Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1601-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-03
Bylos Nr.
1-1601-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44756-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
K. J., D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1601-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44756-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam A. B.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. J., D. R.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2019 m. spalio 18 d., apie 22.00 val., būdamas krepšinio aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė K. J., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvo sritį, po ko abiem pargriuvus ant žemės, jis (A. B.) tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius K. J. į veido sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį 48 danties srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad miglotai viską atsimena, buvo susitikę, svaiginosi alkoholiniais gėrimais, tarp jo ir K. J. įvyko konfliktas. Negali pasakyti, dėl ko įvyko konfliktas, apsistumdė, tiksliai nežino, ar K. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas dėl jo veiksmų, bet jie apsistumdė, konfliktas tarp jų buvo šioks toks. Konflikto metu smūgiai buvo suduoti, bet ne į veido sritį. Negali pasakyti, ar dėl jo veiksmų galėjo būti žandikaulio lūžis. Tą dieną buvo išgėręs gal 8 alaus, tiksliai nepasakys, buvo šiek tiek apsvaigęs. Nemano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Po tos dienos su nukentėjusiuoju nebendravo. Civilinius ieškinius pripažįsta visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. jis visą dieną dirbo. Maždaug apie 18-19 val. jis baigė darbą. Po darbo atvažiavo iki savo namų, nusiprausė, pavalgė. Tada laiko tiksliai nepasakys, jis paskambino savo draugui K. S. ir susitarė su juo susitikti. Maždaug apie 20 val. jie susitiko su K. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kartu su K. nuėjo į parduotuvę apsipirkti ir nuėjo pas K. į namus, jis gyvena netoli „(duomenys neskelbtini)“, bet adreso jo tikslaus jis negali pasakyti, nežino. Jiems būnant pas K. pas jį į butą dar atėjo vienas vaikinas E. Jis tą E. nelabai pažįsta, jie bendrauja per K. E. yra K. draugas. Tiksliai nepasakys laiko, maždaug apie 23.00-23.30 val. jis išėjo iš K. namų ir nuėjo namo. Kol ėjo iki namų nieko nesutiko ir jokiose muštynėse nedalyvavo. Jokio K. J. jis nepažįsta ir jo nesumušė. Taip pat nori pasakyti, kad tą dieną jis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo (1 t., b. l. 153-154). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d., maždaug apie 20.00 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jis susitiko su K. S., jie nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, po ko pas K. namo. Iš K. jis išėjo apie 23.00- 23.30 val., tiksliau nepasakys. Iki to buvo darbe, (duomenys neskelbtini), po to namuose (duomenys neskelbtini). Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną su kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėjo K. J. jis nepažįsta, jo niekada nėra matęs. Po įvykio į „(duomenys neskelbtini)“ messengerio programėlę jis gavo žinutę iš pažįstamo R., galimai T., kuris klausė jo apie įvykį, dėl kurio jam pareikštas įtarimas, į ką jis atsakė, kad nieko apie tai nežino, kad net nepažįsta tokio K.. Jis turi „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 156-157). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo jis prisipažįsta dalinai, nes smūgiavo tik į pilvą. Savo ankščiau duotus parodymus jis nori patikslinti ir pasakyti, kad šiuo metu tiksliai neprisimena įvykio dienos, tik pamena, kad tai buvo penktadienis ir tuomet jis su savo draugu K. S. buvo prie (duomenys neskelbtini) stadiono. Jie ten nuvažiavo K. sumanymu. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Prie stadiono buvo K. pažįstami, K. sakė, kad jie buvo iš jo mokyklos. Iš ten buvusių jis geriau pažinojo vaikiną, kurį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“, jo kitų duomenų nežino, dar buvo vaikinas, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“ ir vaikinas, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, jo kitų duomenų nežino. Ten visi vartojo alkoholį. Minėti K. pažįstami išgėrinėjo normaliai, kai jie atėjo, tai jie iš pradžių gėrė alų, po ko išsitraukė kažkokį butelį. Jis turėjo alų skardinėse, kurį ir gėrė. Kai jie stovėjo, bendravo ir kažkokiu momentu „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo kelti balsą, net jo draugai bandė jį nuraminti. Bet jis nereagavo, toliau rėkavo, jam visi sakė, kad jis negertų, bet jis nekreipė į jų žodžius dėmesio. Kažkokiu momentu „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) yra (necenzūrinis žodis), ar kažkaip panašiai, tiksliau jau nepamena. Kadangi jie su K. yra iš (duomenys neskelbtini), t. y. iš (duomenys neskelbtini), tai atsakė kažką panašaus apie (duomenys neskelbtini). Bet visi normaliai į tai reagavo, juokėsi, išskyrus „(duomenys neskelbtini)“. Ir tada jis kažkokiu momentu staigiai nieko nesakydamas apkabino jį už kaklo, savo ranka prispaudė jam kaklą, o jis jį tada nuvertė nuo savęs, užkišo koją jam už kojos, kad jis nukristų. Bet nukrito jie abu. „(duomenys neskelbtini)“ nukrito ant jo, o jis gulėjo ant žemės. Jis tuomet laikė jo rankas, kad jis jam nieko nepadarytų. O jis laikė jo rankas. Kažkurį momentą, bandydamas nuo jo išsilaisvinti jis sudavė „(duomenys neskelbtini)“ vieną ar du, tiksliau nepasakys, smūgius į pilvo sritį, galimai į šonkaulius. Bet ir po tų smūgių „(duomenys neskelbtini)“ jo nepaleido, toliau sėdėjo ant jo. Bet tada jau „(duomenys neskelbtini)“ nuo jo atitraukė jo draugai – „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“, o jį paėmė K. Jie visi sakė, kad jie su „(duomenys neskelbtini)“ apsiramintų. „(duomenys neskelbtini)“ laikė jo draugai, nors jis ir toliau šoko ant jo. Tada jie su K. atsisveikino su jais ir iš ten išvažiavo. Jokių smūgių į veido sritį jis „(duomenys neskelbtini)“ nesudavė ir kaip parašyta įtarime žandikaulio jis jam nesulaužė. Jis, kaip minėjo, sudavė jam tik 1 ar 2 smūgius į pilvo sritį ir taip padarė gindamasis nuo jo, nes jis pirmas jį užpuolė. Be to, tuos smūgius jis sudavė „(duomenys neskelbtini)“, nes bandė nuo jo išsilaisvinti, kai jis sėdėjo ant jo gulinčio ant žemės. „(duomenys neskelbtini)“ pirmas pradėjo konfliktą, iš pradžių žodžiais, o po to ir veiksmais, kai pirmas jį užpuolė. Jam matomi kūno sužalojimai padaryti dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų nebuvo, tik suplėšė laikrodį ir išpurvino drabužius. Kokiu būdu „(duomenys neskelbtini)“ lūžo žandikaulis jis paaiškinti negali, bet tikrai ne dėl jo veiksmų. Kai jie su K. išvažiavo iš ten, tai maždaug po valandos, tiksliau nepasakys, K. skambino „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakojo, kad jie bėgo nuo policijos. Kas atsitiko, kai jie su K. iš ten išvažiavo jis nežino ir pasakyti negali. Po to įvykio jis nebuvo sutikęs „(duomenys neskelbtini)“, su juo nebendravo, nekalbėjo, nieko su juo nesiaiškino. Jo prašymais jokie jo draugai apie tą įvykį su „(duomenys neskelbtini)“ nekalbėjo, nieko nesiaiškino. Jis negali paaiškinti kodėl pirmos apklausos metu neigė žinojęs apie tą įvykį (1 t., b. l. 159-161).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. J. parodė, kad įvykis įvyko penktadienio vakarą, buvo tamsu, gal apie 10-11 valanda, gal ankščiau vakaro, tai buvo prie stadiono, (duomenys neskelbtini), ar tai (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra stadionas tarp daugiabučių, prie stadiono, kur yra 2 suoliukai. Įvykyje dalyvavo jis, A. B., K., pavardės nežino, E., pavardės nežino, A. B., E. J.. Su A. ir E. yra draugai, o K. yra iš jo mokyklos, o A. ir E. porą kartų matė (duomenys neskelbtini), jie yra E. ir A. pažįstami. Dar buvo E., I., S., kurie išėjo iki įvykio. Liko jis, A. ir E. Paskui atėjo A., K., E.. Jokių konfliktų nebuvo. Juokavo, truputį išgėrė alaus. Iš kur atsirado alus nežino, kai atėjo alus jau buvo, kas atnešė jis nežino, buvo 2 buteliai alaus. Po to E., K. ir A. nuėjo kokius 50 metrų, po to grįžo ir A. pradėjo sakyti kodėl jis ant jo stumia. Jis buvo staiga supykęs, pagalvojo, kad jis galimai buvo girtas. Jis nesuprato kodėl jis taip pradėjo sakyti, nes viskas iki to buvo gerai, gal jam draugai kažką pasakė. Jis pasakė A., kad nestumia, o jis jam staiga trenkė smūgį kumščiu į saulės rezginį. Jam labai skaudėjo dar kitą dieną. Po to smūgio jie su A. susigrūmė, nes abu buvo nukritę ant žemės. Jis negali pasakyti kiek smūgių jam buvo suduota. Ant žemės jis dar gavo smūgių, bet pasakyti kiek buvo smūgių, į kokias vietas, kuo buvo suduoti smūgiai jis negali. Ar jis jam sudavė, tiksliai pasakyti negali. Jam sakė A., kad buvo 2 smūgiai į pilvą iš rankos. Smūgio į žandikaulį neprisimena draugai. Sąmonės praradęs nebuvo. Bet jis neprisimena kovos su A.. Jis iš draugų žodžių žino, kad buvo 3 smūgiai, bet pats to neprisimena. Atsikėlęs pajuto, kad skauda žandikaulis. Juos išskyrė A. ir E. Dar tada A. kažką šūkavo, o jie išėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tada jo draugai sakė, kad rytoj jam viskas praeis. Einant namo, jam skaudėjo žandikaulis. (duomenys neskelbtini) stotelėje pamatė policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad ką tik susimušė ir jam lūžęs žandikaulis, bet pareigūnai pasakė, kad jeigu būtų lūžęs, tai neprakalbėtų, ir pasakė kitą dieną eiti į 6-ąjį policijos komisariatą. Grįžo namo, nuėjo miegoti, o ryte nuvažiavo į Santariškes, kur padarė nuotrauką, nusiuntė į Žalgirio ligoninę, kur jį paguldė į ligoninę. Po to įvykio A. neseniai buvo susitikęs „(duomenys neskelbtini)“, tai jis jam pasakė „ko tu apsirašei?“, į ką atsakė, kad sulaužytas žandikaulis. A. pasiūlė atsiprašyti, ir kad jis atsiimtų pareiškimą. Dar A. pasakė, kad būtų vyras, atsakytų už savo žodžius. Jis negali tiksliai nurodyti kada būtent A. jam sudavė į žandikaulį, ar užkabino krentant, ar sudavė, kai buvo abu ant žemės. Kraujo nepastebėjo. Ant rankos tik buvo įbrėžimas, mėlynių nebuvo (1 t., b. l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. R. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d., apie 24.00 val., jai būnant namie adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad namo grįžo jos sūnus K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Su sūnumi nebendravo, girdėjo kaip jis nuėjo į savo kambarį ir ji pati nuėjo miegoti. Ryte apie 09.46 val. išvedė šunį pasivaikščioti, o grįžusi po pasivaikščiojimo sūnaus nerado namie. Apie 13.00 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jis yra Žalgirio ligoninėje, jam diagnozuotas žandikaulio lūžis. Sūnus jai paaiškino, kad vakar su draugais ir pažįstamais bendravo ir gėrė alų (duomenys neskelbtini), ir apie 22.00 val. jaunuolis vardu A. jį sumušė. Ji suprato taip, kad ten bendravo dvi draugų grupės. Viena grupė kažkur išėjo, vėl grįžo ir tos grupės narys A. paklausė jos sūnaus „ko čia rauniesi?“, jos sūnus nesuprato kas čia vyksta ir nežino dėl ko kilo konfliktas, o tuo metu A. trenkė jos sūnui į pilvą, sūnus gindamasis jį užlaužė, o A. trenkė jam į žandikaulį. Sūnus teigė, kad tą asmenį pažįsta tik iš matymo. Sūnus vakare grįžęs namo jautė skausmą, tačiau negalvojo, kad jam lūžęs žandikaulis ir jai sakė, jog į ligoninę atvažiavo tam, kad įsitikintų, jog viskas gerai (1 t., b. l. 27-29). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja D. R. parodė, kad dėl įvykio, kai buvo sumuštas jos sūnus K. J., ji patyrė stresą, tas įvykis turėjo ir turi moralines ir psichologines pasekmes. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją dėl jai padarytos moralinės ir turtinės žalos. Civilinį ieškinį dėl padarytos žalos teiks bendrą su sūnumi K., kuris šiai dienai jau yra pilnametis (t. 1, b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad buvo penktadienis ar šeštadienis, vakare, jau buvo tamsu, (duomenys neskelbtini), prie stadiono susitiko su draugais, buvo didelė kompanija, kai kas išėjo. Po to liko jis, K. J., E. J., jie draugai. Gėrė alų. Alų nusipirko, pirko parduotuvėje, kurioje nežino. Jis tik davė pinigus, o kas pirko alų nežino. Pirko kažkas iš tų, kas išėjo, bet kas būtent nežino. Kai kiti išėjo, alus liko, jie trise gėrė. Tada atėjo A. B. su draugais, su juo atėjo K., pavardės nežino ir E., pavardės nežino. Jis nežino kaip jie atėjo, tiesiog atėjo prie jų. Jie irgi turėjo alų. Draugiškai visi gėrė. Viskas buvo normaliai. Tada netikėtai K. su A. staiga atsidūrė ant žemės. Kodėl jie atsidūrė ant žemės jis pasakyti negali. Gal buvo konfliktas, bet gali tik spėlioti. Ar tada buvo konfliktas tarp A. ir K. jis neprisimena. Jis yra įsitikinęs, kad smūgių į galvą K. nebuvo. Jis spėja, kad jie susistumdė. Viskas įvyko labai greitai, tik pamatė, kad jie atsidūrė ant žemės. Kokiu būdu jie atsidūrė ant žemės pasakyti negali, gal susistumdė, sunkiai pamena, jis buvo išgėręs. Jie gulėjo kaip apsikabinę. Atrodė, kad abu gulėtų vienoje vietoje. Jis nepastebėjo, kad jie smūgiuotų vienas kitam. Buvo kaip imtynės, todėl išskyrė. Jis negali pasakyti kokie buvo smūgiai. Jie tarpusavyje grumėsi ir todėl prišoko juos išskirti. Tada jie abu atsistojo. Iš karto po įvykio K. nelabai su jais šnekėjo. Su E. kalbėjo apie įvykį, bet nepamena ką. Tai ne pirmas kartas, kai vyksta taip su K.. Po įvykio K. sakė, kad rašys pareiškimą. Kai ėjo iš tos vietos K. sakė, kad skauda žandikaulis, bet jis nieko nematė ant jo veido, nes buvo tamsu. K. pasakojo, kad einant namo sutiko policijos pareigūnus, bet jie jam nepadėjo, pasakė išsiblaivinti ir kreiptis į 6 policijos komisariatą. Jo akivaizdoje A. nesmūgiavo K., o K. nesmūgiavo A., jie tik abu grūmėsi ant žemės. Jis mano, kad viskas įvyko dėl K., nes jau ne pirmą kartą pasibaigia taip, kaip ir šį kartą. K. būna užsivedęs, rėkia (1 t., b l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad buvo penktadienis, kada tiksliai buvo nepamena. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) stadiono. Valandos nepamena, susitiko po mokyklos. Jie susitiko prie stadiono (duomenys neskelbtini), susimetė ant alaus, gėrė alų. Tada vieni išėjo. K. telefonu pasikvietė A.. Alų nupirko draugai. Jis davė pinigus ir nupirko alų. Kai K. atėjo, dar kartu gėrė alų. Liko jis, A. B., K. J. Pasikvietė K., jis su jais gėrė. Tada dar atėjo A. B., K. S., bet nėra tikras ir E., pavardės nežino. Jie atnešė alaus, jie visi kartu gėrė. K. ir A. kažko nepasidalino, tačiau negali pasakyti, dėl ko, negirdėjo. Nežino, dėl ko kilo konfliktas, nes prieš tai visi buvo draugiški. Jis buvo nuo jų kokių 10 metrų atstumu. Konfliktas buvo žodinis, jie pradėjo pyktis, o jis tada nusisuko pasižiūrėti, gal kas ateina. O kai atsisuko, pamatė, kad K. gulėjo ant A., po to jie apsivertė. Tada jie visi pradėjo juos skirti. Atrodo, kad A. trenkė K. į pilvą, bet tai jam sakė K., jis to smūgio nematė, jis nematė jokių smūgių. Jis, A., K. ir E. išskyrė juos. Tada jie dar kažką aiškinosi, tačiau jis neatsimena, nes buvo girtas. Tada jis pasakė viskas, skirstomės. Ir tada jie su A. palydėjo K. iki stotelės, o kiti nuėjo į kitą pusę. K. sakė, kad gavo smūgį, kai jie ėjo iki stotelės. Konfliktas kilo dėl K.. Jis klausė K., ką šis pasakė, bet jis atsakė, kad nieko nepasakė. K. sakė, kad lyg tai buvo smūgis į pilvą. Ar tai A. sakė, jis tiksliai nepamena, kas apie tai pasakė. Nepamena, nes jie visi buvo girti, bet jis smūgių nematė. Po įvykio buvo susitikę su K., jis sakė, kad nelabai prisimena, kas buvo. Kai ėjo iki stotelės, tai nepastebėjo ant K. jokių žymių, jis sakė, kad skaudėjo žandikaulį, bet kalbėjo gerai, net nemikčiojo. Jis sakė, kad truputį žandikaulį skauda, bet veidas buvo įprastas, mėlynių nebuvo (1 t., b. l. 94-96).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad tai buvo ruduo, datos nepamena, vakare. Tai buvo prie (duomenys neskelbtini) stadiono. Jie susitiko su A. B., jis norėjo išgerti, o jis negalėjo. Jis nusipirko alaus prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, paprašė žmogaus prie parduotuvės, kuris nupirko. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje ir nuėjo prie stadiono. Sutiko iš jo mokyklos pažįstamų, kurie irgi ten gėrė. Atrodo buvo 3 pažįstami. Buvo (duomenys neskelbtini), E. J. ir vaikinas iš jo mokyklos, mokosi 11 klasėje, jį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“. A. jo draugas, o kiti buvo pažįstami. A. turėjo alaus, apie 10 stiklinių buteliukų, jis negėrė. Kai atvažiavo prie stadiono, tai kiti irgi gėrė alų, dar turėjo degtinės. Kažkokiu momentu prasidėjo konfliktas. Jis nelabai matė kas vyko, nes kalbėjo su E.. Matė, kad A. su „(duomenys neskelbtini)“ guli ant žemės, jie buvo apsikabinę. A. gulėjo ant žemės, o „(duomenys neskelbtini)“ ant jo, jie buvo apsikabinę, vartėsi. Tada jie su E. ir (duomenys neskelbtini) pradėjo juos traukti, matė, kad A. norėjo ištrūkti, prašė jį paleisti, o tada A. pradėjo daužyti „(duomenys neskelbtini)“ į šonus. Tada jie atsikibo, atsistojo ir pradėjo „(duomenys neskelbtini)“ eiti link jų. „(duomenys neskelbtini)“ agresyviai pradėjo eiti link A., bet jį apramino (duomenys neskelbtini). Matė, kad buvo kokie 3 smūgiai į šonus, kuriuos sudavė A., daugiau smūgių jis nematė. Nematė, kad A. smūgiuotų „(duomenys neskelbtini)“ į veidą. Mano, kad konfliktas prasidėjo, nes „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo įžeidinėti A., bet negirdėjo tiksliai, jis tik taip mano (1 t., b. l. 105-107).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. parodė, kad A. B. pažįsta apie dvejus metus. Atsimena, kad buvo kartu su A. B. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie kažkokių suoliukų, tačiau nurodyti, kur tiksliai, šiuo metu negali, nes neatsimena. Atsimena, kad tą dieną, toje vietoje kartu buvo ir dar vienas A. B. pažįstamas vardu K. ir dar 3-4 asmenys, kurių jis nepažinojo visiškai. Atsimena, kad jis tuo metu buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, būdamas ten gėrė. Ar kažkas iš jo draugų buvo pažįstamas su kuo nors iš kitos grupės vaikinų, pasakyti negali, kadangi neprisimena. Kiek atsimena, jie bendravo su tais vaikinais, jokių konfliktų tarp jų nekilo, bendrauta buvo pozityviai. Vėliau jis, A. B. ir K. susiruošė vykti namo ir pasuko link autobusų stotelės. Tačiau vėliau A. su K. grįžo atgal. Tuo metu jis nuėjo į priekį, nebuvo atsisukęs pasižiūrėti, kas vyksta, kažkokių šūksnių, konfliktų, iš ko galėtų spręsti, kad vyksta muštynės, negirdėjo. Jei teisingai atsimena, A. ir K. jį pasivijo ir toliau jie ėjo kartu. Prieš jiems nueinant jokių šūksnių ar kitokių garsų, kuriais šie būtų kviečiami sugrįžti atgal, jis negirdėjo. Vėliau dar ne kartą buvo susitikęs su A. ir K., tačiau jiems bendraujant aukščiau jo nupasakotų įvykių neaptarinėjo (1 t., b. l. 110-113).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3820/2019 (01) K. J. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis 48 danties srityje, linijinis odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Apatinio žandikaulio lūžis padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos, linijinis nubrozdinimas prieš 8-15 parų iki apžiūros (t. y. 2019 m. spalio 28 d.). Sužalojimai visumoje dėl apatinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad miglotai viską atsimena, buvo susitikę, svaiginosi alkoholiniais gėrimais, tarp jo ir K. J. įvyko konfliktas, jie apsistumdė, konfliktas tarp jų buvo šioks toks. Konflikto metu smūgiai buvo suduoti, bet ne į veido sritį. Po tos dienos su nukentėjusiuoju nebendravo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų K. J., D. R., liudytojų E. J., A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos registro išrašas, D. R. protokolas-pareiškimas, specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2019 m. spalio 18 d., apie 22.00 val., būdamas krepšinio aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė K. J., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvo sritį, po ko abiem pargriuvus ant žemės, jis (A. B.) tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius K. J. į veido sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį 48 danties srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, šiuo metu teistas 2 kartus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, turi kitų jo atžvilgiu nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. B. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, A. B. atžvilgiu šiuo metu yra nagrinėjama daugiau baudžiamųjų bylų, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą A. B.atidedant ir tokiu būdu suteikiant jam galimybę pasitaisyti. Teismas konstatuoja, kad A. B. bausmės vykdymas turi būti atidėtas 2 metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus. Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPKX skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 276,25 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo, nukentėjusioji D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 602,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis K. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis visiškai pripažino pareikštus civilinius ieškinius ir sutiko juos atlyginti. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, todėl tenkintini visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. B. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 276,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus dvidešimt penkis euro centus) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiosios D. R. naudai 602,80 Eur (šešis šimtus du eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam K. J. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas