Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r. sav., nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2013 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) 8 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2015 m. lapkričio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) galutine bausme – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.,

3) 2018 m. liepos 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį) galutine bausme – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimu, 2018 m. spalio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi M. J. 2018 m. liepos 12 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą – 90 parų. Arešto bausmė atlikta;

4) 2018 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) 50 parų arešto, subendrinus su 2018 m. liepos 12 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir to paties teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pakeista neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 parų areštas;

5) 2019 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vadovaujantis BK 64¹ straipsniu) 8 mėn. laisvės atėmimo. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti 2019 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;

6) 2022 m. sausio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį) 60 parų arešto;

7) 2024 m. liepos 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2025 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 80 parų;

8) 2025-07-04 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., galutine bausme areštu 40 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str., byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamojo kaltę, be jo visiško prisipažinimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo R. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir visi rašytiniai bylos duomenys: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b.l.1-3, 1 t.), iš kurio matyti, kad V. B. pranešė, jog 2025-09-22 apie 18 val. į jo namus (duomenys neskelbtini) , atėjęs M. J. be jokios priežasties ne mažiau kaip 10 kartų medine lazda trenkė jam į galvos sritį, dešinę ranką ir dešinę koją, taip sukeldamas fizinį skausmą; įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.18-27, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) , nukentėjusiojo butas, jį nufotografuojant; asmens apžiūros protokolas (b.l.54-60, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas V. B. ir nufotografuoti ant jo kūno matomi sužalojimai; gydytojo įrašai (b.l.64, 1 t.), kuriuose aprašyti gydytojo V. B. nustatyti sužalojimai; specialisto išvada (b.l.70, 1 t.), iš kurios matyti, kad V. B. nustatyti galvos ir dešinio dilbio sumušimai, pasireiškę nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštinėmis) viršugalvio ir kairiojo antakio sričių žaizdomis bei poodinėmis kraujosruvomis kairiosios akies aplinkoje bei dešiniajame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje iki tiriamajam patenkant į gydymo įstaigą 2025-09-22 19:43 val., galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. V. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l.86, 1 t.), iš kurio matyti, kad liudytojas R. K. pateikė rudos spalvos lazdą, o iš specialisto išvados (b.l.94-96, 1 t.) matyti, kad pateikta lazda pagal ilgį neatitinka sportinės paskirties, beisbolo žaidimo įrankio-lazdos reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad tai yra savadarbės gamybos, buitinės paskirties įrankis ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriama; kuri nutarimu ir aktu perduota saugoti (b.l.98-101, 1 t.).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl šio nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 140 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, tyčia lazda suduodamas nukentėjusiajam smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tuo būdu, visi šie virš išdėstyti ir aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi nusikaltęs, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu.

M. J. praeityje teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, 13 kartų baustas administracine tvarka, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Skiriant jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į jos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, jo apimtį ir pasekmes, t.y. kad nukentėjusiajam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata, į kaltinamojo asmenybę – nedirba, labai gailisi nusikaltęs, į jo atsakomybę vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes. Taip pat į tai, kad jis teisiamas jau devintą kartą, iš bausmės atlikimo vietos paleistas tik 2025-09-19 atlikęs arešto bausmę ir vėl po trijų dienų nusikalto. Visa tai rodo, kad jis iš savo teisei priešingo elgesio jokių išvadų nedaro, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant atsižvelgiant į visas virš nurodytas aplinkybes.

Nukentėjusysis V. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1000 EUR neturtinės žalos priteisimo.

LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjęs buvo nežymiai sužalotas, dėl ko jis patyrė fizinius skausmus, turėjo gydytis, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą bei pažeminimą, nepatogumus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais smurtiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, į tai, kad kaltinamasis yra jaunas ir darbingas bei sutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 600 EUR (LR CK 6.250 str. 2 d.).

VLK pareikštas 65,72 eurų dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo V. B. gydymui patirtų išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, nes jis yra realus ir pagrįstas byloje pateiktais duomenimis, jį pripažįsta ir kaltinamasis (LR CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią M. J. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – rudos spalvos lazdą, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (2025-10-29 aktas), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Priteisti iš M. J., a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam V. B., a.k(duomenys neskelbtini) šešis šimtus eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. J., a.k(duomenys neskelbtini) 65,72 eurų žalos atlyginimą ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 188784179, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilnius, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.