Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo ir priėmė sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai pasirašytinai 2017-02-27. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – Vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sutarčių sąlygų, Pranešimo apie fizinį atsiskaitymą, Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sąskaitos išrašo dėl pinigų pervedimo atsakovui, informacijos apie asmenį paieškos, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento - vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus minėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą už akių.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovė 2015-02-28 nuotoliniu būdu per sistemą smscredit.lt sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteikta 300 Eur paskola, paskolos terminas 30 dienų. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2015-03-02 atsakovas pateikė prašymą papildomai 300 Eur kredito sumai. Atsakovė paskolą (600 Eur) turėjo grąžinti iki 2015-03-30 ir sumokėti 27,29 Eur palūkanų. UAB „4finance“ 2015-02-28 ir 2015-03-02 pervedė 600 Eur atsakovei.

Reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą pradinė kreditorė 2015 m. gruodžio 21 d. perleido International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido ieškovei.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl, remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina 600 Eur negrąžinta paskola.

Ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovei 27,29 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų (metinė palūkanų norma – 114,58 proc.) nuo 2015-03-02 iki 2015-03-30 bei 608,74 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-11-03 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,90 proc.).

Atsakovei už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, jai atsiranda pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Atsakovė privalėjo grąžinti visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Sutarties 7.1. punktu pirminė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose.

Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia bendros vartojimo kredito kainos sąvoką. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. Pirminis kreditorius standartinėse paskolos sutarties sąlygose (CK 6.185 straipsnis) Sutarties 4.1. punktu nepagrįstai numatė, kad paskolos gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, nes bendros vartojimo kredito kainos metinė norma nėra lygi vartojimo kredito metinei palūkanų normai, ji apima ne tik mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už naudojimąsi kreditu, bet ir visus kitus su sutarties sudarymu susijusius mokesčius. Šalys sutarties 4, 5 ir 7 punktais už naudojimąsi kreditu susitarė dėl palūkanų mokėjimo. Bendros vartojimo kredito kainos dydžio taikymas skaičiuojant palūkanas prieštarauja paskolos sutarties sampratai ir esmei (CK 6.870, 6.872 straipsniai), sąžiningai dalykinei praktikai, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.158 straipsnis) bei nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams (CK 6.186 straipsnio 3 dalis). Bendros vartojimo kredito metinės palūkanų normos taikymas skaičiuojant palūkanas už suteiktą kreditą atitiktų sąžiningą dalykinę praktiką ir nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

Teismas šiuo atveju pažymi, kad tarp pirminės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio (savo iniciatyva) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Minėta, kad ieškovė prašo priteisti 608,74 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-11-03 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,90 proc.). Palūkanos paskaičiuotos už 245 k. d. dienas, jos sudaro daugiau, nei 100 procentų prašomos priteisti negrąžintos atsakovei suteiktos paskolos sumos. Ieškovė mano, kad ši suma atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Teismas pažymi, kad ieškovės paskaičiuotų sutartinių palūkanų suma po kredito grąžinimo termino pabaigos yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Ieškovė, skaičiuodama palūkanas, nepagrįstai taikė šalių Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą kredito kainos metinės normos dydį. Be to, įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus, nuo jo teismas gali nukrypti, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Laikotarpio, už kurį skaičiuojamos palūkanos po sutarties nutraukimo, pabaigos momentas išskirtinai priklauso nuo ieškovės valios. Tai gali sudaryti jai sąlygas atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėti iš piniginės prievolės pažeidimo.

Atsižvelgus į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinus aplinkybes, kad atsakovė yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdama prie ieškovės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, ieškovės reikalaujamos palūkanos mažintinos, palūkanų skaičiavimui taikant 114,58 proc. procentų vartojimo kredito palūkanų normą, palūkanas skaičiuojant ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo negrąžintos paskolos sumos (CK 6.251, 6.261, 6.872 straipsniai). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 460,60 Eur ((600 Eur x 114,58 proc. / 100 proc.) / 365 d. x 245 d.) palūkanų po kredito sutarties nutraukimo, skaičiuojant ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-11-03 (245 k. d.) nuo negrąžintos paskolos sumos, o likusioje dalyje reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino pabaigos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis; CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.251, 6.261 straipsnis).

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina dalis ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, tenkintų reikalavimų daliai – 24,65 Eur (28,00 x 88,02 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Ieškovė nepateikė kitų išlaidų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų, todėl minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 178 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT48 7044 0600 0808 6415, AB SEB bankas, naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 487,89 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 89 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 087,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,65 Eur (dvidešimt keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.