas po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas G. T. nuo gyvenimo skyrium pradžios vengia atlikti savo pareigą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, nemoka jiems išlaikymo, nesirūpina vaikais, nepasveikina vaikų švenčių ar gimtadienių proga, vaikus traumuoja psichologiškai. Vaikas A. T. dėl tėvo skatinimo naudoti smurtą prieš kitus asmenis buvo patekęs į gydymo įstaigą. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, skambina vaikams telefonu ir aiškina, kad ji kaip vaiko motina yra bloga, yra grasinęs ją sumušti. Prieš vaikus yra naudojęs smurtą, vaikus buvo sumušęs, piktnaudžiauja alkoholiu. Taip pat buvo sulaikytas neblaivus už vairo, už tai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo gydomas psichiatrijos įstaigoje. Padėtis eilę metų negerėja, jis daro vaikams žalingą įtaką, todėl mano, kad atsakovui būtina neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Vaikai sveiki, du lanko (duomenys neskelbtini), vienas – ikimokyklinio amžiaus. Vaikai auga, jiems reikia pirkti vis didesnius rūbus, reikalingas maitinimas, kultūrinis švietimas, todėl didėja jos išlaidos ir priteisto teismo išlaikymo nepakanka. Jos ir atsakovo padėtis pasikeitė, jos – pablogėjo, o atsakovo – pagerėjo, mano, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo vaikams dydį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytos melagingos, nelogiškos ir nepagrįstos įrodymais aplinkybės. Nutraukus jų santuoką ieškovė dėjo visas pastangas trukdyti jam bendrauti su vaikais, su vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), beveik 200 km nuo jo gyvenamosios vietos, vaikams po kelis kartus nupirkus mobilaus ryšio telefonus, ieškovė galimai iš vaikų atima ar jų numerius pakeičia, nes jis negali vaikams prisiskambinti. Su ieškove apie vaikus normalus bendravimas neįmanomas, nes ji arba neblaivi, arba isteriškai rėkia, jį kaltina išgalvotomis istorijomis. Jo vaikams siunčiamus siuntinius ieškovė, paėmusi iš pašto, vaikams perduoda sakydama, kad neva tai jos pačios nupirkti daiktai. Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo grindžia tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepatvirtina jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, nenurodo konkrečių aplinkybių ar faktų. Jo ir vaikų ryšys yra artimas ir stiprus, nors ieškovė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) deda daug pastangų, kad jo ryšys su vaikais būtų nutrauktas. Vaikai noriai su juo bendrauja, jei tam netrukdo ieškovė. Vaikus visuomet pasveikina su gimtadieniu ir Šv. Kalėdomis, stengiasi tuo metu juos aplankyti, atvykęs atveža drabužių, avalynės, mokymosi priemonių, maisto produktų. Sūnus A. jam per „Messenger“ programėlę parašė laišką, prašydamas nupirkti jam į mokyklą reikalingą kuprinę, batus, kitas mokymosi priemones, jis viską supirko ir išsiuntė paštu, bei kreipėsi į VTAS, kad jie padėtų perduoti siuntinį vaikams, kadangi ieškovė siuntinio laiku iš pašto nepasiėmė. Atvykęs vaikų aplankyti, vaikus rasdavo alkanus, purvinus, apiplyšusiais drabužiais, nušleivotais batais, berniukus rasdavo nekirptais plaukais, vaikų gyvenamojoje vietoje rasdavo netvarką, vaikai namuose būdavo palikti visiškai vieni ar girtaujančios motinos priežiūroje, neretai atvykęs ir ieškovę rasdavo neblaivią. Sūnus A. liko kartoti antros klasės kursą dėl praleistų pamokų, ieškovė nesukontroliavo, kad vaikas lankytų pamokas, nepadėdavo jam mokytis. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, dėl socialinių ir motinystės įgūdžių stokos, dėl ieškovės nuolat į namus atsivestų vyriškių, šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, nustatytas pirmasis grėsmės lygis. Jo VTAS į vadybos posėdžius nekviečia. Siekiant apginti savo nepilnamečių vaikų interesus, jis yra pateikęs keletą skundų VTAS ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų atžvilgiu, to pasekoje sulaukė ieškinio, mano, kad VTAS yra suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat nurodė, kad ieškovė jokiais įrodymais neįrodinėja, kad iš esmės pasikeitė jos ar jo turtinė padėtis, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Po santuokos nutraukimo jo pajamos išliko tokios pačios, o būsto išlaikymo, maisto produktų, kitų prekių kainos išaugo, todėl jo padėtis pablogėjusi. Mano, kad šiuo metu nei jis, nei ieškovė neturi galimybės teikti vaikams padidintą išlaikymą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priimti jo priešieškinį dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir nustatyti atsakovui G. T. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. T., D. T., A. T. sekančiai: tėvas turi teisę bendrauti su vaikais antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, šeštadienį 9 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 16 val. Apie atvykimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas; tėvas švenčių dienomis su vaikais bendrauja tokia tvarka: poriniais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse iki 9 val. ir pristato vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 16 val. Neporiniais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 9 val. ir pristato vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 16 val.; neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus ir sausio mėn. 1 d. vaikai praleidžia su tėvu, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) tėvas suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Poriniais metais sutinkant Naujuosius metus ir sausio mėn. 1 d. vaikai praleidžia su motina; tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, tėvui vaikus pasiimant ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute suderinus su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas; Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikai praleidžia su tėvu, tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos atgal į jų gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaikų motiną ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas; tėvas vaikų atostogų metu su vaikais bendrauja šia tvarka: vasaros atostogų metu ir kitų mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti su vaikais pusė vaikų atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas; kitos bendravimo tvarkos nuostatos: tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; vaikų tėvas privalo užtikrinti, kad vaikų buvimo pas tėvą metu, vaikai būtų pasiekiami ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikams būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina; vaikų motina privalo užtikrinti, kad tėvui vaikai būtų pasiekiami ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaikais; pasikeitus vaikų tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis; vaikų išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaikų interesus atitinkantį sprendimą. Taip pat priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės L. M. jo naudai visas bylos vedimo, teismo pašto išlaidas ir advokato padėjėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Atsiliepimas
5. Priešieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė susipažinusi su atsiliepime pateiktais motyvais ir pagrindais, savo elgesio ir veiksmų dėl atsakovo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nekeičia ir toliau deda visas pastangas jam trukdyti bendrauti su vaikais, atsakovui kilo būtinybė pateikti priešieškinį.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė jau ieškinyje išdėstytus motyvus.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė L. M. ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad kartu su atsakovu turi tris vaikus, išsituokė (duomenys neskelbtini) m. rudenį bendru susitarimu, nuo to laiko jis ją terorizuoja, skambina, o jei neatsiliepia – atvyksta pareigūnai. Atsakovas kviesdavo pareigūnus, VTAS atstovus, tačiau jo iškvietimai melagingi. Vaikai atsakovo bijo, nes jei jie neatsilieps, ant jų šauks, bus kviečiami pareigūnai. D. neatsiliepė telefonu, todėl užblokavo jo kortelę, A. taip pat bijo, kad užblokuos jo kortelę. Vaikai jaučia įtampą, bijo policijos, šiai dienai nenorėjo eiti susitikti su tėvu. Vaikai atostogavo liepos mėnesį, tačiau ji nėra garantuota, kad atsakovas, parsivežęs pas save vaikus, juos grąžins, o tai paveiktų vaikus psichologiškai. Atsakovas iki šios dienos išlaikymo vaikams nemokėjo, tik kelis kartus buvo atsiuntęs kelis eurus, atsakovas vaikams turi banko korteles, kurias kontroliuoja, sako, kad negalima tų pinigų leisti, A. yra siuntęs peiliukus. Pasikeitė vaikų poreikiai, atsirado išlaidos mokyklai. Jos atlyginimas yra minimumas, apie 450 Eur, yra paveldėjusi butą, automobilio neturi, socialinės pašalpos negauna, iš vaikų fondo ir Sodros gauna po 50 Eur. Vaikai sveiki, tačiau turi baimių dėl to, kas vyksta. Atsakovas turi vaikų iš pirmos santuokos, kai jie susituokė (duomenys neskelbtini) m., nuo tų metų jis su pirmais vaikais nesimatė. Mano, kad atsakovas nesilaikytų nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.
Šalies argumentai
8. Atsakovas G. T. teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimus palaikė, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė vaikais nori pasinaudoti kaip daiktu, už kurį pasiimti pinigus. Jis su vaikais bendrauja, žadėjo juos nusivesti į cirką. O kai jis siunčia pinigus, pas ieškovę būna baliai. Vaikams yra nupirkęs rūbų. Pas ieškovę auginami vaikai netvarkingi, nenukirpti, A. susivėlusi, A. nelanko pamokų, dėl ko jis buvo paliktas antrais metais, ieškovė rūko, turi kitą vyrą. Kalbėjo su sūnumi D., šis sakė, kad mama geria, jai buvo nustatytas girtumas. Jis atvyko pas A. į gimtadienį, ieškovei kvietė policiją, kuri jai nustatė girtumą. Vaikai 7 dienas būna pas močiutę, ieškovė su vaikais laisvo laiko neleidžia, nekontroliuoja ką vaikai daro. Jos dukra E. sumušė D., be to, vaikai 23 val. buvo prie ežero, o ne namuose. Jis neturi galimybės vaikams mokėti daugiau. Vaikams padarė korteles, veda po 50 Eur, žiūri kur jie leidžia pinigus, ieškovei pinigų nenori duoti. Mergaitei kortelės taip pat negali paduoti. Visada ieškovės klausia ko vaikams reikia ir gali nupirkti, tačiau ieškovė sako, kad nieko nereikia. A. nori gyventi pas jį ir močiutę, močiutė gyvena trijų kambarių bute, o pas ieškovę vieno kambario bute glaudžiasi trys vaikai ir anūkė. D. - nenori, nes laiko jį griežtu. Mano, kad nustačius bendravimo su vaikais tvarką, bus geriau, be baimės jis galės atvykti pas vaikus, nes jam neleidžia su vaikais bendrauti kelis metus, nepasako jų poreikių. Jis alkoholio nevartoja, lankėsi pas psichologą - psichiatrą, dėl sveikatos vartoti negali. Alkoholį yra vartojęs po skyrybų, paskutinis kartas - kai išgėrė su kaimynu. Pradėjo lankyti kursus, tėvystės mokymus, kreipėsi į socialinius darbuotojus.
9. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovas L. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad iš atsakovo priteistas vaikams išlaikymas, tačiau jis tos pareigos nevykdo, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje, nuolatiniai atsakovo telefoniniai skambučiai daro žalą vaikams, policijos pareigūnai vyksta po kelis kartus per naktį, taip vaikai negali pailsėti, ilgalaikiai tai veikė vaikus psichiškai ir sukėlė jiems pasekmes, vaikams sutrikdyta psichinė sveikata. Atsakovas kaltina kitus, tačiau yra įrodymai bei įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Atsakovas nekeičia savo žalingo įpročio, siundomos tarnybos, trikdoma šeimos ramybė. Nustatyti faktai, kad vaikai svečiavosi pas atsakovą trumpą laiką, o atsakovui nustatytas virš dviejų promilių girtumas, pats atsakovas savo girtumą vertina kaip draugišką pasėdėjimą su kaimynu. Atsakovas yra pasipriešinęs policijos pareigūnams, žala daroma vaikų akivaizdoje. Per 5 metus atsakovas administracine tvarka baustas daugybę kartų, tai yra 37 kartus, 19 kartų dėl melagingo iškvietimo. Atsakovas savo elgesio neketina keisti, vaikams daro psichinę žalą. Dėl išlaikymo mano, kad 50 Eur sumos vaikams neužtenka, reikalavimas priteisti vaikams po 100 Eur gana minimalus prašymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė L. M. ir atsakovas G. T. yra nepilnamečių vaikų A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu L. M. ir G. T. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iš atsakovo G. T. nepilnamečiams vaikams A. T., D. T. ir A. T. priteistas išlaikymas po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo dėl telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad buvo įrašomi telefoniniai pokalbiai: 2019-03-08 G. T. pokalbis su L. M., kurio metu L. M. atsakovo prašė gražiuoju ateiti pas ją į namus pakalbėti dėl vaikų; 2019-04-14 G. T. pokalbis su D. T., kurio metu D. T. nurodė, kad E. jį mušė per kojas su laidu; 2019-04-14 G. T. pokalbis su D. T., kurio metu atsakovas vaikui aiškina, kad atvažiuos policija ir kad šis apie šį įvykį papasakotų; 2019-04-29 G. T. pokalbis su A. T., kurio metu atsakovas vaiką prašo nurodyti kur mama jį mušė, nurodo, kad E. mušė D., tai ir jį mama muš, skriaus; 2019-05-06 G. T. pokalbis su D. T., kurio metu atsakovas vaikui nurodo, kad jau pusę dešimt vakaro ir klausia kodėl mama neieško A., klausia vaiko ar jam kviesti policiją, kad A. ieškotų, tuomet D. nurodo, kad A. namuose, tačiau atsakovas primigtinai prašo, kad D. A. duotų telefoną, o šiam nesutikus, nurodo, kad kvies policiją; 2019-06-27 D. T. pokalbis su A. T., kurio metu mergaitė prašo iškviesti policiją, o atsakovas sutinka iškviesti policiją, nes mamos nėra ir mama geria. Iš G. T. pranešimų VTAS matyti, kad atsakovas į skyrių kreipėsi 2018-07-03 dėl to, kad neva kartu su motina gyvenantys jo vaikai yra dingę be žinios ir motina galimai nesirūpina vaikais, tačiau VTAS atliekant tyrimą nustatyta, kad pats G. T. netinkamai vykdo tėvų pareigas, yra smurtavęs prieš vaikų motiną, už tai yra teistas, nesaikingai vartodavo alkoholinius gėrimus, ieškovei su atsakovu pradėjus gyventi skyrium, jis vyresniuosius berniukus nuteikinėdavo prieš motiną telefonu, vaikai nebenori bendrauti su tėvu, jis grasino motinai telefonu fiziniu susidorojimu, dėl ko ši kreipėsi į policijos pareigūnus, o G. T. parašytos rekomendacijos. 2018-11-08 G. T. kreipėsi į VTAS pranešimu, kad jo nepilnamečiai vaikai A. ir D. yra neprižiūrimi, nelanko mokyklos, VTAS tyrimu, pranešimas iš dalies nepasitvirtino, tačiau L. M. šeimai skirta atvejo vadyba. 2018-12-24 VTAS gautas pranešimas iš policijos pareigūnų, kad G. T. grasino į gatvę išmesti savo nepilnametį sūnų A. T., vaiką pravirkdė (tuo metu vaikas buvo pas tėvą svečiuose). 2019-03-08 G. T. informavo VTAS, kad kreipėsi į policijos pareigūnus ir šie ieškovei nustatė 1,3 promilių girtumą. 2019-04-05 G. T. VTAS informavo, kad motina neprižiūri savo sūnaus A., kuris naktimis vaikšto lauke, praleidinėja pamokas, tačiau pranešimas nepasitvirtino. 2019-04-15 G. T. VTAS pranešė, kad jo sūnų D. sumušė sesuo E., tačiau pranešimas nepasivirtino, tyrimas nutruktas. 2019-04-25 G. T. VTAS specialistę informavo, kad vaikai A. ir D. yra su juo, A. yra „normalus vaikas pasirodo... jis karys samurajus su kardu ir lanku...“. 2019-04-28 G. T. kvietė policijos pareigūnus, jiems nurodė, kad jo nepilnamečiai vaikai bijo motinos draugo, nenori eiti į namus, tačiau pranešimas nepasitvirtino. 2019-05-06 G. T. informavo VTAS, kad sūnus A. su peiliu puolė ieškovės draugą, ieškovė neva mušė A., atliekant tyrimą nustatyta, kad D. ir A. yra sukeltos sunkios pasekmės, D. lankėsi pas psichiatrą, jam skirti medikamentai, lankosi pas psichologą, o A. dviem savaitėms buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių stacionariam gydymui, vaikams yra numatytas ilgalaikis medikamentinis gydymas bei psichologo ir kitų specialistų pagalba. VTAS duomenimis G. T. vaikų akivaizdoje bandė kartis, grasino nusižudyti, tyrimo metu nustatyta, kad tėvas vaikų A. ir D. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, G. T. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį, paskirti įpareigojimai nebendrauti su vaikais, tačiau atsakovas šių įpareigojimų nevykdė. Šiuo metu šioje byloje ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduota teismui. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, įtariamojo G. T. atžvilgiu, kuris grasino savo buvusiai žmonai L. M. ją užmušti. 2021 m. balandžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu G. T. nuteistas 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus ir 145 straipsnio 2 dalį (G. T. laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. sausio 5 d. tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius savo mažamečius sūnus D. ir A. T., bei buvusią sutuoktinę L. T. (M.); taip pat G. T. laikotarpyje nuo 2016 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2020 m. sausio 5 d. terorizuodamas ir sistemingai baugindamas, naudojant psichinę prievartą, nukentėjusiuosius savo mažamečius vaikus sūnus D. ir A. T. ir jiems matant jų mamą L. T. (M.) sukėlė dviem mažamečiams nukentėjusiems, savo sūnums psichikos sveikatos sutrikimą – kitus emocijų sutrikimus vaikystėje, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), jam skirti įpareigojimai nesilankyti mažamečių D. ir A. T. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su jais iki nuosprendžio vykdymo pradžios. VTAS duomenimis G. T. laikotarpyje nuo 2019-06-20 iki 2020-10-13 kreipėsi į VTAS 15 kartų, tačiau vaikų pažeidimų skyriaus atstovai nenustatė, paskutiniai G. T. pranešimai: 2021-04-24 apie tai, kad mama yra išvariusi vaikus iš namų, 2021-07-13, kad vaikų mamos šalia nėra, ji kažkokioje kompanijoje, 2021-07-22, 2021-07-27 dėl mamos vartojama smurto prieš A., taip pat nepasitvirtino. 2021-07-07 VTAS gautas pranešimas, kad vidurnaktį tėvas G. T., būdamas 2 promilių girtumo, priešinosi policijai, nesirūpino vaikais, buvo kviesta policija, vaikų teisių atstovai, vaikai A. T., D. T. laikinai apgyvendinti pas savo močiutę J. T., 2021-07-13 vaikai perduoti L. M.. Atsakovas per 5 metus yra baustas administracine tvarka 37 kartus, 1 kartą iš jų – dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, 6 kartus - dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų teisėtų nurodymų nevykdymo (visada būdavo neblaivus), 11 kartų – dėl pasirodymo girtam viešose vietose ir 19 kartų – dėl melagingų policijos pareigūnų iškvietimų (dėl ieškovės neva daromų vaikų teisių pažeidimų). G. T. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šioje įmonėje jo gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos 189 Eur. (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro duomenimis 2020-04-07 sprendimu L. M. šeimai pradėta teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga, L. M. dirba, turi pastovias pajamas, atsakingai vykdo motinos pareigas, užtikrina vaikams saugią aplinką, atliepia emocinius vaikų poreikius, aprūpina vaikus reikiamomis priemonėmis, apranga, užtikrina sveikatos priežiūrą. L. M. asmeninės nuosavybės teise turi butą, dirba L. P. individualioje įmonėje, jos vidutinės mėnesinės pajamos – 437 Eur. Šiaulių apylinkės teisme, dalyvaujant psichologui, išklausyta vaikų A. T. ir D. T. nuomonė, psichologo teigimu, A. uždaras ir nenorėjo kalbėti apie tėtį ar mamą plačiau, D. apklausos metu pateikė galimai patirtą tėvo smurtą prieš jį, nurodė, kad jei tėtis pasako, kad mama girta, išėjusi, tada be reikalo iškviečia policiją, jis pats dėl to blogai jaučiasi.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
11. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
12. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.
13. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs ieškovės, išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovo paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovui tėvų valdžia apribotina neterminuotai. Nustatyta, kad atsakovas G. T. piktnaudžiauja tėvų valdžia, persekioja savo nepilnamečius vaikus, psichologiškai smurtaudamas prieš vaikus, juos baugindamas daro žalą vaikų psichologiniam vystymuisi, dėl to vaikams prireikė medikų pagalbos, neteikia priteisto išlaikymo, netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu nuteistas dėl tyčinio vaikų ir ieškovės terorizavimo ir sistemingo bauginimo, dėl ko vaikams, naudojant psichinę prievartą, sutrikdyta psichinė sveikata, be to, yra grasinęs ieškovei, kad ją užmuš. Atsižvelgiant į tai, kad tokie atsakovo veiksmai trunka jau ilgiau nei keturis metus, per šį laikotarpį atsakovas savo elgesio nekeitė, vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje, būdamas neblaivus nesirūpina savo vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, konstatuotina, kad nėra duomenų, jog situacija iš esmės gali pasikeisti. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų A. T., D. T. ir A. T. atžvilgiu.
14. Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, kai tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo vaikams padidinimo
15. Apribojus tėvų valdžią, tėvams pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Sunki vaiko tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).
16. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai.
17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai paaugo, A. ir D. T. tapo moksleiviais, A. T. sukako (duomenys neskelbtini) metai, jų poreikiai padidėjo, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais, be to, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, kitų paslaugų kainos išaugo, todėl priteisto vaikams išlaikymo bei ieškovės pajamų vaikų išlaikymui nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba, yra sveikas, vaikų abiejų tėvų turtinės galimybės panašios, taip pat į vaikų amžių, darytina išvada, jog nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams A. T., A. T. ir D. T. išlaikymą, jų poreikiai ženkliai išaugo ir atsakovo teiktino 50 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Todėl siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkintinas ir iš atsakovo G. T. A., A. ir D. T., išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020-10-23 iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis), pakeičiant Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų A., A. ir D. T. išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
18. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo 6 punkte numatyta, kad ieškovei suteikiama uzufrukto teisė valdyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas, todėl pakartotinai ši teisė nenustatytina.
Dėl priešieškinio reikalavimo tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
19. CK 3.155 straipsnis nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 1 dalis teigia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje pažymima, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
20. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1 – 3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
22. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
23. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovui G. T. už tai, kad jis ilgą laiką tyčia terorizavo, sistemingai baugino nepilnamečius vaikus A. T. ir D. T., tuo padarė jiems psichikos sveikatos sutrikdymą, priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, iš vaikų nuomonės išklausymo akto matyti, kad D. T. apie bendravimą su tėčiu nurodė, kad tėtis norėjo išvaryti iš namų, nes pamatė, kad susirašinėja su mamos draugu M., paėmė už pečių ir papurtė, taip pat nurodė, kad nepatinka pas tėtį, nes nebenori, kad jis pyktų ant jo, muštų, yra mušęs, kai buvo pas jį šiais metais per atostogas, tampė už plaukų, numetė nuo čiužinio, norėjo išvaryti, kad dingtų, bijojo, kad jis blogo padarys, psichologei pasidomėjus dėl ko vaikas nenori bendrauti su tėvu, atsakė, kad jis muša, o A. T. buvo uždaras ir nenorėjo apie tėtį ar mamą kalbėti, iš įrodymų visumos, atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę, į tai, kad vaikų bendravimas su tėvu vaikams sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, bei kad tėvas G. T. negeba tinkamai komunikuoti su vaikais, teismas mano, kad šiuo metu tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas neatitiktų vaikų interesus, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.
24. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinys atmestas, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
26. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-09-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-11-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abiem šalims suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407 straipsniais, 496 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2603-835/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktu nepilnamečiams vaikams A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto po 50 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo dydį iš atsakovo G. T. ir priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 23 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaikų išlaikymą į motinos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.
Išaiškinti atsakovui, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.