Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-06-16 · Byla Nr. TS-17-1082/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2020-12-23Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-06-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. TS-17-1082/2022Nutartis · 2022-06-16Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-1878-1123/2023Nutartis · 2023-10-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
TS-17-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43945-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos
NuorašasBylos Nr. TS-17-1082/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43945-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios L. S. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. buvo nuteista 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 15 d. – 1 diena.

Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 14 d.

2022 m. gegužės 20 d. nuteistoji faktiškai atliko 1 metus 4 mėnesius 6 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Komisijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, kad nuteistoji šiuo metu tik dabar įsitraukia į resocializacijos procesą ir stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nežymiai mažėjanti vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (išsilavinimo stoka; trūksta darbo patirties bei darbinių įgūdžių; skaitymo, rašymo sunkumai lietuvių kalba; turi finansinių sunkumų už gautus antstolių patvarkymus; lėšų valdymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; savikritiškumo stoka; psichologinio atsparumo neigiamai aplinkos įtakai stoka; probleminių sričių atpažinimo įgūdžių stoka; konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių ignoravimas arba neįvertinimas; nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų; ankščiau teista 5 kartus; pirmą kartą teista 17 metų; būdingas teisės pažeidimo modelis) ir kitos reikšmingos aplinkybės (recidyvistė) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji L. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistoji L. S. skundu nesutinka su Komisijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nesutinka su nutarime išvardintomis priežastimis, dėl kurių svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo atidedamas šešiems mėnesiams, taip pat su išvardintomis aplinkybėmis, kurios nulėmė sprendimą netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad nutarime nepaminėta, jog ji baigė „įžanginės grupės“ užsiėmimus, lankė socialinio švietimo ir teisinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, ir dalyvauja programoje „Antras šansas“ užsiėmimuose. Lanko ne tik socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, bet ir turi motyvaciją siekti reabilitacijos tikslų, ugdyti savo gebėjimus socialiai reabilituotis, ir savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymi, kad iš nutarimo turinio matyti, kad abejojama taikytų priemonių rezultatais, ir siekiant objektyviai įvertinti paskirtų priemonių veiksmingumą – 6 mėnesiams atidėjo svarstymą dėl lygtinio paleidimo. Nuteistoji tai laiko biurokratijos padariniais, kadangi parinktų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas – tai yra tų priemonių rezultatai, kuriuos aiškiai aprodo rizikos nusikalsti pervertinimas, pažymėta, kad nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nurodo, kad sąvoka „siekiant per nustatytą laiką objektyviai įvertinti nuteistosios soc. reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus“ turėtų būti nepriimtina, nes vertinimas buvo atliktas prieš pat svarstymą dėl lygtinio paleidimo ir rezultatai yra matomi. Pažymi, kad Komisija, prieš priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, atsižvelgė į kriminogeninius veiksnius, tačiau ignoravo socialinės integracijos programą, kuri taikoma visiems iš pataisos įstaigų paleidžiamiems asmenims. Nutarime paminėta, kad „šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą ir stengiasi vykdyti individualiame plane numatytas priemones“, tačiau tam neskirta daug dėmesio, nors nuteistosios teigimu Socialinė integracija – tai pagalba iš pataisos įstaigos paleidžiamiems asmenims užmegzti socialinius ryšius, įsitraukti į struktūras, skatinančias nenusikalsti. Pabrėžia, kad pataisos įstaiga turėjo metus laiko objektyviai apsvarstyti socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimą pasitelkiant laisvėje veikiančias institucijas ir organizacijas, atsižvelgiant individualiai į nuteistosios poreikius. Socialinės integracijos tvarka užtikrina suplanuotų priemonių įgyvendinimą, todėl pataisos įstaiga neturėtų abejoti jų veiksmingumu. Prašo įvertinti tai, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dalyvaus soc. integracijoje, kur ir toliau bus įtraukta siekti reabilitacijos tikslų, įgyvendinant parinktas priemones. Prašo atsižvelgti į jos turimus 3 nepilnamečius vaikus, su kurias nori būti kartu. Nuoširdžiai gailis dėl padaryto nusikaltimo ir sutiktų su bet kokiomis lygtinio paleidimo sąlygomis ar apribojimais.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji L. S. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad L. S. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką nustatyta nežymiai mažėjanti vidutinė rizika. Nuteistoji be išsilavinimo, nors yra darbingo amžiaus praeityje niekada nedirbusi, augino 7 vaikus, iš kurių 3 nepilnamečiai. Atlikdama bausmę pataisos namuose išreiškė norą dirbti ir mokytis: dėl darbo stokos įdarbinta buvo tik nuo 2021-09-30 Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių filiale Panevėžio padalinyje darbininke. Darbui motyvuota, kol kas dėl nuteistosios darbo kokybės nusiskundimų negauta. 2021/2022 mokslo metais Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje mokosi 2 klasėje. Profesinio rengimo centro filiale mokosi virėjo amato, pamokas lanko reguliariai.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai L. S. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog L. S. bausmę pataisos namuose šiuo metu atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą. Ji anksčiau teista 5 kartus, pataisos namuose yra ketvirtą kartą. Pagal teismui pateiktus duomenis – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis. Šiuo metu nuteistoji nėra atlikusi nei pusės jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš pataisos įstaigos atlikusi vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji ankščiau teista 5 kartus, jos visi nusikaltimai yra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jie sunkėja, kas sąlygoja išvadą, jog nuteistoji nedaro atitinkamų išvadų, taip pat atsižvelgiant į šiuo metu L. S. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji L. S. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.

Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 5 kartus; jaunas kriminalinis amžius (17 m.); būdingas teisės pažeidimo modelis; išsilavinimo stoka; trūksta darbo patirties bei darbinių įgūdžių; skaitymo, rašymo sunkumai lietuvių kalba; turi finansinių sunkumų už gautus antstolių patvarkymus; lėšų valdymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; savikritiškumo stoka; psichologinio atsparumo neigiamai aplinkos įtakai stoka; probleminių sričių atpažinimo įgūdžių stoka; konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių ignoravimas arba neįvertinimas; nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų. Be to, nuteistosios L. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Kadangi nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika pakartotinio vertinimo metu nustatyta tik nežymiai mažėjanti, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog nuteistosios pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji L. S. kiek siauriau suvokia individualių, asmenybinių ypatumų įtaką priimtiems sprendimams, nusikaltimų vykdymui, nepakankamai įvertina jų svarbą. Problemų sprendimo būdus įvardina, geba jais pasinaudoti, tačiau susidūrusi su sunkumais, ar dėl patirtų nesėkmių, atsisakydavo konstruktyvios veiksmų krypties, nepasinaudodavo socialiai priimtinais pagalbos būdais. Pripažįsta, kad darydama nusikaltimus suvokė, jog elgėsi netinkamai, tačiau dėl stiprių poreikių, ignoravo galimas netinkamas pasekmes, labiau susitelkdama į naudą. Vertindama save ir savo priimtus sprendimus kiek stokoja savikritiškumo, save labiau pateikia iš teigiamos pusės.

Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, stebimi nedideli, tačiau pozityvūs pokyčiai nuteistajai L. S. valdant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliumi, pasidavimu kitų įtakai srityje, nes nuteistoji nors ir yra riboto raštingumo, pagal savo galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dvasinio ugdymo „Antras šansas“), dirba, mokosi, taip mokydamasi užsiimti prosocialia veikla, pasižymi disciplinuotu elgesiu, laikosi nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų. Tačiau siekiant suvaldyti kriminogeninius veiksnius, visos minėtos sritys dar reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų veiksmų, kurių imtis ji šiuo metu yra motyvuota. Pakartotinai vertinant emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus, stebimos išliekančios nuoseklios nuteistosios dedamos pastangos su šiomis sritimis sietinų kriminogeninių veiksnių valdyme, tačiau pokyčiai išlieka minimalūs.

Pastebėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo keturi komisijos nariai balsavo – prieš ir du komisijos nariai už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą.

Nors nuteistoji L. S. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, mokosi, dalyvavo įvairiose programose, dirba, už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo paskatinta, tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 4 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajai L. S..

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, L. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (mokosi, dirba, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus L. S. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o L. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Nuteistosios L. S. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė