- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-04
- Bylos Nr.
- 1S-149-315-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
teismo posedyje išnagrinejes itariamojo R. Z. gynejos adv. Ingridos Botyrienes skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-01-30, kuria palikta galioti Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2009-01-29 nutartis del kardomosios priemones – suemimo skyrimo itariamajam R. Z. ir nustatytas suemimo terminas 3 menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2009-01-29,
R. Z. itariamas tuo, kad nuo 1993 metu vasario 21 d. (isigaliojus LR BK 227-1 str., priimtam LR 1993-01-28 istatymu Nr. 1-57), turedamas pravarde „Džempis“, iš anksto susitares bendrai nusikalstamai veiklai, kartu su K. M. pravarde „Šampaninis“, V. S. pravarde „Virgelis“, V. V., S. V. pravarde „Sauliukas“, R. L. pravarde „Lunta“, G. J. pravarde „Pajacas“, A. Š. pravarde „Kiška“, A. G. pravarde „Pinokis“, V. V. pravarde „Rokeris“, R. S. (Kumpiu) pravarde „Rence“, Ž. J. pravarde „Jautis“, D. G. pravarde „Mongoliukas“, R. U. pravarde „Kelbas“, del savanaudišku paskatu - turedamas tiksla nusikalstamai praturteti, tapo H. D. pravarde „Hena“, A. V. L. pravarde „Luras“, E. A. pravarde „Goga“, V. G. pravarde „Guzas“, R. G. pravarde „Mongolas“, I. P. pravarde „Popas“, R. Ž. pravarde „Taisonas“, V. S. pravarde „Siauras“ organizuoto ir H. D., V. G., E. A., A.V. L., V. S. vadovaujamo, dideliu kiekiu šaunamuju ginklu ir šaudmenu, sprogmenimis – ne mažiau kaip trimis 7,62 mm kalibro pistoletais „TT“, 9 mm pistoletu „PM“, 9 mm kalibro pistoletu „Beretta“, ne mažiau kaip dviem 9 mm kalibro pistoletais „Glock“, 9 mm kalibro pistoletu-kulkosvaidžiu „Agram 2000“, 7,62 mm kalibro automatu „AK“, 5,45 mm kalibro automatu „AK-74“ Nr. 1085043, 7,62 mm kalibro automatu „AKMS“ Nr. AH 3199, ne mažiau kaip dviem 12 mm kalibro lygiavamzdžiais medžiokliniais šautuvais; ne mažiau 100 vnt. 5,45 mm, 7,62 mm, 9 mm šoviniu šiems ginklams; ne mažiau kaip dviem rankinem granatom „F-1“, ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (nužudymams, plešimams, turto prievartavimams) daryti dalyviu ir iki 1997 metu pabaigos dalyvavo šio susivienijimo veikloje: dalyvaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyviu pasitarimuose, vykusiuose restorano-pramogu ir poilsio komplekse „Villula“ („Vilija“) Varniu g. 41, Kauno mieste, pirties komplekso „Ubalda“ patalpose adresu Sodu g. 66, Kauno m., kur buvo aptarinejami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretus nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyviu vaidmenys nusikaltimu darymo metu, renkami 10 procentu nusikalstamu budu igytu lešu i bendra pinigu fonda – „obšciaka“, skirta pareigunu papirkinejimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemoniu, ginklu igijimui ir pan.), skirstomos nusikalstamu budu gautos lešos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno mieste veikusiu organizuotu nusikalstamu grupuociu bei nustatomi kontaktai su kitomis Lietuvos ir užsienio (Rusijos, Latvijos) nusikalstamomis grupuotemis. R. Z. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir dalyviais padare nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 180 str. l ir 3 d., 254 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 206 str., tai yra A. M. nužudyma kankinant ir itin žiauriai, UAB „Elspeda“, R. C. ir L. R. dideles vertes turto pagrobima, panaudojant nukentejusiuju A. R., V. J. ir P. I. atžvilgiu fizini smurta, grasinimus tuoj pat panaudoti fizini smurta, šaunamuosius ginklus; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nukentejusiuju dideles vertes turto pagrobima, panaudojant šaunamuosius ginklus ir grasinant tuoj pat panaudoti fizini smurta; R. B. nužudyma kankinant ir itin žiauriai, t.y. itariamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d.
Taip pat R. Z., budamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., dalyviais D. G., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., A. Š., R. S., dalyvavo nusikalstamo susivienijimo vadovu bei dalyviu K. M. ir D. G. organizuotame A. M. pravarde „Macialka“ nužudyme kankinant ir itin žiauriai, butent: 1994 m. birželio menesi, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, H. D., E. A., V. G., V. S., D. G., K. M., turedami tiksla nužudyti A. M. iš keršto – už D. G. buto Kernaves g. apšaudyma, taip pat del K. M. asmeniniu priešišku santykiu su nukentejusiuoju, organizavo A. M. iškvietima i restorano-pramogu ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpas, parinko asmenis, turejusius dalyvauti nukentejusiojo kankinime, nužudyme bei lavono paslepime. 1994 m. birželio menesi, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. M. pagal H. D. kvietima antroje dienos puseje atvykus i jam parengta pasala restorano-pramogu ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpose, esanciose Varniu g. 41, Kaune, V. S. ir K. M. nurode V. S., V. V., S. V., A. Š., R. S., R. L., G. J. susirinkti sporto saleje, i kuria atvede A. M.. Sporto saleje, stebint jam – R. Z., H. D., D. G., V. S., K. M., V. S., V. V., S. V., G. J., A. Š., R. S., R. L. kankino A. M., pakaitomis bei kartu suduodami nukentejusiajam daugybinius smugius rankomis, kojomis ir medine beisbolo lazda i galva, kitas kuno vietas, tuo sukeldami nukentejusiajam ilgalaikes fizines kancias, po ko H. D. ir V. S. nurodymu nužudyti A. M., suriše nukentejusiajam rankas už nugaros, išvede A. M. iš komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpu bei isodino i V. S. priklausanti automobili „Mercedes Benz 280“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Susede i pamineta automobili bei i tyrimo nenustatyta ir A. Š. vairuojama automobili „VAZ 2106”, V. S., K. M., V. S., V. V., S. V., G. J., A. Š., R. S., R. L. nuveže A. M. i miška, esanti Kulvos seniunijoje, Jonavos rajone. Atvyke i vieta G. J., A. Š., R. S. liko prie automobiliu stebeti aplinka, o V. S., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L. nuvede nukentejusiji toliau nuo automobiliu i miška. Ten V. S. nurodymu V. S. laike ir saugojo A. M., o K. M., V. V., S. V. ir R. L. pakaitomis iškase A. M. akivaizdoje duobe, sudave nukentejusiajam kelis smugius rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, po ko K. M. ir R. L., suverže A. M. kakla virve, ji pasmauge, o lavona V. S. ir S. V. pagalba imete i iškasta duobe ir užkase. Tokiu budu jis- R. Z., veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S., šio susivienijimo dalyviais D. G., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., A. Š., R. S., kankindamas – ilga laika daugybiniais smugiais sukeldamas dideli skausma ir kancias, itin žiauriai – ilga laika kankindamas, veždamas i miška, kasdamas nukentejusiojo akivaizdoje duobe ir tuo sukeldamas šiam ypatingus dvasinius išgyvenimus ir kancias, nužude A. M., t.y. itariamas padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p.
Taip pat R. Z., budamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., dalyviais Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., A. G., G. J., A. Š., dalyvavo H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S. organizuotame UAB „Elspeda“, R. C. ir L. R. dideles vertes turto pagrobime, panaudojant grasinimus tuoj pat panaudoti fizini smurta, šaunamuosius ginklus ir fizini smurta, butent: 1994 metu rugpjucio 10-13 dienomis, nusikalstamo susivienijimo vadovai H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S., gave iš tyrimo nenustatyto asmens informacija apie i Klaipeda gabenama kontrabandiniu cigareciu krovini, turedami tiksla pagrobti ši dideles vertes krovini, restorano-pramogu ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpose, esanciose Varniu g. 41, Kauno mieste, organizavo vilkiko, vežancio pamineta krovini, užpuolima ir pagrobima: parinko nusikaltime dalyvavusius asmenis - ji - R. Z., Ž. J., K. M., V. S., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š.; paskirste nusikaltime dalyvavusiu asmenu vaidmenis, jam -R. Z., K. M., nurodžius sustabdyti vilkika, saugoti vairuotoja, kitiems - stebeti aplinka ir esant reikalui užpulti bei sulaikyti krovini lydejusius asmenis; nurode nusikaltimo padarymo buda- sustabdyti krovini vežusi vilkika patikrinimui apsimetus policijos pareigunais; parinko nusikaltimo padarymo priemones - šaunamuosius ginklus, policijos uniformas. Betarpiškai prieš išvykima, 1994-08-13, V. S. restorano-pramogu ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpose susirinkusiems jam - R. Z., Ž. J., K. M., V. S., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. išdeste detalu nusikaltimo padarymo plana ir paskirste vaidmenis nusikaltimo darymo metu, nurodydamas skubiai sesti i automobilius ir dideliu greiciu vykti link Klaipedos, pasivyti vilkika su kroviniu, ji sustabdyti, užpulti vairuotoja ir galima krovinio palyda, pagrobta vilkika su kroviniu pristatyti i Kauna, užtikrinti vairuotojo ir galimos palydos apsauga, palaužti ju galima pasipriešinima. Tuomet K. M. apsivilko policininko uniforma, jis -R. Z. ir V. S. - maskuojancius drabužius, apsiginklavo 9 mm kalibro pistoletu „Makarov“, 9 mm kalibro automatais „Uzi“ ir „Agram 2000“, sedo i baltos spalvos automobili „VAZ 2109“ su melynos spalvos švytureliu ir išvažiavo. Paskui juos, apsiginklave automatu „Kalašnikov“ ir pistoletais, automobiliais „VW Golf“ ir „Opel Kadet“ nuvažiavo Ž. J., V. S., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š.. 1994-08-13 apie 22 vai, automagistraleje Kaunas-Klaipeda ties Klaipedos miesto riboženkliu, Jaku kaimo ribose Klaipedos rajone, jis -R. Z., V. S., K. M., veikdami pagal iš anksto aptarta nusikaltimo plana, apsimesdami ir prisistatydami policijos pareigunais, sustabde tariamam dokumentu ir gabenamo krovinio patikrinimui UAB „Elspeda“ priklausanti vilkika „MAZ 54329“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Narko“ valstybiniu numeriu VC 292, vairuojama A. R. ir grasindami jam i šona iremtu šaunamuoju ginklu, panaudodami fizini smurta, ištrauke nukentejusiji iš vilkiko kabinos, pagulde ant žemes. S. V. ir R. L. nuvede vilkiko vairuotoja toliau nuo automobilio i lauka, kur R. L. liko ji saugoti. Tuo metu kiti užpuolimo dalyviai, prisistatydami policijos pareigunais, užpuole automobiliu „VAZ 2106“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavusius ir užpuolima stebejusius V. J. ir P. I., panaudodami fizini smurta-suduodami smugius per spranda, galva, grasindami šaunamaisiais ginklais, ateme galimybe nukentejusiesiems priešintis, rankas ir kojas surišo virvemis, jega isodino i automobili, nuveže i miška, esanti automagistrales Kaunas-Klaipeda šalikeleje, kur antrankiais prikauste prie medžio ir ten paliko, neteisetai atimdami V. J. ir P. I. laisve. Isede i vilkika su puspriekabe bei i savo automobilius ir nuvyke i Kauna, jis - R. Z., veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S., šio susivienijimo dalyviais Z. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., A. G., G. J., A. Š., pagrobe UAB „Elspeda“ priklausanti vilkika „MAZ 54329“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Narko“, v/n VC 292, bendros 150.000 Lt vertes, pakrauta durpese pasleptomis nenustatytos vertes cigaretemis „West" dežese, Valstybes saugumo departamento pareiguno V. J. tarnybini ginkla - pistoleta „PSM“ su šoviniais detuveje, leidima tarnybiniams ginklui, tarnybini pažymejima, pinigine su 100 Lt ir 150 JAV doleriu (600 Lt), diplomata 30 Lt vertes, P. I. automobilio „Mercedes“ techninio paso kopija, vairuotojo pažymejima, užrašus, pinigine sujoje buvusiais 200 JAV doleriu (800 Lt) ir 15 litu, automobilio „Fiat Chroma“ technini pasa, t.y. itariamas padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 249 str. 2 d., 180 str. l d., 254 str. 2 d., 1961 m. BK 206 str.
