Kauno apylinkės teismo įsakymas

2013-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1652-720/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
1-1652-720/2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01659-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
R. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1652-720/2013Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01659-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9..; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO B A UDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2008 m. balandžio 7 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu būdamas įpareigotas mokėti lėšas dukros A. K., gim. 2006-09-13, išlaikymui po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ne mažiau kaip 1 MGL per mėnesį, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki dukros A. K. pilnametystės Ž. K. naudai, laikotarpiais nuo 2008 m. kovo 18 d. iki 2010 m. vasario 11 d., nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. vasario 15 d., ir nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. spalio 23 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukros A. K. išlaikymui, alimentų įsiskolinimas sudaro 6750, 00 lt.

Kaltinamasis R. K., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 4 dieną susituokė su savo jau buvusia sutuoktine Ž. K.. Santuokoje susilaukė vienturtės dukters A. K., kuri gimė 2006-09-13. Tačiau praėjus vieneriems metam laiko su sutuoktine santykiai pašlijo, atsirado bendrų nesutarimų, dėl ko nusprendė nebetęsti bendro gyvenimo kartu, bei nutraukti santuoką. Kiek pamena, 2008 m. balandžio 7 d. Šakių rajono apylinkės teisme įvyko jų santuokos nutraukimas, teismo posėdyje jis pats dalyvavo. To paties teismo sprendimu po santuokos nutraukimo jam buvo priteistas ir dukters A. K. išlaikymas iki jos pilnametystės t.y. jis teismo sprendimu buvo įpareigotas teikti dukters išlaikymą savo buvusios sutuoktinės Ž. K. naudai, po 250 Lt kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Tai įpareigotas buvo daryti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės. Nuo 2008 m. kovo 18 d. iki 2010 m. vasario 11 d. jis neteikė jokio išlaikymo savo vienturtei dukrai A. K. t.y. nemokėjo Ž. K. naudai teismo sprendimu priteistų alimentų dukros išlaikymui. Įtarime nurodytu laikotarpiu, kiek pamena, jis jokio oficialaus darbo neturėjo, darbo biržoje taip pat registruotas nebuvo. Jis bandė ieškotis darbo pats, tačiau jam jo rasti nepavykdavo, tačiau pripažįsta tai, jog galėjo dėti daugiau pastangų į darbo paieškas, galėjo bent jau užsiregistruoti darbo biržoje, kodėl to nepadarė, šiai dienai pasakyti negali, galbūt per savo aplaidumą. Savo kaltę dėl šio laikotarpio pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. vasario 15 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. spalio 23 d., kiek pamena, oficialiai dirbo. Kiek jam yra žinoma, kad nuo to momento, kai susirado oficialų darbą, jo dukrai A. K. alimentai buvo mokami jo darbovietės t.y. jie buvo išskaitomi iš jo darbo užmokesčio, tai darbovietė darydavo paraginta antstolio. Kodėl šiais laikotarpiais alimentai nebuvo išskaityti iš jo darbo užmokesčio, nežino, tuo nesidomėjo, tačiau puikiai supranta, jog jeigu jų neišskaitė darbovietė, dukrai išlaikymą privalėjo vykdydamas teismo sprendimą vykdyti pats savarankiškai, ko nedarė, nors oficialiai dirbo, taigi ir dėl šių laikotarpių savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Taip pat pažymi, jog savo dukros nei auklėjimu, nei užimtumu nesidomi ir nesidomėjo, kadangi jo buvusi sutuoktinė Ž. K. niekada neleido jam matytis su dukra, niekada savo dukros nebuvo apipirkęs jokiais būtinais daiktais t.y. nei rūbais, nei batais, nei kanceliarinėmis prekėmis, nei kaip kitaip parėmęs. Įtarime nurodytais laikotarpiais nebuvo alimentų mokėjęs Ž. K. tiesiogiai ar kaip kitaip (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis - byloje pateiktu kaltinamojo, liudytojos apklausos protokolais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Liudytoja Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2006 m. rugpjūčio 4 d. susituokė su R. K.. 2006 m. rugsėjo 13 d. jiems gimė duktė A. K.. 2008 m. gegužės 12 d. įvyko jų ištuoka Šakių rajono apylinkės teisme ir tuo pačiu teismo sprendimu jai buvo priteisti pinigai iš R. K. dukters Andrėjos išlaikymui po 250 Lt iki jos pilnametystės, bet ne mažiau kaip po 1 MGL. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jos buvęs sutuoktinis R. K. nevykdė teismo sprendimo, nemokėjo teismo priteistų lėšų dukters išlaikymui, nesirūpino dukterimi, jos pomėgiais, nėra jų finansiškai parėmęs (b. l. 21).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-12 prašymas Nr. (4.2)D2-35096 patvirtina, kad 2008-09-10 į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją prie ASD ministerijos (toliau –Fondų administracija) kreipėsi Ž. K. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. K., gim. 2006-09-13. Pagal Šakių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-326-634/08 iš R. K. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 250 Lt., bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį išieškotojai Ž. K.. 2008m birželio mėn.- 2008 m. rugpjūčio mėn. išieškotojai nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Pagal pateiktus dokumentus, Fondų administracija 2009-02-13 sprendimu nusprendė A. K. nuo 2008-09-10 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt. išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. R. K. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro A. K. išmokėtos išmokos ( 9496,50 Lt. ) ir 5 procentai metinių palūkanų. Visos aplinkybės rodo, kad R. K. vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką (b. l. 8-10).

Antstolio A. B. pažyma patvirtina, kad skolininko R. K. skola 2013-02-01 sudaro 273,56 Lt (atėmus išmokas iš Fondo ir skolininko darbo užmokesčio išskaitymą) ( b. l. 41).

Sudarytas išmokų mokėjimo sąrašas patvirtina, kad R. K. nemokėjo piniginių lėšų dukters išlaikymui laikotarpiais nuo 2008-03-18 iki 2010-02-11, nuo 2010-11-01 iki 2011-02-15, ir nuo 2012-08-14 iki 2012-10-23, nors šiais laikotarpiais turėjo galimybę mokėti (b.l.78-79).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. K. visišku prisipažinimu ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad R. K. 2008 m. balandžio 7 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu būdamas įpareigotas mokėti lėšas dukros A. K., gim. 2006-09-13, išlaikymui po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ne mažiau kaip 1 MGL per mėnesį, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki dukros A. K. pilnametystės Ž. K. naudai, laikotarpiais nuo 2008 m. kovo 18 d. iki 2010 m. vasario 11 d., nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. vasario 15 d., ir nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. spalio 23 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukros A. K. išlaikymui, alimentų įsiskolinimas sudaro 6750, 00 lt.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. bei 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir trukme.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 str., 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė