Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D.P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

D.P. nuteista pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš D.P. priteista 3250 Lt žalos atlyginimo R.E. Prokurorui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D.P. nuteista už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 22 d., 10 val. - 11 val. 34 min. laikotarpyje, Kauno m. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, norėdama iš B.E. atsiimti 50 Lt skolą ir keršydama už tai, kad šis pinigų neatiduoda, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus B.E. į veidą, o jam nukritus, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir šokinėjo jam ant pilvo, tuo padarydama pilvo sumušimą ir blužnies plyšimą, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę, hemoraginiu šoku, blužnies pašalinimu ir pilvaplėvės bei abiejų plaučių židininiu uždegimu ir dėl to nukentėjusysis 2003 m. rugsėjo 1 d. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė. Tokiu būdu ji tyčia nužudė B.E.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl nuteistajai D.P. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Apeliantė skunde dar nurodo, kad tarp jos ir jai nepalankius parodymus davusių B.E. giminaičių seniai buvo įtempti ir priešiški santykiai. Jie nori jai pakenkti. Ji yra girdėjusi, kad savo brolį B.E. mušdavusi pati S.R., kuri suinteresuota užimti B.E. butą. Be to, ji ir S.R. buvo biznio konkurentės. Po to, kai buvo sužalotas B.E., tą pačią dieną ją sumušė S.R. žentas. Kolegija atmeta ir šiuos apeliantės argumentus, o vertindama asmenų, davusių nuteistąją D.P. teisinančius ir ją apkaltinančius parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tiki paskutiniaisiais. Nuosprendyje teismas teisingai pažymėjo, kad liudytojos A.V. bei V.A. yra artimos nuteistosios giminaitės, todėl akivaizdu, kad jos aiškiai suinteresuotos bylos baigtimi. Jos, kaip ir pati nuteistoji, suinteresuotos, kad D.P. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu apeliantės dėstomi argumentai apie tariamą B.E. giminaičių suinteresuotumą niekuo nepagrįsti. Apeliantė skunde pati nurodo, kad apie S.R. tariamai vartotą smurtą prieš B.E. ji žino tik ,, pagal žmonių kalbas“. Jokio ginčo tarp S.R. ir nuteistosios dėl teisės į B.E. butą negalėjo būti, nes nuteistoji su B.E. nebuvo giminės. Iš apeliacinio skundo neaišku ir tai, kokia buvo tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios S.R. ,,biznio konkurencija“. Pati D.P. parodė, kad ji niekur nedirbo, neužsiėmė kitokia veikla, o tik prisipažino, kad prekiavo ,,pilstuku“. S.R. irgi parodė, kad pyko ant nuteistosios už svaigalų nešiojimą jos broliui į skolą, tačiau nukentėjusiųjų pasipiktinimas tokiu nuteistosios elgesiu buvo visiškai natūralus. Tačiau tikrai neįtikėtina, kad dėl tokios priežasties tie asmenys nebūtų suinteresuoti apkaltinti D.P. nužudymu ir dėl to duotų melagingus parodymus. Tai, kad iš keršto už B.E. sužalojimą kažkas iš jo giminaičių vėliau galbūt sumušė pačią nuteistąją, yra ne šios baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas.

Kad teisingi yra ne nuteistosios, jos dukros bei globotinės, o jau aptarti nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymai, daroma išvada ir dėl to, kad teismo nustatytas bylos aplinkybes šioje byloje patvirtino ir kiti, visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai. Kaip jau buvo minėta, apie tai, kad B.E. sumušė D.P. ir kaip bei dėl ko ji tai padarė, iš paties nukentėjusiojo sužinojo ir apie tai teisme parodė ikiteisminio tyrimo pareigūnės liudytojos R.O. ir D.K. Prie B.E. namų atvažiavus GMP automobiliui, ten buvo nuėjusi kaimynė D.D. Ši liudytoja teisme irgi parodė, jog prieš išvežamas į ligoninę B.E. sakė, kad jį sumušė D.P. GMP stoties darbuotoja liudytoja V.M. parodė, kad atvykusi pagal iškvietimą ji apžiūrėjo B.E. jo namuose. Šis skundėsi skausmais, neleido prisiliesti prie krūtinės ir pilvo. Ten dar buvo moteris, atėjo dar kaimynų, kurie nukentėjusįjį padėjo nunešti į GMP automobilį. Jau vežamas į ligoninę B.E. jai sakė, kad moteris vardu D. ar I. šokinėjo jam ant pilvo.

Išvardintų liudytojų, kurių nešališkumu šioje byloje abejoti visiškai nėra pagrindo, parodymai patvirtino būtent jau aptartus nukentėjusiųjų bei kitų liudytojų parodymus. Be to, visų jų parodymai visiškai patvirtina ir paties prieš mirtį duotus nužudytojo B.E. parodymus. Dar pažymėtina tai, kad paties B.E. parodymų teisingumu irgi abejoti nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad B.E. būtų siekęs D.P. nepagrįstai apkaltinti ar už ką nors jai kitaip pakenkti. Savo ypač gerus santykius su B.E. pabrėžia pati nuteistoji D.P.

Kiti apeliaciniame skunde minimi bylos duomenys irgi nepaneigia jau aptartų apkaltinančių nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu tikrai nebuvo tiriama, ar ant nukentėjusiosios bei įtariamosios drabužių nėra vienodų ar tos pačios grupės mikropluoštų dalelių. Specialisto išvadoje tikrai nurodoma, kad ant pas D.P. paimtų šliurių nerasta kraujo pėdsakų. Tačiau spiriant koja nukentėjusiajam į pilvą arba ant jo šokinėjant, kraujo pėdsakų ant tų šliurių ir neturėjo atsirasti. Iš bylos matosi, kad apžiūrint B.E. butą, buvo rasta dėžutė su keletu nuorūkų. Lyginamajam tyrimui buvo paimti nuteistosios kraujo pavyzdžiai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant vienos iš cigarečių nuorūkų rasti antigenai A ir B, todėl šią cigaretę galėjo rūkyti AB (IV) kraujo grupės asmuo, šiuo atveju, tą cigaretę galėjo rūkyti D.P. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad jos kraujas yra ne 4-os, o 2-os grupės ir kad tai patvirtina teismui jos pateikta pažyma. Byloje (t. 2 bl. 131) tikrai yra D.P. pateiktas VĮ Kauno centro poliklinikos siuntimas laboratoriniam tyrimui. Jame yra įrašas apie tai, kad D.P. kraujo grupė yra ARhD. Toks įrašas, kaip teismą informavo specialistai, tikrai reiškia 2-ą kraujo grupę. Vis dėlto, nurodytas nuteistosios pateiktas siuntimo lapelis su skirtingų spalvų įrašais, o taip pat oficialiai nepatvirtintas įrašas apie kraujo grupę, negali paneigti byloje esančios kitokios specialisto išvados, kurią padarė LTU TMI serologijos ir DNR laboratorijos specialistai. Tuo pat metu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ištirtoji cigaretės nuorūka B.E. bute buvo paimta tik 2003 m. rugsėjo 5 d., praėjus 14 dienų po įvykio. Specialisto išvadoje be to konkrečiai nenurodoma, kad ištirtą cigaretę rūkė būtent D.P., nes tyrimo metu nebuvo gautas DNR reakcijos produktas. Nėra ir liudytojų, mačiusių, kad D.P. B.E. bute nusikaltimo įvykio dieną būtų rūkiusi. Apie tai neparodė ir prieš mirtį apklaustas B.E., iš kurio parodymų kaip tik matosi, kad konfliktas įvyko iš karto po to, kai D.P. įėjo į jo butą. Visas išvardintas abejones įvertinus nuteistosios naudai, kolegija nurodytos specialisto išvados D.P. apkaltinančiu įrodymu nelaiko. Nepaisant to, visi kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti ir šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai visiškai patvirtina teismo išvadą, kad D.P. tikrai buvo užėjusi į B.E. butą, pareikalavo iš jo sumokėti skolą, o šiam atsakius, kas jis neturi pinigų, būtent D.P. B.E. sumušė suduodama jam ne mažiau kaip du smūgius ranka į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant grindų, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė jam į pilvą, o po to šokinėjo jam ant pilvo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad teismas nesiėmė visų priemonių tikrosios B.E. mirties priežasties nustatymui ir nepagrįstai atsisakė patenkinti jos prašymą paskirti byloje deontologinę ekspertizę. Skunde nurodoma, kad B.E. mirė ligoninėje praėjus daugiau negu 10 dienų po sužalojimo, nebuvo išsiaiškinta, ar jis buvo tinkamai gydomas. Nors specialisto išvadose nurodoma, kad B.E. mirė nuo pilvo sumušimo, tačiau ligonines medicininėje dokumentacijoje nurodoma, kad jis mirė nuo kepenų cirozės. Teismas nesiaiškino šių prieštaravimų, taip pat neatsižvelgė į gydytojo S.G. parodymus. Be to, ekspertai pripažino, kad mirtis galėjo įvykti ir nuo vieno trauminio poveikio, todėl teismas nesiaiškino, ar B.E. nesusižalojo pats griūdamas. Nesiaiškinta ir tai, ar mirčiai neturėjo reikšmes B.E. rūkymas bei alkoholio vartojimas ligoninėje pooperaciniu periodu. Jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismui dar buvo pateikta teismo medicinos specialisto A.G. konsultacinė išvada, kurioje irgi abejojama dėl B.E. mirties priežasties nustatymo teisingumo. Šioje išvadoje nurodoma tikimybė, kad tikroji B.E. mirties priežastis buvo kepenų cirozė, lydima lėtinio kepenų nepakankamumo, o dėl blužnies plyšimo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas tik pagreitino letalią išeitį nuo jau paminėtų susirgimų. Šis specialistas neatmeta ir galimybės, kad staigiam B.E. būklės pablogėjimui galėjo turėti įtakos galimas alkoholinių gėrimų vartojimas ligoninėje po operacijos. Nuteistosios ir jos gynėjo prašymu kolegija be to apklausė dar vieną liudytoją E.V. Jis parodė, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. buvo nuėjęs pas B.E. į ligoninę. Pokalbio metu B.E. tariamai išsitraukė iš po antklodės pradėtą gerti vyno butelį, išgėrė, kas buvo likę, ir paprašė, kad jis tuščią butelį išmestų. Tai buvęs 0,7 litro talpos butelis vyno ,,Žagarė“.

Visus išdėstytus apeliacinio skundo argumentus dėl B.E. mirties priežasties kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus, nes juos paneigia tiek ištirti pirmosios instancijos teisme, tiek ir išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai.

Ligoninės gydytojo S.G. surašytoje epikrizėje nurodoma, kad B.E. mirties priežastis - ,,manoma, jog ligonis sirgo užleista kepenų ciroze, ko pasekoje buvo lėtinis kepenų nepakankamumas“. Tokią nuomonę S.G. pakartojo ir apklaustas liudytoju, parodęs, kad sumušimo metu įvykęs blužnies plyšimas galėjo tik paūminti jau iki tol buvusį ligonio lėtinį kepenų nepakankamumą. Vertinant šiuos B.E. gydžiusio mediko parodymus ir jo surašytą epikrizę, kolegija pirmiausia pažymi, kad juose šis gydytojas tikslios B.E. mirties priežasties taip ir nenurodė, tai nurodoma tik kaip ,,nuomonė“ arba ,,manymas“. Tas pats pasakytina ir apie apeliacinio proceso metu pateiktą medicinos specialisto A.G. konsultacinę išvadą. Joje irgi dėstoma tik apie ,,tikimybes“ ir ,,galimybes“. Netgi toje pačioje A.G. išvadoje nurodyta, kad kategorišką išvadą apie B.E. mirties priežastį turėtų duoti kompetentinga teismo medicinos ekspertų komisija. Teismas kaip tik ir rėmėsi šioje byloje esančiomis teismo medicinos specialisto išvadomis. Jose yra kategoriškai nurodoma, kad B.E. mirė nuo pilvo sumušimo su blužnies plyšimu. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę, hemoraginiu šoku, blužnies plyšimu, pilvaplėvės uždegimu ir abiejų plaučių židiniu uždegimu. Tyrimą atlikęs ekspertas D.T. tokią išvadą patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje. Jis parodė, kad kepenų cirozė, kuria sirgo B.E., nebuvo jo mirties priežastimi. B.E. mirė nuo jam padaryto kūno sužalojimo ir dėl jo kilusių komplikacijų.

Gynybos prašymu papildomai apklausto liudytojo E.V. parodymai apie tai, kad po operacijos ligoninėje B.E. vartojo alkoholinius gėrimus, kolegijos nuomone, kelia didelių abejonių. Prašymas apklausti šį liudytoją buvo pareikštas tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apklausos metu šis liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus apsilankymo ligoninėje pas B.E. laiko, be to, pripažino, kad ten nuvyko su nuteistosios D.P. dukra. Jo parodymais apie alkoholinių gėrimų vartojimą ligoninėje tiesiog siekiama patvirtinti kolegijai pateiktas A.G. konsultacines išvadas. Taigi galima pagrįstai manyti, kad šis liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia padėti nuteistajai išvengti atsakomybės.

Nepaisant to, siekiant išsklaidyti bet kurias abejones dėl tikrosios B.E. mirties priežasties bei atsakyti į daugybę dėl to apeliaciniame skunde dėstomų kitų argumentų, kolegija paskyrė šioje byloje naują, komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Ekspertų komisijos atliktos ekspertizės išvados dar kartą patvirtino jau paminėtas teismo medicinos specialisto išvadas. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad B.E. buvo padarytas pilvo sumušimas, pasireiškęs blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę. Nukentėjusysis ir mirė būtent nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, tai komplikavosi hemeroginiu šoku, pilvaplėvės ir plaučių uždegimu, kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumu. Tuo tarpu B.E. ligos potrauminei būklei ir mirčiai galėjo tik turėti neigiamos įtakos: kepenų cirozė po traumos galėjo įtakoti kraujo išsiliejimo dėl plyšusios blužnies mastą (jį didindama), kadangi lėtinis kepenų nepakankamumas paprastai mažina kraujo krešėjimo sistemos pajėgumą. Blužnies plyšimas B.E. galėjo būti padarytas paveikus pilvo sieną buku paviršiumi. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad kiekvienas iš sužalojimo padarymo mechanizmų – smūgio sudavimas ranka, spiriant, užšokant kitam asmeniui ant nukentėjusiojo kūno yra galimas. Sužalojimas - blužnies plyšimas, galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Ekspertizės akto išvadose buvo atsakyta ir į naujus, papildomus ekspertams užduotus klausimus. Išvadose nurodoma, kad B.E. ligoninėje buvo suteikta adekvati medicininė pagalba. Nustatyta, jog medicininių duomenų apie tai, kad ligoninėje po operacijos B.E. vartojo alkoholinius gėrimus, nėra. Alkoholinių gėrimų pavartojimas po operacijos būtų galėję neigiamai paveikti kepenų funkciją, tačiau teigti, kad vien dėl to išsivystė kepenų ir inkstų nepakankamumas ir ligonis mirė, negalima. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad B.E. mirė dėl netinkamo gydymo arba dėl alkoholio po operacijos vartojimo. Net ir tikint liudytojo E.V. parodymais, alkoholio vartojimas nebūtų buvęs mirties priežastimi. Ekspertizės išvadose dar kartą nurodoma, kad pagrindinis veiksnys, sąlygojęs B.E. mirtį, buvo blužnies plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, kadangi šis sužalojimas ir sąlygojo kitas komplikacijas.

Tai, kad B.E. mirė ne iš karto, o po 10 dienų, prieš tai ligoninėje jam atlikus dvi operacijas, nuteistosios veikos įvertinimui neturi jokios reikšmės. Lietuvos AT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p. išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas (to šioje byloje nenustatyta, past.), ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Ekspertų išvadose iš tikrųjų nurodoma, kad blužnies plyšimas B.E. galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, tačiau tos išvados nepaneigia ir to, kad D.P. prieš nukentėjusįjį smurtą pavartojo nuosprendyje nustatytu būdu. Visų pirma, tos išvados neatmeta galimybės, kad B.E. į pilvą ir buvo spirta, ir po to ant jo šokinėjama. Nukentėjusysis ligoninėje mirė tik po 10 dienų, ten jis buvo gydomas tik nuo pagrindinio sužalojimo, todėl natūralu, kad kitų nežymių sužalojimų pėdsakų nukentėjusiojo veide iki mirusiojo atliktos teismo medicinos specialisto apžiūros galėjo ir nelikti. Šiuo atveju teismas pagrįstai rėmėsi ne tik ekspertų išvadomis, bet ir kitais įrodymais, o būtent, paties B.E. prieš mirtį duotais parodymais, o taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teisminio nagrinėjimo metu. Pats B.E. parodė, kad D.P. iš pradžių kelis kartus sudavė jam ranka į veidą, po to spyrė jam į pilvą ir šokinėjo ant pilvo. Tą patį patvirtino nukentėjusieji bei liudytojai, dar ir matę ant B.E. veido sumušimo pėdsakus ir tai kad jam iš nosies bėgo kraujas. Tie parodymai šiame nuosprendyje jau buvo aptarti. Kad B.E. tikrai buvo suduoti ir smūgiai į veidą, patvirtina ir tai, kad jo bute buvo rasta ir paimta paklodė su kraujo dėmėmis. DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, kad ant tos paklodės yra būtent B.E. kraujas. Šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad pakeisti liudytojo V.Z. parodymai apie tariamą B.E. griuvinėjimą bute yra melagingi ir teismas juos pagrįstai atmetė. Kiti įrodymai apeliantės versiją apie tai, kad nukentėjusysis galėjo mirtinai susižaloti griūdamas, irgi paneigia. Pats B.E. prieš mirtį parodė, kad nuo D.P. smūgių griūdamas ant grindų jis tikrai į nieką neatsitrenkė, taigi negalėjo ir susižaloti. Įrodyta, kad D.P. ir spyrė nukentėjusiajam į pilvą, ir po to ant jo šokinėjo. Nors ekspertai kategoriškai nenustatė, nuo kurių iš šių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas, tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tą sužalojimą suduodama smūgius į pilvą ir ant jo užsilipusi bei šokinėdama, tai padarė nuteistoji D.P. Tarp jos neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties nustatytas ir įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje tikrai nėra duomenų apie tai, kad D.P. siekė būtent B.E. mirties. Tačiau spirdama nukentėjusiajam į pilvą, be to, būdama nutukusi ir suprasdama savo kūno svorį, šokinėdama nukentėjusiajam ant pilvo, ji tikrai suprato, kad savo veika kėsinasi į E.E. gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D.P. nužudė B.E. veikdama netiesiogine tyčia. Nuteistosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Tai, kas jau buvo išdėstyta šiame nuosprendyje, paneigia ir apeliacinio skundo argumentus dėl bylos išnagrinėjimo neišsamumo, tariamai nepašalintų įrodymų prieštaravimų, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, o taip pat ir dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismas ištyrė visas šios bylos aplinkybes, motyvuotai ir pagrįstai atmetė visas nuteistosios iškeltas versijas bei ją teisinančius įrodymus (artimų giminaičių ir suinteresuotų liudytojų parodymus), o nuosprendyje išdėstė konkrečius, teismo išvadas pagrindžiančius įrodymus. D.P. atžvilgiu priimtas nuosprendis grindžiamas ne abejonėmis ir prielaidomis, o ištirtų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visuma. Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad savo teiginius apie tariamą teismo šališkumą nuteistoji kaip tik ir sieja su jai nepalankiu išnagrinėtų įrodymų vertinimu. Todėl jau išdėstytos aplinkybės paneigia ir šiuos apeliantės argumentus. Įrodymus teismas įvertino nešališkai ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų, o nuosprendis surašytas laikantis BPK 304, 305 ir 307 straipsnių reikalavimų. Tuo pačiu pagrindu kolegija atmeta apeliantės argumentus ir dėl Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, nes tie argumentai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Apeliantė skunde dar nurodo, kad net ir pripažinus ją kalta, teismas turėjo ją atleisti nuo bausmės vadovaujantis BK 76 str., nes ji serga sunkiomis ir nepagydomomis ligomis. Kolegijos nuomone, tokią galimybę teismas irgi atmetė pagrįstai. BK 76 str. 1 d. nurodoma, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Taigi jau pats baudžiamasis įstatymas nustato, kad atleidimas nuo bausmės dėl ligos teismui nėra pareiga, o šis klausimas turi būti išsprendžiamas atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas atsižvelgė į D.P. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, o taip pat į tai, kad sunkiomis ligomis nuteistoji sirgo jau seniai, ji pati apie tai žinojo, tačiau tai jai nesutrukdė padaryti nusikaltimą ir nužudyti B.Egerską. Kolegijos nuomone, šie argumentai, dėl kurių teismas atsisakė taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 76 str. nuostatas, yra visiškai pagrįsti. Vis dėlto, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant nustatyti pačios nuteistosios sveikatos būklę, kolegija paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Ekspertizės atlikimui buvo pateiktos ligų istorijos iš visų apeliantės nurodytų gydymo įstaigų, taip pat pateikti ekspertų papildomai pareikalauti medicininiai dokumentai. Atliktos teismo medicinos ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad ir iki nusikaltimo padarymo, ir šiuo metu D.P. tikrai sirgo ir serga sunkiomis nepagydomomis ligomis: cukriniu diabetu, nutukimu, arterine hipertenzija, išemine širdies liga, lėtiniu širdies funkcijos nepakankamumu ir kitomis. Tačiau ekspertizės išvadose taip pat nurodoma, kad dėl visų šių ligų D.P. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tos ligos gali būti gydomos ambulatoriškai, o ligų paūmėjimą ar komplikacijų atvejais – laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Įvertinus tokias ekspertizės išvadas, tampa aišku, kad atleisti D.P. nuo bausmės dėl ligos, taikant BK 76 str., ne tik neleidžia konkrečios bylos aplinkybės, bet tam ir nėra būtinų šiame baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų.

