Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-425-959/2025 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt. ir atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-425-959/2025 pagal ieškovės G. Š. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui D. Š. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

2. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 23 d., metu apklausus liudytoją A. V. priimta teismo žodinė nutartis, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl pakartotinio liudytojo iškvietimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. sausio 23 d. žodinės nutarties atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad atsakovas skundžia teismo posėdyje 2025 m. sausio 23 d. priimtą žodinę nutartį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenumatyta, kad nutartis dėl prašymo pakartotinai kviesti liudytoją gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai reiškia, jog žodinė nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, yra neskundžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl pakartotinio liudytojo A. V. iškvietimo spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Patikslintu ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo tam tikrą pinigų sumą (1 250 Eur) už liudytojo A. V. (ieškovės brolio) neva atliktus buto remonto darbus. Siekiant išsiaiškinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo teisėtumą, atsakovui buvo svarbu užduoti liudytojui klausimą, kuris galėjo būti reikšmingas ginčijamo reikalavimo pagrįstumui nustatyti. Tačiau šis klausimas pirmosios instancijos teismo buvo nutrauktas ir pašalintas, nepriimant rašytinės nutarties, todėl buvo suvaržyta atsakovo teisė apskųsti teismo sprendimą. Atsakovui buvo užkirsta galimybė ginti savo interesus ir ginčyti pareikštą ieškovės reikalavimą, nes tolesnis procesas negali vykti pagal rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Todėl teismo 2025 m. sausio 23 d. žodinė nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nes ją priėmus atsakovui praktiškai nebuvo suteikta galimybė veiksmingai gintis nuo pareikšto ieškovės reikalavimo.

5.2. Be to, pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis, dėl kurios priėmimo nebegalimas tolesnis procesas, turi būti rašytinė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl apeliacinio apskundimo objekto

8. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl 2025 m. sausio 23 d. žodinės nutarties. Tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantas faktiškai nesutinka su 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi, o ne su 2025 m. vasario 3 d. skundžiama nutartimi.

9. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

10. CPK 290 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

11. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo užkertamas kelias dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti pareikšdamas savarankišką ieškinį. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

12. CPK nėra nustatyta, kad teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl liudytojo pakartotinės apklausos, galėtų būti savarankiškai skundžiama atskiruoju skundu. Be to, tokia nutartis šiuo atveju neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ja neužkertamas kelias procesui prasidėti (išspręstu prašymu nebuvo siekiama inicijuoti kokį nors teisminį procesą); procesas nėra užbaigiamas; ja neužkertamas kelias dalyvauti procese konkrečiam asmeniui, negalinčiam savo interesų ginti pareiškiant savarankišką ieškinį (liudytojas nėra byloje dalyvaujantis asmuo). Vadinasi, dėl tokios žodinės nutarties atskirojo skundo padavimas yra procesiškai negalimas. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, esą 2025 m. sausio 23 d. teismo žodinė nutartis užkirto kelią tolesnei bylos eigai, nes atsakovui neva nebuvo suteikta galimybė veiksmingai gintis nuo ieškovės reikalavimų, yra nepagrįsti.

13. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis, dėl kurios priėmimo nebegalimas tolesnis procesas, turėjo būti rašytinė.

14. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad tokio pobūdžio procesiniai sprendimai, kaip ir teismo žodinė 2025 m. sausio 23 d. nutartis, laikytini tarpiniu procesinių klausimų sprendimu, kurie gali būti paskelbti žodžiu ir neprivalo būti įforminami raštu. Kadangi 2025 m. sausio 23 d. teismo priimta žodinė nutartis dėl apelianto prašymo pakartotinai kviesti liudytoją neturėjo galutinio pobūdžio, neužkirto kelio tolesniam bylos nagrinėjimui ir negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę teisę šį klausimą išspręsti žodine nutartimi. Tokia nutartis, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, laikytina teisėta, o jos neįforminimas atskiru rašytiniu dokumentu neprieštarauja CPK nuostatoms, kadangi, kaip jau minėta, įstatymas nenumato jos apskundimo galimybės.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą, kadangi jis buvo paduotas dėl teismo nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu pagal CPK nuostatas. Todėl iš esmės dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir apelianto prašymo perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl pakartotinio liudytojo A. V. iškvietimo spręsti iš naujo, nepasisakytina. Vadovaudamasis anksčiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.