Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam D. G., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutiniai teistumai:

1) 2009 m. gegužės 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

2) 2009 m. liepos 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 50 parų arešto ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

3) 2010 m. gegužės 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko;

4) 2011 m. gruodžio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2009 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 8 MGL dydžio bauda ir laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. 2013 m. lapkričio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. G. pasiustas atlikti 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

5) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2011 m. gruodžio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 15 dienų su 14 MGL (BBD) – 527,16 Eur dydžio bauda.

7) 2022 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – viešaisiais darbais 8 mėnesiams ir 29 MGL (1092,14 Eur) bauda. Telšių apylinkės teismo Mažeikių 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta ir likusi neatlikta 192 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 2 mėnesių ir 4 dienų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8) 2023 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2023 m. liepos 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams 25 dienoms, 2023 m. spalio 12 d. pasibaigus bausmės laikui išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. vasario 29 d. apie 22.30 val. Mažeikių rajone, Viekšnių m., Valančiaus gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę - BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tai yra 2024 m. vasario 29 d. 22.47 val. tikrinimo metu alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0157 (patikrinimo Nr. 1985275) jam nustatytas 2,21 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

D. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Jis pasielgė itin neatsakingai, išgėręs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas vidutinio girtumo būklės, praėjus labai mažam laiko tarpui (neblaivumo nustatymo akte fiksuota, jog D. G. policijos pareigūnams nurodė vartojęs alkoholinius gėrimus prieš 30 minučių) tyčia sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. D. G. savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui. Be to, įvertina tai, kad D. G. neabejotinai buvo žinoma, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokios būsenos vairavo automobilį.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Spręsdamas dėl D. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. G. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

D. G. yra anksčiau aštuonis kartus teistas, teistumas neišnykęs, ankstesniais nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų nuosavybei ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 39-50), ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir sunkumo administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 51-66), informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra; nuo 2024 m. sausio 6 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

D. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai kad nusikalto būdamas ankščiau teistas, teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kadangi neišnykus teistumui D. G. vėl padarė tyčinį nusikaltimą jam atsižvelgiant į jo asmenybę, nusikaltimo sunkumą, į tai, kad žalos turtui ir kitų asmenų sveikatai nepadarė, ankstesnis teistumas ir švelnesnė bausmė jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, išvadų nepadarė, skirtina laisvės atėmimo bausmė jos dydį nustatant didesnį už sankcijos vidurkį.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, D. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, bylą perduota teismui pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tačiau kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šiuo atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sprendžia, jog yra pagrindo D. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis D. G. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2.41 promilės), todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad D. G. neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai, bet yra 8 kartus teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 3 metai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į kaltinamąjį D. G. charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir taikyti turto konfiskavimą. Be to, remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo.

Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB RENTI, ir byloje nėra duomenų, kad ji žinojo, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y. transporto priemonės valdytojas D. G. vairuos automobilį neblaivus (BK 72 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, automobilis BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų visiškai nepagrįstą ir nepateisinamą UAB RENTI nuosavybės teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šioje byloje prokuroro buvo keliamas klausimas dėl D. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip jau minėta, už D. G. padarytą nusikalstamą veiką automobilio konfiskavimas yra privaloma baudžiamojo poveikio priemonė. Įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusikaltimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Nepaneigdamas proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti skiriant tiek bausmes, tiek baudžiamojo poveikio priemones, teismas nusprendžia, kad šio principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pačiam nusikaltimą padariusiam asmeniui, ar tretiesiems asmenims.

Šioje byloje jokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų nulemti konfiskuotino automobilio vertės sumažinimą, nenustatyta, jų nenurodė ir prokuroras.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama bausmė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti.

Nagrinėjamu atveju konfiskuotino turto vertė nustatyta remiantis byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurios duomenimis, automobilio BMW 525D Aut., kategorija M1-AA, dyzelis, pasirinkti metai – 2012, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 11 750 Eur (b. l. 31). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Teismui pateikti duomenys, pagrindžiančius faktinę konfiskuotino turto vertę, kuri yra mažesnė nei nustatyta VšĮ „Emprekis“. Byloje pateikta ir UAB RENTI bei D. G. 2024 m. vasario 28 d. sudaryta automobilio BMW 525D vartojimo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 89-101), iš kurios matyti, jog automobilio pardavimo kaina sutarties sudarymo dienai buvo 10500,00 Eur. Teismas pripažįsta, jog šie duomenys apie konfiskuotino automobilio vertę yra pakankamas pagrindas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo.

D. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-108) ir dokumentų paėmimas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintinos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. neįgijo vairuotojo pažymėjimo, tad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Autobastionas“ automobilių stovėjimo aikštelėje Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 23) ir automonilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini savininkei UAB RENTI.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 5 d. pažyma Nr. APD-2024-02598, kuria prašoma priteisti valstybei iš D. G. 87,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. D. G. pats gynėjo nepasirinko, todėl jam teismo nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Kristina Adomavičienė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad išieškoti prašoma suma nėra per didelė, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, o D. G. yra darbingas ir dirbantis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš D. G. 87,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 29 MGL (1092,14 Eur) bauda, ir D. G. galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir baudą 29 MGL (1092,14 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš D. G. konfiskuotino automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 10500 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus eurus).

D. G. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti ir Lietuvos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti D. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių stovėjimo aikštelėje Mažeikių r., Krucių k.; automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti savininkei UAB RENTI.

Išieškoti iš D. G. 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.