Vis dėlto nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę teismas BK 54 str. reikalavimų formaliai nepažeidė. Teismas nenustatė jokių nei nuteistosios atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Buvo atsižvelgta į tai, kad D.P. padarė labai sunkų ir pavojingą smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes. Įvertinta ir nuteistosios asmenybė. Iš bylos matosi, kad nors D.P. teistumai išnykę, praeityje ji buvo teista už kitus nusikaltimus, tarp jų – už atvirąją vagystę ir plėšimą. 2002 metais ji bausta administracine tvarka už etilo alkoholio skiedinių gabenimą. Šios nuosprendyje išdėstytos aplinkybės teisingos ir jos nuteistosios asmenybę tikrai apibūdina neigiamai. Tačiau teismas, nors ir pažymėjęs, kad nuteistoji yra 2-os grupės invalidė, į jos sveikatos būklę atsižvelgė nepakankamai. Tuo tarpu ši aplinkybė, kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nusveria kitas jau paminėtas nuteistąją neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į jau paminėtos pačiai D.P. paskirtos teismo medicinos ekspertizės išvadas. Nors ekspertai ir padarė išvadą, kad nuteistoji galės atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau tuo pat metu nustatė, kad ji tikrai serga ne viena ar keliomis, o daugybe ligų, kurios yra sunkios ir nepagydomos. Įvertinus tai, D.P. teismo paskirtą nors ir mažesnę, tačiau beveik artimą sankcijos vidurkiui 9 metų laisvės atėmimo bausmę yra pagrindas laikyti aiškiai per griežta.

Vadovaujantis humaniškumo principu, šią bausmę yra pagrindas švelninti iki artimesnės sankcijos žemutinei ribai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajai D.P. pagal LR BK 129 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.