Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro Antano Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji R. M. 2018 m. spalio 1 d. apie 21.26 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama neblaivi (nustatytas 2,50 promilių girtumas), mušdama artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – šeimos nariui – mažametei dukrai P. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, o būtent, tyčia konflikto metu sudavė vieną smūgį dešine ranka dukrai P. M. į krūtinės – pilvo sritį, tuo šeimos nariui – mažametei dukrai P. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. M., pareiškus jai įtarimą dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 1 d. apie 15 val. iš mokyklos į namus sugrįžo mažametė dukra P. M., kuri nuėjo į savo kambarį. Apie 16 val. nuėjo pas dukrą pasidomėti, ar ji paruošė pamokas, dukrai nurodžius, kad pamokas paruošė papriekaištavo, jog taip greitai paruošti pamokų negalėjo, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po konflikto nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią kavinę, kur gėrė alų. Apie 19 val. grįžo į namus, nuėjo pas dukrą į kambarį ir vėl paklausė, ar dukra paruošė pamokas, dukra nurodė, kad pamokas paruošė. Norėdama patikrinti, ar dukra tikrai paruošė pamokas, paėmė dukros kuprinę, tačiau dukra sugriebė kuprinę, todėl ji kuprinę paleido, bet paprašė dukros duoti telefoną. Dukra telefono nedavė, bandė jį ištraukti iš dukros rankų, tačiau dukra telefono nepaleido, todėl supykusi rankos delnu sudavė dukrai į krūtinės sritį, galimai į saulės rezginį, dukra pradėjo klykti ir verkti, į kambarį atėjo jos tėvai ir išsivedė dukrą. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie ją sulaikė. Dukros atžvilgiu smurtavo pirmą kartą, jos atsiprašė ir pasižada ateityje nenusikalsti (b. l. 101-104).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji P. M. parodė, kad gyvena kartu su tėvais R. M. ir M. M. bei seneliais name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 1 d. susipyko su mama dėl pamokų ruošos, mama išėjo iš namų, vakare jai būnant savo kambaryje ir kalbant telefonu į jos kambarį vėl atėjo mama. Baigus pokalbį mama priėjo prie jos ir rankos delnu sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, skaudėjo, pradėjo verkti, nuėjo pas senelius, kuriems pasakė, kad mama ją mušė. Mama atėjo iš paskos, aiškino, kad ji išsigalvoja, bandė suduoti delnu, bet seneliai ją apgynė ir iškvietė policijos pareigūnus. Mama anksčiau prieš ją nesmurtavo, tai buvo pirmas kartas, dėl suduoto smūgio mama atsiprašė (b. l. 31-32).

Nukentėjusiosios mažametės atstovas pagal įstatymą M. M. parodė, kad su žmona R. M., mažamete dukra P. M. ir žmonos tėvais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 1 d. apie 7 val. su dukra išėjo iš namų, dukra autobusu išvažiavo į mokyklą, jis – į darbą. Apie 19.00 val. grįžo į namus, namuose buvo dukra, žmona bei žmonos tėvai, matė, kad žmona išgėrusi, tačiau į tai nekreipė dėmesio, buvo pavargęs, todėl nuėjo miegoti. Apie 21.30 val. prabudo nuo triukšmo, pamatė policijos pareigūnus, tačiau nesuprato, kas įvyko. Išgirdo kalbančią žmoną su tėvais ir iš jų pokalbio suprato, kad žmona smurtavo dukros atžvilgiu. Dukra nurodė, kad mama jai sudavė smūgį, dėl ko policijos pareigūnai sulaikė žmoną, o dukrą perdavė jam saugoti ir prižiūrėti (b. l. 46-47).