Taip pat R. Z., budamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S., dalyviais I. P., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. S., R. L., G. J., A. Š., dalyvavo H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S., I. P. organizuotame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nukentejusiuju dideles vertes turto pagrobime, panaudojant šaunamuosius ginklus ir grasinant tuoj pat panaudoti fizini smurta, butent: 1996 metu pradžioje, žiemos metu, nenustatytu tyrimo tikslesniu laikotarpiu, H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S., I. P., turedami tiksla pagrobti dideles vertes spirito krovini, nurode ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui apsimesti pirkeju, susisiekti su spirito pardavejais, sutarti su jais sandorio data, vieta ir laika, o „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams jam - R. Z., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. nurode vykti i plešimo vieta, ir, panaudojant šaunamuosius ginklus, grasinant jais tuoj pat panaudoti fizini smurta, palaužti galima spirito pardaveju pasipriešinima, užtikrinti pagrobto spirito saugu iškrovima. Ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, vykdžiusiam H. D., E. A., V. G., A. L., V. S., I. P. nurodymus ir veikusiam pagal iš anksto parengta nusikaltimo padarymo plana, susitarus su ikiteisminio tyrimo nenustatytais spirito pardavejais del sandorio kelyje Kaunas - Babtai ties Užliedžiu gyvenviete Kauno rajone, ivykdymo, V. S. keliu dienu laikotarpiu iki ivykio restorano-pramogu ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpose, esanciose Varniu g. 41, Kauno mieste, ten susirinkusiems jam -R. Z., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š. išdeste detalu nusikaltimo padarymo plana ir paskirste vaidmenis nusikaltimo darymo metu, nurodydamas užpulti spirito pardavejus ir pagrobus tris vilkikus su spiritu pristatyti juos iškrovimo vieta Romainiuose, užtikrinti saugu spirito iškrovima, galimo vilkiku vairuotoju pasipriešinimo palaužima. 1996 m. žiema, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, tamsiu paros metu, veikdami pagal nusikaltimo padarymo plana, H. D., E. A., V. G., V. S., A.V. L., V. V., Ž. J., K. M., V. S., S. V. s, R. L., G. J., R. S., A. Š. ir jis - R. Z., susirinko restorano-pramogu ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpose, esanciose Varniu g. 41, Kauno mieste, iš kur keliais automobiliais, H. D., E. A., V. G. likus, nuvyko i nusikaltimo vieta kelyje Kaunas - Babtai ties Užliedžiu gyvenviete Kauno rajone. Ten V. S. išdalino atsivežtus šaunamuosius ginklus, sau pasiimdamas 9 mm kalibro pistoleta kulkosvaidi „Agram 2000“, V. V. duodamas automata „Kalašnikov“, S. V. - lygiavamzdi pompini šautuva, o kitiems nusikaltimo dalyviams, tarp ju ir jam -R. Z., tyrimo nenustatytus pistoletus bei automatus „Kalašnikov“ bei liepe laukti pasaloje. I sutarta sanderio vieta atvykus lengvajam automobiliui, kuriame buvo du spirito pardavejai ir tariamas pirkejas, taip pat trims vilkikams su spiritu, pasaloje buve V. S., K. M., V. S., S. V. ir V. V., panaudodami šaunamuosius ginklus ir jais grasindami tuoj pat panaudoti fizini smurta, ateme spirito pardavejams galimybe priešintis, kai tuo tarpu A.V. L., I. P., Ž. J., R. L., G. J., R. S., A. Š., panaudodami šaunamuosius ginklus ir jais grasindami tuoj pat panaudoti fizini smurta, ateme vilkiku vairuotojams galimybe priešintis. V. S., K. M., V. S., V. V., S. V. likus saugoti užpultus ir automobilyje laikomus spirito pardavejus bei tariama pirkeja, A.V. L., Ž. J., R. L., G. J., R. S., A. Š. ir jis -R. Z., pergabeno vilkikus su ne mažiau kaip 60 tonu spirito, išpilstyto i butelius, supakuotus i dežes, iškrovimo vieta Romainiuose. Praejus 2-3 valandoms nuo užpuolimo pradžios V. S. nurodžius visiems plešimo dalyviams grižti i Kauna, jis - R. Z., veikdamas pagal išankstini susitarima ir vaidmenu pasiskirstyma su nusikalstamo susivienijimo - vadovais H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S. ir dalyviais I. P., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., pagrobe ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims priklausanti ne mažiau kaip 360.000 litu vertes turta, t.y. itariamas padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 180 str. 3 d.
Taip pat R. Z., veikdamas bendrai su šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A. V. L., V. S. ir dalyviais Ž. J., V. S., nusikalstamam susivienijimui nepriklausanciais R. S., I. S., G. L. K., kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo R. B. pravarde „Karakasas“ nužudyma kankinant ir itin žiauriai, butent: H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S. turint tiksla susidoroti su 1993-12-25 nužudyto R. G. pravarde „Mongolas" bendrininku R. B. pravarde „Karakasas“ iš keršto - už R. G. parama, pagarsinima žiniu apie V. G. ir kitu „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo vadovu ir dalyviu kalte del R. G. nužudymo, buvo suplanuotas R. B. nužudymas. 1997-01-25 nakti, restorano-pramogu ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpose Varniu g. 41, Kauno mieste, A.V. L., pastebejes „Villuloje“ esanti R. B., nurode nusikalstamo susivienijimo dalyviams Ž. J., V. S., S. V., jam - R. Z. bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems R. S. pravarde „Morda“, I. S. pravarde „Voras“, G. L. K. pravarde „Vantinis“, užpulti R. B. restorano saleje. A.V. L., Ž. J., V. S., S. V., R. S., I. S., G.L. K. ir jis -R. Z., užpuole R. B., suduodami daugybinius smugius rankomis ir kojomis, medinemis kedemis ir sulužusiu kedžiu dalimis i galva, ivairias kuno vietas, palauže nukentejusiojo galimybe priešintis ar pabegti, išvilko R. B. iš „Villulos“ patalpu bei jega patalpino i A.V. L. vairuojama automobili „Volkswagen Multinan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) šiuo ir tyrimo nenustatytu automobiliais nuvažiavo i Lampedžiu miška, Kauno mieste. Atvyke i vieta ir išvilke R. B. iš automobilio, A.V. L., Ž. J., V. S., S. V., R. S., I. S., G.L. K. ir jis - R. Z., kartu ir pakaitomis, turedami tiksla sukelti dideli fizini skausma ir ilgalaikes fizines kancias, sudave nukentejusiajam daugybinius smugius rankomis ir kojomis, buteliu, peiliu ir medinemis sulužusiu kedžiu dalimis i galva, ivairias kuno vietas, viso ne mažiau 35 smugiu, smauge R. B. virve, vilko ledu ir asfaltu, tuo padarydami nukentejusiajam durtine pjautine žaizda kaklo dešineje puseje, keturias kiaurymines durtines pjautines žaizdas krutines kaireje puseje, kurios viena pažeide kairi širdies skilveli, muštine žaizda viršugalvio kaireje puseje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, kaukoles pamato kaulu lužimu kaukoles priekineje dalyje, kraujosruvas kaktos kaireje puseje, dešines akies vokuose ir antakyje, nosies nugareleje, abiejuose žanduose, smakre, abieju ausu kaušeliuose, odos nubrozdinimus kaktos kaireje puseje, nosies nugareleje, dešiniajame skruoste, dešines spenines ataugos srityje, dešines ausies kaušelyje, apatineje lupoje, smakro dešineje puseje, poodines kraujosruvas kaires ir dešines alkuniu sanario srityje, kaires ir dešines plaštaku nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krutines kaireje puseje, odos nubrozdinimus dešineje šlaunyje, dešinio kelio sanario priekiniame paviršiuje, dešineje blauzdoje, dešinio kulkšnelio srityje, kaireje šlaunyje, dešinio ciurnos sanario sumušima, platu odos nubrozdinima nugaroje ir juosmenyje, juostos formos kraujosruva kaireje šlaunyje, stranguliacine vaga kakle. Tokiu budu jis - R. Z., veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto „Daktaru“ nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D., E. A., V. G., A.V. L., V. S., dalyviais Ž. J., V. S., S. V. bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausanciais R. S., I. S., G.L. K. iš keršto, kankindamas ir itin žiauriai nužude R. B., t.y. itariamas padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p.
Skundu itariamojo gyneja prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-01-30 nutarti panaikinti .
Itariamojo gyneja skunde pažymi, kad apylinkes teismas ikiteisminio tyrimo stadijoje be jokio teisinio pagrindo sprende R. Z. kaltes klausima. Apie tokius neteisetus ir nepagristus Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo veiksmus leidžia spresti 2009-01-30 nutarties aprašomosios dalies teiginiai apie ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie butent teismui „<...> leidžia teigti <...>“, jog jos ginamasis R. Z. ivykde visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog tokiu budu buvo pažeistas LR Konstitucijos 31 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. itvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Pasak gynejos, kadangi šio principo turini sudaro garantija, kad asmuo negali buti pripažintas kaltu del nusikalstamos veikos padarymo kitaip nei isiteisejus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, todel bet kokie teiginiai apie irodyta itariamojo kalte iki apkaltinamojo nuosprendžio isiteisejimo, laikytini esminiu nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu (žr. pvz., Europos žmogaus teisiu teismo byla Butkevicius prieš Lietuva). Todel, gynejos nuomone, apylinkes teismui 2009-01-30 nutartyje vienareikšmiškai pasisakius apie jos ginamojo R. Z. kalte padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, buvo iš esmes pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Itariamojo gynejos nuomone, nors nusikalstamos veikos, kuriu padarymu yra itariamas jos ginamasis R. Z., ir yra priskiriamos prie apysunkiu, sunkiu bei labai sunkiu nusikaltimu, taciau vien tik šios aplinkybes nepakanka, kad konstatuoti esant LR BPK 122 str. l d. l p. numatytam suemimo skyrimo pagrindui, t.y. jog R. Z. begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Pasak gynejos, akivaizdu, kad šio suemimo skyrimo pagrindo nepatvirtina ir kitos nutartyje nurodytos aplinkybes – sankcijoje numatytu bausmiu griežtumas bei kitos nutartyje formaliai pažymetos aplinkybes.
