- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- ATP-469-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01375-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimo, kuriuo R. Š. (R. Š.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² straipsnį nubaustas vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 10 d., apie 1.10 val. Smiltelės g., ties Reikjaviko g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Tokiais veiksmais R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu R. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskyrė vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų baudą, pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskyrė transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas (toliau Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti R. Š. transporto priemonės konfiskavimą. Institucija skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti R. Š. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad R. Š. turi galiojančią administracinę nuobaudą už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimu jam pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda su teises vairuoti transporto priemones atėmimu dvidešimt keturiems mėnesiams. Tai, kad R. Š., praėjus tik dviem mėnesiams po nutarimo priėmimo, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tik patvirtina, kad jis jokių išvadų nedaro ir toliau ignoruoja įstatymų reikalavimus. Pasak Institucijos, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik byloje esant išskirtinėms aplinkybėms. Tai, kad R. Š. gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nesudaro pagrindo taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, Institucija, prašydama konfiskuoti ne R. Š. priklausančią transporto priemonę, skunde teigia, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemone. Šiuo atveju nustatyta, kad automobilio savininkas vartojo alkoholį kartu su pažeidėju, automobilio raktelius paliko virtuvėje, todėl jis ir yra atsakingas už jo turto neteisėtą naudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucija kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarimą nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria netaikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis – automobilio, ir kuris nuosavybės teise nepriklauso pažeidėjui, konfiskavimu. Taigi, nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde keliamas pažeidėjui už ATPK 130² straipsnio numatyto pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucija skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskavo transporto priemonės, su kuria buvo padarytas pažeidimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad “transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, <...> užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.” Taigi ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma.
Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-31-2013, 2AT-21-746/2015). Taigi norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė transporto priemonės konfiskavimo, nustatęs išskirtinę situaciją, t. y., kad R. Š. J. R. priklausantį automobilį pasiėmė ir jį vairavo be jo leidimo ir žinios. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė atsižvelgęs į paties pažeidėjo, liudytojų J. R. ir A. M. paaiškinimus ir policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko pas A. M. į svečius ir kartu su juo bei ten buvusiu J. R. gėrė alų. Vėliau A. M. ir J. R. išvažiavo taksi automobiliu. J. R. automobilis buvo paliktas A. M. namo kieme, o automobilio rakteliai buvo palikti ant staliuko. Jis neatsiklausęs J. R. prieš sėdant į taksi automobilį pasiėmė jo automobilio raktelius, vėliau iš taksi automobilio išlipo ir J. R. priklausančiu automobiliu važiavo nusipirkti alaus. Važiuojantį jį sustabdė policija. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, nors buvo išgėręs tris butelius alaus. Tik sustabdžius policijos pareigūnams, jis pats paskambino J. R. ir pranešė apie įvykį (b. l. 34–35). Šiuos R. Š. paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas J. R.. Jis nurodė, kad automobiliu „Mazda 6“ atvažiavo pas draugą A. M. į svečius. Vėliau atvažiavo R. Š. Visi gėrė alų. Kadangi buvo neblaivus, nusprendė automobilį palikti draugo A. M. namo kieme, automobilio raktelius paliko virtuvėje. Taksi automobiliu visi ketino važiuoti į barą. Į taksi automobilį susėdo visi kartu, tačiau vėliau R. Š. iš jo išlipo. Po kurio laiko R. Š. jam paskambino ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai važiuojantį jo automobiliu. Liudytojas nuosekliai tvirtino, kad R. Š. jo automobilio raktelius paėmė jam nežinant ir jo neatsiklausęs (b. l. 35–36). Analogiškas aplinkybes teikdamas paaiškinimą policijos pareigūnams nurodė ir liudytojas A. M. (b. l. 28). Šių tiek pažeidėjo, tiek ir liudytojų duotų paaiškinimų nepaneigia ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog automobilį vairavo R. Š., jokių kitų asmenų automobilyje nebuvo. Sustabdžius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir paprašius jo pateikti transporto priemonės dokumentus, jis atsisakė tai daryti aiškindamas, kad neprivalo to daryti. Po kurio laiko prie policijos pareigūnų priėjo du asmenys, iš kurių vienas prisistatė esantis automobilio savininkas ir pateikė transporto priemonės dokumentus (b. l. 7–8).
Įvertinus šiuos byloje esančius duomenis matyti, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog automobilį „Mazda 6“ R. Š. paėmė su savininko žinia ir jo leidimu, juo disponavo teisėtai, todėl negalima daryti išvados, kad J. R. šiuo atveju yra atsakingas už savo nuosavybės netinkamą panaudojimą. Teismo vertinimu, automobilio savininkas J. R. šioje situacijoje negalėjo ir neturėjo numatyti, kad jo draugo namuose svečiavęsis R. Š. savavališkai pasiims jo automobilio raktelius ir neteisėtai pasinaudos jo automobiliu. Juo labiau, kad visi trys asmenys iš namų išvyko taksi automobiliu.
Todėl apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, apklausęs automobilio, kurį pažeidimo metu vairavo R. Š., savininką ir nustatęs, kad R. Š. J. R. priklausančiu automobiliu pasinaudojo savavališkai, automobilio savininkui nepranešęs ir negavęs jo leidimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas netaikyti pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės – konfiskavimo, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininko J. R. interesai. Paskyrus pačiam pažeidėjui alternatyvią papildomą nuobaudą iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkas, nors jis pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai.
Apygardos teismo vertinimu, R. Š. pagal ATPK 130² straipsnį paskirta neminimali sankcijoje numatyta pagrindinė nuobauda – vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų bauda – nelaikytina simboline, ji pakankama siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, skirti papildomą alternatyvią administracinę nuobaudą – ne pačiam traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, o J. R. priklausančios transporto priemonės konfiskavimą – nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam R. Š. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.