Liudytoja V. K. parodė, kad su sutuoktiniu V. K. ir dukros R. M. šeima gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 1 d. su vyru buvo namuose, apie 15 val. į namus grįžo anūkė P. M., kuri nuėjo į savo kambarį. Apie 19-20 val. į namus grįžo neblaivi dukra ir nuėjo pas anūkę į kambarį. Išgirdo, kaip dukra šaukia ant anūkės, tuomet anūkės verksmą, todėl su vyru nuėjo į anūkės kambarį ir iš jo išvarė dukrą. Anūkė pasakė, kada mama jai ranka sudavė į saulės rezginį, dėl pavartoto smurto iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 75-76).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus liudytojos V. K. parodymams (b. l. 78-80).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, D. S. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d. apie 21.26 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), motina muša dukrą. Su pareigūnu R. T. nuvyko nurodytu adresu, kur V. K. nurodė, kad jo žmona iškvietė policiją, nes kaltinamoji smurtauja prieš savo dukrą. P. M. nurodė, kad būnant kambaryje, motina jai sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, dėl ko jai skaudėjo krūtinę. Kaltinamoji buvo neblaivi, nurodė, kad su dukra susibarė, tačiau neigė prieš ją smurtavusi. Apie galimą smurtą prieš mažametį vaiką pranešė budėtojui (b. l. 63-64).

Liudytojas, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, R. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus liudytojo D. S. parodymams (b. l. 69-70).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo, prie rašto pateiktame garso įraše bei garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog 2018 m. spalio 1 d. 21.26 val. ir 21.28 val. bendrajame pagalbos centre iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauti pranešimai, jog adresu (duomenys neskelbtini), motina, būdama girta, mušą dukrą P. M. (b. l. 55-58).

Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. S. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2018 m. spalio 1 d. 21.26 val. mažametė P. M. nurodė, jog mama, būdama neblaivi, atėjusi į jos kambarį rėkė bei trenkė vieną kartą jai į pilvo sritį, taip sukeldama skausmą, ant nukentėjusiosios P. M. krūtinės užfiksuotas sumušimas (b. l. 10-12).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2018 m. spalio 1 d. 21.31 val. greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), 21.37 val. atvykus nurodytu adresu ir apžiūrėjus mažametę P. M., jai preliminariai diagnozuotas krūtinės sumušimas (b. l. 40-41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 937/2018 (06) matyti, kad nukentėjusiosios P. M. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, todėl nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo, laiko, trauminių poveikių skaičiaus bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (b. l. 43).

Alkotesterio tikrinimo rezultatas patvirtina, kad kaltinamoji 2018 m. spalio 1 d. 22.23 val. buvo neblaivi, jai nustatytas 2,50 promilių girtumo laipsnis (b. l. 135).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamoji R. M. konflikto metu suduodama dukrai vieną smūgį į krūtinės – pilvo sritį sukėlė dukrai fizinį skausmą. Kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš mažametę, todėl kaltinamosios veiksmai, kuriais mažametei sukeltas fizinis skausmas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą ir kitaip smurtaudama, byloje neįrodyta, todėl šalintina.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje teista vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 122), administracine tvarka nebausta (b. l. 123), į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas neįrašyta (b. l. 129), nedirba, yra registruota darbo biržoje (b. l. 126), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų iš gyventojų jos atžvilgiu negavusi (b. l. 134). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 144-147).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. M. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamoji nuo 2018 m. spalio 1 d. 21.45 val. iki 2018 m. spalio 3 d. 17.13 val. buvo laikinai sulaikyta (b. l. 116-119), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Įvertinus tai, kad kaltinamoji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, prieš savo mažametę dukrą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri galimai koreguotų kaltinamosios elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jos gyvenimui (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis, 284 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai R. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytu garso įrašu, saugomas prie bylos pakete Nr. 2, CD diskas su mažametės apklausos vaizdo ir garso įrašu, saugomas prie bylos pakete Nr. 1 – paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 51 MGL dydžio, t. y. 2 550,00 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL dydžio, t. y. 1 700,00 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 3 d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir skirti R. M. galutinę bausmę – 30 MGL dydžio, t. y. 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytu garso įrašu, saugomą prie bylos pakete Nr. 2, ir CD diską su mažametės apklausos vaizdo ir garso įrašu, saugomą prie bylos pakete Nr. 1 – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji privalo sumokėti baudą per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įspėti kaltinamąją, kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, bauda antstolio teikimu ir kaltinamojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti areštu.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.