Itariamojo gyneja pažymi, kad pagal LR BPK 122 str. l d. esmine suemimo skyrimo salyga yra pagristas manymas, kad itariamasis atliks atitinkamus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, trukdancius normaliai proceso eigai. Taigi sprendžiant, ar yra LR BPK 122 str. numatyti suemimo skyrimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymeti nusikalstamos veikos sunkuma ar gresiancios bausmes griežtuma, bet butina pateikti realius faktus, kurie sudarytu objektyvu pagrinda prognozei, kad itariamasis trukdys proceso eigai.
Skunde taip pat pažymima, jog teismu praktikoje bei teises doktrinoje yra laikomasi vienareikšmes nuomones, kad aplinkybes, leidžiancios spresti apie itariamojo galima begima (slepimasi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo yra itariamojo šeimynine padetis, darbo santykiai, nuolatine gyvenamoji vieta, sveikatos bukle ir pan., o ir LR BPK 121 str. itvirtintos kardomuju priemoniu skyrimo bendrosios nuostatos ipareigoja kardomaja priemone skiriancia bei jos ruši parenkancia institucija atsižvelgti tiek i aukšciau nurodytas, tiek i kitas LR BPK 121 str. 4 d. itvirtintas aplinkybes, turincias reikšmes sprendžiant del atitinkamos kardomosios priemones parinkimo.
Itariamojo gyneja atkreipia demesi i tai, jog byloje esantys duomenys negincijamai patvirtina, kad jos ginamasis R. Z. turi šeima, kurioje auga nepilnametis sunus H. Z., gim. 1995-09-11, bei dukte I. Z., gim. 1986-03-21; iki 2007 m. gegužes menesio R. Z. turejo nuolatine darbo vieta ir legalu pragyvenimo šaltini, iš kurio pastoviai išlaike savo 4-iu asmenu šeima, R. Z. turi nuolatine gyvenamaja vieta – Vetrunges g. 14-13, Kaune. Pažymi, kad objektyviai nera nustatyti jokie pastovus R. Z. ryšiai užsienyje, kurie pagristai leistu manyti, kad jis galetu išvykti iš Lietuvos ir tokiu budu pasislepti nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, o ir skundžiamoje teismo nutartyje nepateikiami jokie realus faktai, kurie leistu apie tokius ryšius spresti.
Skunde pažymima ir tai, kad su teismo nutartyje minimais bylos duomenimis apie paskelbta R. Z. paieška nebuvo supažindintas nei pats itariamasis R. Z., nei jo gyneja, todel nera jokios galimybes spresti apie paieškos paskelbimo pagristuma bei teisetuma, t.y. ar R. Z. paieška buvo paskelbta esant visoms LR BPK 142 str. numatytoms šios procesines prievartos priemones taikymo salygoms. Itariamojo gyneja atkreipia demesi, jog, kaip yra išaiškinta LR BPK komentare (LR BPK komentaras. I-IV dalys - V., 2003, P. 79), šaukimo negavimas yra objektyvi asmens nedalyvavimo procese priežastis, nes asmuo ir negali atvykti i proceso veiksma ar teismo posedi, apie kuri jis iš viso nežino, taciau net ir tais atvejais, kuomet asmuo galejo kitais budais sužinoti apie proceso veiksmo ar teismo posedžio, kuriame jis turetu dalyvauti data ir vieta, šaukimo negavimas pateisina tokio asmens nedalyvavima procese. Pabrežia, jog iki sulaikymo 2009-01-29 jos ginamasis R. Z. asmeniškai nera gaves jokio šaukimo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareiguna, prokurora ar i teisma, o i kita Lietuvos miesta, kuriame jis ir buvo sulaikytas, jos ginamasis buvo laikinai išvykes tik del savo sveikatos problemu, tad skundžiamos teismo nutarties išvados, jog R. Z. iki suemimo slapstesi, neturi jokio objektyvaus pagrindo.
Taipogi, pasak itariamojo gynejos, butina atkreipti demesi ir i tai, kad nors teismo nutartyje ir remiamasi ta aplinkybe, jog jos ginamasis R. Z. praeityje buvo teistas, taciau nepateikiami jokie realus ir galimi objektyviai ivertinti faktai apie konkretu teistuma, jo išnykima, kas sudarytu ne formalu, bet objektyvu pagrinda ivertinti jos ginamojo asmenybe.
Itariamojo gynejos nuomone, R. Z. šeimynine padetis, jo asmenybe, taip pat tos svarbios aplinkybes, kad jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, kad iki 2007 m. gegužes menesio turejo legalu pragyvenimo šaltini, kad jis neturi teistumo, kad neturi jokiu pastoviu ryšiu užsienyje, kad nera jokiu objektyviu duomenu apie kokius nors jo ketinimus sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, akivaizdžiai rodo, kad, priešingai nei savo nutartyje nurodo apylinkes teismas, nera visiškai jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad itariamasis R. Z. slepsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, kaip ir nera jokiu objektyviu duomenu apie tai, kad R. Z. gali daryti naujus nusikaltimus ar bandyti paveikti kitus itariamuosius, nukentejusiuosius, liudytojus.
Itariamojo gyneja pažymi, jog apylinkes teismas objektyviai nenustate teisiškai reikšmingu aplinkybiu griežciausios kardomosios priemones skyrimui, o tai neabejotinai rodo, kad teismas apsiribojo tik formaliu konstatavimu esant LR BPK 122 str. l d. l p., 2 p. ir 3 p. numatytiems suemimo skyrimo pagrindams. Tuo labiau, kad suemimo kaip kardomosios priemones pagrindine paskirtis nera baudžiamoji, o ir teismu praktikoje bei teises doktrinoje yra laikomasi vienareikšmes nuomones, kad kiekviena karta sprendžiant suemimo skyrimo ar jo termino pratesimo klausima turi buti apsvarstoma švelnesniu kardomuju priemoniu paskyrimo galimybe, kas šiuo atveju apylinkes teismo iš esmes nebuvo padaryta.
Itariamojo gyneja pažymi ir tai, kad apylinkes teismo teiseja iš esmes pažeide ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. itvirtinta jos ginamojo teise i rungimosi procesa, kuri reiškia, kad kiekviena šalis turi buti informuota apie kitos pastabas ir tureti realia galimybe del ju pasisakyti. Atkreipia demesi, kad rungimosi principas arba asmens teise i rungimosi procesa yra itvirtinta ir LR BPK 7 str. Tad šio principo igyvendinimas turi buti užtikrintas ir teismo posedyje, kuriame sprendžiamas suemimo skyrimas, kadangi tokio teismo posedžio metu yra privalu laikytis ne tik suemimo skyrima reglamentuojanciu taisykliu, bet ir bendruju bylu nagrinejimo teisme nuostatu bei pagrindiniu proceso taisykliu. Butent rungimosi principas, kaip yra išaiškines Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (Teismu praktika Nr.22, P.320), itvirtina taisykle, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisejui ir kuriais yra grindžiamas itarimas, turi teise susipažinti itariamasis ar jo gynejas. Pažeidus šia taisykle, itariamasis ar jo gynejas praranda galimybe gincyti ikiteisminio tyrimo duomenu, kuriais grindžiamas itarimas, patikimuma. Nepaisant aukšciau nurodytu itariamojo teisiu, pasak gynejos, teismo posedyje sprendžiant del jos ginamajam skirto suemimo termino nustatymo nebuvo sudaryta jokiu galimybiu jai šiomis teisemis pasinaudoti ir susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateike teisejui ir kuriais yra grindžiamas itarimas. Del pastarosios priežasties buvo iš esmes suvaržytos jos ginamojo R. Z. teises – nei jis pats, nei jo gyneja neteko galimybes gincyti ikiteisminio tyrimo duomenu, kuriais yra grindžiamas itarimas, patikimumo.
Teismo posedyje itariamojo gyneja praše skunda patenkinti, prokuroras – atmesti.
Itariamojo gynejos skundas atmestinas.
Suemimo kaip ir kitu kardomuju priemoniu butina taikymo salyga yra tai, kad byloje yra pakankamai duomenu, leidžianciu pagristai manyti, kad butent itariamasis padare nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismas, patikrines skundo nagrinejimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro išvada, kad joje yra pakankamai duomenu, leidžianciu pagristai manyti, kad itariamasis R. Z. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 2000 m. BK 249 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p.; 180 str. l, 3 d.; 181 str. 2 d.; 254 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-I968 redakcija), 1961 m. BK 206 str. Šie duomenys yra: kitu itariamuju, liudytoju parodymai, ju parodymu patikrinimo vietoje protokolai, procesiniu veiksmu protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymetina, jog priešingai nei teigiama skunde, minetas LR BPK 121 straipsnis imperatyviai nurodo, kad nutartyje teismas privalo nurodyti, jog tam tikri duomenys „leidžia manyti (teigti)“, kad itariamasis padare jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todel apeliacinio skundo argumentai, jog tokie nutarties teiginiai patvirtina, kad teismas sprende itariamojo kaltes klausima ir tokiu budu pažeide nekaltumo prezumpcijos principa, atmestini kaip nepagristi.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, itariamajam R. Z. kardomoji priemone – suemimas paskirta LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. numatytais pagrindais, t.y. esant pagristam manymui, kad itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, trukdys procesui bei darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Teismas, paskirdamas itariamajam suemima LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu atsižvelge i tai, kad R. Z. yra itariamas labai sunkiu (LR BK 249 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p.), sunkiu (LR BK 180 str. 3 d.; 181 str. 2 d.; 254 str. 2 d.), apysunkio (LR BK 180 str. 1 d.) nusikaltimu padarymu, už kuriuos istatymas numato itin griežtas laisves atemimo bausmes, iš ju – ir laisves atemima iki gyvos galvos. Priešingai nei teigiama skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punktu, nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu” savokai ir jeigu remiantis šia aplinkybe galima daryti išvada, kad asmuo begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratesti suemima LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Kita vertus, paskiriant itariamajam suemima buvo atsižvelgta ir i kitas aplinkybes, t.y. i tai, kad nors itariamasis ir turi pastovia gyvenamaja vieta, taciau neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo nusikaltes, slapstesi, turi ryšiu užsienyje ikiteisminio tyrimo duomenimis gali buti padares daugiau nusikaltimu . Tai, kad itariamasis iki 2007 m. dirbo, turi šeima nagrinejamu atveju negali paneigti Lietuvos Respublikos LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suemimo skyrimo pagrindo arba buti pakankamu pagrindu griežciausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanciais duomenimis, itariamasis R. Z. deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje Vetrunges g. 14-13, Kaune, jo atžvilgiu buvo atliktas patikrinimas, taciau pastarojo buvimo vieta nenustatyta, todel 2009-01-08 prokuroro nutarimu paskelbta R. Z. paieška. Pažymetina ir tai, kad LR baudžiamojo proceso kodekso 21 str. 3 dalies pagrindu (t.y. kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, itariamuoju jis pripažistamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimi). Taigi, esant nustatytoms aplinkybes, 2009-01-08 prokuroro nutarimu R. Z. ir buvo pripažintas itariamuoju. Todel atmestini kaip neapgristi itariamojo gynejos skundo argumentai, jog nera pagrindo teigti, kad itariamasis slapstesi ir, kad neiteikus jam šaukimo bei nesupažindinus su itarimu bei paskelbta paieška galimai buvo pažeistos LR BPK nuostatos. Ivertinant i tai, skunda nagrinejantis teismas, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teiseja, nustatydama LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta suemimo paskyrimo pagrinda, pagristai remesi ir aukšciau nurodytais duomenimis.
Lietuvos Respublikos LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suemimas gali buti skiriamas arba pratesiamas jo terminas, jeigu asmuo itariamas bent vieno iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu padarymu. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina” nutarimo 10 punkte nurodoma, jog pagrista manyma, kad asmuo gali padaryti bent viena iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistuma, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, itarimas keliu nusikaltimu padarymu, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentejusiuju, liudytoju parodymai bei kiti duomenys. Kaip aukšciau jau buvo mineta, R. Z. itariamas labai sunkiu, sunkiu ir apysunkio nusikaltimu padarymu, praeityje buvo nusikaltes, todel jo atžvilgiu LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. suemimo skyrimo pagrindas pritaikytas pagristai.
Suemimas LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu gali buti skiriamas ar jo terminas pratesiamas, kai pagristai manoma, kad itariamasis trukdys procesui, jei byloje yra duomenu, jog itariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus itariamuosius, sunaikinti, paslepti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti teisme. Pažymetina, kaip nurodoma ir itariamojo gynejos skunde, kad pagristas manymas turi buti pagristas ne spejimais ar prielaidomis, o faktiniais bylos duomenimis. Išanalizaves skundo nagrinejimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, aukštesnes instancijos teismas pritaria apylinkes teismo padarytai išvadai, jog yra pagrindas manyti, kad itariamasis gali bandyti paveikti kitus itariamuosius, liudytojus, nukentejusiuosius, nes kitoje byloje jis buvo už tai nuteistas. Aukštesnes instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybe laikytina pakankamu pagrindu itariamojo atžvilgiu taikyti LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyta suemimo skyrimo pagrinda.
Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenu, kad itariamojo gynejai ar itariamajam butu neleista susipažinti su tyrimo medžiaga, nera. Todel šie itariamojo gynejos skundo argumentai atmestini kaip nepagristi.
Teismas, ivertines aukšciau nurodytu aplinkybiu viseta, o ne kuria nors aplinkybe atskirai, konstatuoja, kad švelnesniu kardomuju priemoniu pagalba Lietuvos Respublikos LR BPK 119 str. numatyti tikslai – užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms – šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali buti pasiekti (LR BPK 122 str. 7 d.).
Atsižvelgiant i aukšciau išdestytus argumentus, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-01-30 nutartis, kuria palikta galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-01-29 nutartis itariamajam R. Z. skirti kardomaja priemone – suemima ir nustatytas suemimo terminas 3 menesiams, yra teiseta ir pagrista. Ja naikinti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.
itariamojo R. Z. gynejos adv. Ingridos Botyrienes skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.