- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-71-317-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. A.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-317/2013
Teisėja: Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00314-2011-7
2013 m. sausio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistajam E. A., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas 10 (dešimties) minimalaus gyvenimo lygių dydžio, t. y., 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
Iš E. A. priteista draudimo kompanijai „C. T. S. A. V. I. G.“ 3448,50 Lt bei nukentėjusiajam A. P. 1446,72 Lt nusikaltimu padarytai turtinei ir 5000 Lt – neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. viešoje vietoje, automagistralėje Klaipėda – Vilnius, ant magistralinio tilto per Neries upę, kuriuo dėl remonto automobilių eismas vyko viena eismo juosta, elgdamasis įžūliai savo vairuojamu automobiliu „Lexus IS250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo kelią A. P. vairuojamam automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, vandališkais veiksmais, daužydamas ranka į A. P. priklausančio automobilio vairuotojo durelių stiklą, spirdamas koja į kairės pusės priekinį automobilio žibintą, jį išdauždamas, padarė nukentėjusiajam A. P. 4500 litų turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. A. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir dėl melagingo apkaltinimo patirtą žalą. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, klaidingai ir šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą nuosprendį bei patenkino nepagrįstą civilinį ieškinį. Nuteistojo manymu, jis buvo nuteistas remiantis tik nukentėjusiojo ir suinteresuotų liudytojų melagingais parodymais, visiškai neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, šiurkščiai pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir pagrindines žmogaus teises bei laisves. Apeliantas nurodo, jog savo vairuojamu automobiliu užblokavo kelią A. P. vairuojamam automobiliui siekdamas jį sudrausminti, reikalavo pasiaiškinti, kodėl pavojingai manevruodamas imituoja avarines situacijas, neleidžia laikantis kelių eismo taisyklių jį aplenkti, reikalavo pasiaiškinti, kodėl A. P. įžūliai ir ciniškai elgdamasis, iš burnos demonstratyviai išėmęs kramtomąją gumą, metė ją į E. A. automobilio saloną. Apeliantas teigia, jog nusikalstamos veikos nepadarė, ir mano, kad kiekvieno piliečio pareiga yra sudrausminti nedrausmingą vairuotoją, netrukdant užimtų valstybės institucijų pareigūnų darbo, pačiam išspręsti situacijas. Apeliantas nurodo, jog nukentėjusiojo automobilio nespardė, priekinio žibinto neišdaužė. Nors drausmindamas pavojingai manevruojantį, avarines situacijas imituojantį A. P. kalbėjo pakeltu tonu, tačiau nesielgė įžūliai ar įžeidžiančiai. Apeliantas pažymi, jog nei V. G., nei D. K., nei R. P., betarpiškai buvę nusikaltimo vietoje, nepatvirtino, jog E. A. spardė A. P. vairuojamą automobilį, elgėsi įžūliai, vandališkais veiksmais sudaužė A. P. vairuojamo automobilio priekinio žibinto stiklą. Apelianto manymu, apylinkės teismas, atsisakydamas vertinti liudytojų V. G., D. K., R. P. parodymus dėl A. P. tyčinių veiksmų pavojingai manevruojant, sudarinėjant avarines situacijas E. A. ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nesiėmė deramų veiksmų, tam, kad išsiaiškintų esmines įvykio priežastis, privertusias nuteistąjį drausminti nedrausmingą vairuotoją, atsisakė išsiaiškinti tiesą ir buvo akivaizdžiai šališkas A. P. naudai. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, iš A. P. pateiktų dokumentų, nustatydamas 3 448,50 Lt draudiminę kompensaciją draudimo kompanijos „C. T. S.A. V. I. G.“ naudai, atsisakė nustatyti, kaip reklamos firma, turinti tik du darbuotojus, verčiasi komercine veikla – naudotų automobilių detalių pardavimu ir automobilių remontu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. A. apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas viešoje vietoje, kurio padariniai – realus visuomenės rimties sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, arba d) vandališkais veiksmais. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, asmeniui suvokiant, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. A. viešąją tvarką pažeidė įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo E. A. kaltė yra neabejotinai įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiojo A. P., liudytojų J. Z., L. S. bei D. Ž. (Z.) parodymais, rašytine bylos medžiaga. Nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir paties E. A. teismo posėdyje duoti parodymai. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje savo kaltę pripažino tik iš dalies, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog E. A. elgėsi įžūliai, tyčia viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo vairuojamu automobiliu užblokavo kelią A. P. vairuojamam automobiliui, sustabdė eismą, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, vandališkais veiksmais, daužė ranka į A. P. priklausančio automobilio vairuotojo durelių stiklą, spyrė koja į priekinį automobilio žibintą, jį išdaužė ir padarė nukentėjusiajam A. P. turtinę žalą.
Apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis norėjo tik sudrausminti pavojingai vairavusį A. P., ką, apelianto manymu, patvirtina liudytojų V. G., D. K. ir R. P. parodymai, yra nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. G. nurodė, jog A. P. vairuojamas automobilis manevravo, liudytojo vertinimu, keldamas avarines situacijas, V. G. matė E. A. išlipusį iš automobilio, tačiau detaliau tarp E. A. ir A. P. kilusio konflikto neapibūdino. Tuo tarpu liudytojos D. K. ir R. P. nurodė, kad šio konflikto apskritai nematė.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis taip pat nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu.
Kolegija, patikrinusi civilinio ieškinio patenkinimo pagrįstumą, daro išvadą, jog draudimo bendrovei turtinės žalos atlyginimas priteistas teisėtai ir pagrįstai, remiantis byloje esančiais objektyviais duomenimis bei žalos atlyginimo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis. Iš bylos medžiagos matyti, jog turtinė žala draudimo bendrovei pagrįsta faktiniais duomenimis – t. y., draudimo bendrovės pateiktais dokumentais. Šie dokumentai patvirtina, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam A. P. draudimo išmoką išmokėjo pagal UAB „H. C.“ išrašytą sąskaitą-faktūrą.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog turtinė žala nukentėjusiajam A. P. yra įrodyta, taip pat ir su išvadomis dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui pateikė pirmojo teisiamojo posėdžio metu. Šiame ieškinyje, tarp kita ko, nurodyta, jog A. P. patyrė ir turtinę žalą, kuri yra atlyginta draudimo bendrovės. Byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų pateikęs ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, jis tik teisiamajame posėdyje, įrodymų tyrimo metu nurodė patyręs didesnę turtinę žalą, nei atlyginta draudimo bendrovės. Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 1 d. nurodyta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Šiuo atveju aplinkybes dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė jau įrodymų tyrimo metu. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas A. P. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos patenkino nepagrįstai.
Teismas, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dėl E. A. neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tam tikrą laiką negalėjo naudotis automobiliu. Tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiajam A. P. priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 1000 (vieno tūkstančio) litų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutarė:
Nuteistojo E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti toje dalyje, kurioje iš E. A. nukentėjusiajam A. P. priteista 1446,72 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt šeši litai 72 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti;
sumažinti nukentėjusiajam A. P. iš E. A. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt (vieno tūkstančio litų).