Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1458-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-05-14Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-25Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-25
Bylos Nr.
2S-1458-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01594-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
V. T.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1458-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01594-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2101-470/2012 pagal ieškovo V. T. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. T. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl nuosavybės teisės atstatymo, patvirtintą 1998m. sausio 20 d. Alytaus miesto II-ajame notarų biure notarės R. J. (dabar Sereikienės), sudarytą tarp V. T., I. V., J. T., J. T. ir R. G. (notaro registro numeris 405).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovui V. T. nustatė 10 terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Taip pat pasiūlė ieškovui V. T. pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese.

Teismas nustatė, kad ieškovas nenurodė, kuo susitarimas tarp V. T., I. V., J. T., J. T., R. G. dėl teisės į žemę pasidalijimo pažeidžia jo asmenines turtines ar neturines teises. Ieškovas ieškinyje privalo taip išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, kad jos būtų aiškios ne tik pačiam ieškovui, bet ir jas skaitančiajam. Taip pat ieškovas netinkamai nurodė sandorio negaliojimo pagrindą. Ieškinyje turi būti nurodyti visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys ir įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Byloje pateikti dokumentai netinkamai patvirtinti, nėra susitarimo su advokatu.

2012 m. gegužės 14 d. ieškovas pateikė pataisytą ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. T. ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovas nustatytu terminu trūkumų nepašalino. Pataisytame ieškinyje ieškovas nurodė, kad teismuose šiuo metu yra nagrinėjamas ieškinys dėl I. V. ir jo sklypo atidalijimo (apie kokį sklypą kalbama, ieškinyje nepaaiškino), taip pat nurodė, kad ginčo susitarimas pažeidžia jo teises, nes tėvui V. T. turėjo priklausyti ne 8,65 arai žemės sklypo, bet didesnė žemės sklypo dalis, taip pat nurodė, kad šias aplinkybes įrodinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš tokių ieškovo papildomai nurodytų aplinkybių visiškai neaišku, kaip bendraturčių V. T., I. V., J. T., J. T., R. G. susitarimas dėl teisės į žemės pasidalijimą pažeidžia jo teises ir kaip jis susijęs su kitų asmenų pasiektu susitarimu dėl žemės sklypo pasidalijimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad gavęs Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiamą nutartį, 2012 m. gegužės 14 d. pateikė teismui pataisytą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriame stengėsi pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Mano, kad teismas atsisakė priimti ieškinį nepagrįstai.Patikslintame ieškinyje nurodė, kuo susitarimas tarp V. T., I. V., J. T., J. T., R. G. dėl teisės į žemę pasidalijimo pažeidžia jo asmenines turtines ar neturines teises, nes apelianto tėvui V. T. turėjo priklausyti ne 8,65 arai žemės sklypo, bet didesnė žemės sklypo dalis, taip pat nurodė, kad šias aplinkybes įrodinės bylos nagrinėjimo teisme metu.Patikslino sandorio tenkinimo pagrindą, nurodė CK 1.91 straipsnį. Nurodė, kad sandorį galima būtų pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės, nes notarė paliudijo V. T. parašo tikrumą, bet ne apelianto parašo tikrumą. Tikėtina, kad apeliantas sandorio pasirašymo metu nedalyvavo, už jį pasirašė litas asmuo.Patikslintame ieškinyje nurodė visus suinteresuotus asmenis, kurie dalyvavo susitarimo pasirašyme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Bendrieji ieškinio turinio reikalavimai įtvirtinti CPK 111 straipsnio 2–6 dalyse. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai.

Iš byloje esančio ieškinio nustatyta, kad ieškovas 2012 m. gegužės 3 d. pateikė ieškinį suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei R. S. (b.l. 1). Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje pagrįstai nustatė ieškinio trūkumą, kad ieškinyje turi būti nurodyti visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys ir įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovas 2012 m. gegužės 11 d. pataisytame ieškinyje save įvardijo ieškovu, o Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarę R. S., I. V., J. T., R. G. įvardijo trečiaisiais asmenimis (b.l. 7-8). Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys. Šalys civiliniame procese yra ieškovas ir atsakovas (CPK 41 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pataisytame ieškinyje netinkamai nurodė šalis ir jų procesines padėtis, byloje nėra atsakovo procesinės padėties, toks ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.

Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovo papildomai nurodytų aplinkybių visiškai neaišku, kaip bendraturčių V. T., I. V., J. T., J. T., R. G. susitarimas dėl teisės į žemės pasidalijimą pažeidžia jo teises ir kaip jis susijęs su kitų asmenų pasiektu susitarimu dėl žemės sklypo pasidalijimo.

Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

Iš teismui pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovo ginčijamą susitarimą, kuris patvirtintas 1998 m. sausio 20 d. Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. J., pasirašė V. T., I. V., J. T., J. T. ir R. G.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog visiškai neaišku, kaip susitarimas dėl teisės į žemės pasidalijimą pažeidžia ieškovo teises ir kaip jis susijęs su kitų asmenų pasiektu susitarimu dėl žemės sklypo pasidalijimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad iš ieškinio nėra aišku, kodėl ginčo susitarimas pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas nurodė, kad tėvui V. T. turėjo priklausyti ne 8,65 arai žemės sklypo, bet didesnė žemės sklypo dalis, taip pat nurodė, kad šias aplinkybes įrodinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad toks ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų ieškinio reikalavimų, netinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl šiuo atveju teisminis nagrinėjimas negalimas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį (nors pagal CPK 115 str. 3 d. turėjo laikyti nepaduotu), nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas