Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

Lietuvos Respublikos pilietis A. A. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs 1979 m. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. savivaldybėje, tačiau faktiškai gyvenantis Kaune (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „M. T.“, teistas 17 kartų, iš kurių paskutinius 7 kartus:

1. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme;

2. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 gegužės 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi 2011 m. lapkričio 24 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

3. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė;

4. Kauno apylinkės teismo 2016 balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pridėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

5. Kauno apylinkės teismo 2018 gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 286 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-12-17, 23.44 val. iki 2017-12-18 16.40 val. ir nuo 2018-02-21, 18.30 val. iki 2018-02-22 15.36 val. (2 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

6. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

7. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal LR BK 286 straipsnį - laisvės atėmimu 8 mėn.;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis A. A. 2024 m. sausio 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino visiškai bei nurodė, kad lietuvių kalbą supranta, todėl sutinka duoti parodymus lietuvių kalbą; psichiatrijos ligonėse ir priklausomybių ligų gydymo įstaigose anksčiau nesigydė. Nuolatinės gyvenamosios vietos Vilniuje neturi, todėl gyvena hosteliose. 2023 metų rugsėjo mėnesį apsigyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame hostelyje „R. H.“. Gyveno kambaryje Nr. 8 kartu su keturiais, jam nepažįstamais asmenimis ir su nukentėjusiuoju S. A.. Kai 2023 m. rugsėjo 18 d., grįžo po darbo į minėtą hostelį, tuo metu kambaryje jau buvo nukentėjusysis. Tą vakarą jis (kaltinamasis) kartu su savo bendradarbiu pavalgė ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 9 val. pabudo ir pradėjo žadinti savo bendradarbį, nes jie vėlavo į darbą. Tada nukentėjusysis dėl triukšmo kambaryje, pareiškė jiems kelias pastabas. Jis (kaltinamasis) pasakė jam (nukentėjusiajam), kad jie tuoj išeis, tačiau nukentėjusysis neaprimo. Jis paprašė nukentėjusiojo patylėti, tačiau jis atsistojo iš lovos ir būdamas visiškai nuogas pradėjo agresyviai prie jo artintis. Jam (kaltinamajam) atrodė, kad nukentėjusysis norėjo jį užpulti, todėl savo dešiniu kumščiu sudavė jam du smūgius į veidą ir nustūmė jį ant lovos. Nukentėjusysis parkrito ant lovos. Iš karto po to, spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją, kojomis užspaudė jam rankas ir suėmęs rankomis už kaklo liepė jam nusiraminti. Šiek tiek palaikęs nukentėjusįjį paleido ir su bendradarbiu išvyko į darbą. Suprato, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nežino ar jųdviejų konfliktą matė kiti asmenys. Esant galimybei prašo bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis S. A. 2023 m. rugsėjo 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame hostelyje „R. H.“, kambaryje Nr. 8, tarp jo ir kambaryje gyvenančio vyriškio kilo konfliktas, dėl to, kad jis nepažįstamam vyrui padarė pastabą dėl triukšmo. Kaltinamasis į tai nereagavo ir toliau kalbėjo su savo draugu. Dar kelis kartus paprašęs, kad asmenys kalbėtų tyliau, vyras (kaltinamasis) atsakė „(necenzūrinis žodis)“ ir pradėjo konfliktuoti. Jam (nukelnėjusiajam) Stovint prie lovos, vienas iš vyriškių priėjo ir tyčia, du kartus, dešiniu, o vėliau kairiu kumščiu trenkė į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Po to, vyras savo kūnu pastūmė S. A., dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant lovos. Be to, vyras savo kaire koja spyrė jam į dešinę koją. Jam nukritus ant lovos, kaltinamasis atsisėdo ant nukentėjusiojo ir savo kojomis prispaudė jo rankas prie lovos, o savo dešine ranką spaudė jam kaklą. Taip jį palaikęs apie 30 sekundžių nulipo nuo jo ir pasišalino jam nežinoma kryptimi. Vyriškis, kuris smurtavo prieš jį buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsus, raudonos spalvos marškinėlius. Vyro ūgis apie 175 cm, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Minėtą asmenį galėtų atpažinti. Be nukentėjusiojo kambaryje nakvojo dar 5 asmenys.

Papildomai 2024 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. A. parodė, kad po tiriamo įvykio į Valstybine teismo medicinos tarnybą nesikreipė, todėl jam padaryti sužalojimai nebuvo užfiksuoti. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į savo šeimos gydytoją nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas dėl šio įvykio neišduotas. Patirtus fizinius sužalojimus užfiksavo mobiliojo ryšio telefono kamera. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta - ieškinio nereikš.

Liudytojas D. Š. 2023 m. kovo 12 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate Viešosios tvarkos valdybos specialios parengties skyriaus specialistu. 2023 rugsėjo 19 d. dirbo ekipaže Nr. V1921 kartu su kolegomis D. K. ir T. B.. Maždaug 9 val. gavo pranešimą apie muštynes hostelyje. Atvykus nurodytu adresu (Vilnius, (duomenys neskelbtini) hostelio kambario Nr. 8 patalpoje juos pasitiko pranešėjas (galimai S. A.), kuris paaiškino, kad jį užpuolęs asmuo, kuris abiejų rankų kumščiais sudavė du smūgius į veidą, bei spyrė į koją ir tokiu būdu sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Įvykio vietoje pranešėją sumušusių asmenų jau nebuvo. Pranešėjas paaiškino, kad jį mušė konkrečiai vienas asmuo, kuris minėjo, kad eina į darbą. Kur dirba minėtas užpuolikas, pranešėjas nenurodė. Pranešėjas konflikto priežasties nenurodė, pamiršo. Pranešėją sumušęs asmuo įvykio vietoje sulaikytas nebuvo. Pranešėjas parodė ant savo kūno, o būtent: kaklo ir krūtinės buvusius sužalojimus. Daugiau sužalojimų ant pranešėjo kūno nenustatyta. Supildžius pirminius procesinius dokumentus, tolimesnis įvykio tyrimas perduotas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos pareigūnams.

2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, t. y., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esantį „R. H.“ hostelį. Pareigūnai apžiūrėję antrajame aukšte esantį kambarį Nr. 8 smurtavimo ar girtavimo požymių nenustatė. Kambarys buvo tvarkingas. Ant liudininko kaklo užfiksuoti nubrozdinimai.

2024 m. spalio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota tyrimo veiksmo eiga ir nukentėjusiojo parodymai. Protokole nurodoma, kad atpažįstamajam (nukentėjusiajam S. A.) pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, jis pareiškė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1, t. y. A. A.. Minėtą asmenį atpažino iš veido bruožų.

2024 m. kovo 12 d. apžiūros protokole užfiksuota S. A. pateiktų nuotraukų apžiūros eiga. Protokole nurodyta, kad nuotraukoje Nr. 1 matomas kairės rankos bevardis pirštas, kuriuo galinio pirštakaulio (piršto galvos), nago srityje matoma mėlynė ir patinimas. Nuotraukoje Nr. 2 dešinės rankos riešo srityje matoma mėlynė. Nuotraukose pažymėtose Nr. 3, 4 ir 5, krūtinės bei kaklo srityje, matomi smulkūs įdrėskimai.

2024 m. kovo 12 d. apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas apžiūros eiga.

Motyvuojamoji dalis

III. Surinktų duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpai susargdino. BK 140 straipsnio saugoma vertybė – kūno neliečiamumas ir sveikata. Įstatymų leidėjas nedetalizuoja, kokiais konkrečiais veiksmais gali būti realizuota pavojinga veika, kuri gali pasireikšti kaip vienkartinis ar daugkartinis smurtinis poveikis žmogaus kūnui, pavyzdžiui: kaltinamasis panaudoja savo kūno jėgą, kietus ar aštrius daiktus, ar net gyvūnus, šiuo atveju tai smūgiai į veidą ir kaklo spaudimas. Šis nusikaltimas inkriminuojamas tik tais atvejais, kai nukentėjusiam yra sukeliamas fizinis skausmas (šiuo atveju) ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį turi sukelti kaltininko pavojinga veika, šiuo atveju tai smūgiai į veidą ir kaklo spaudimas.

Šis nusikaltimas padaromas tiesioginę ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas, kaip ir nagrinėjamu atveju, veikia sąmoningai ir suvokdamas, kad savo veika gali sukelti fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nori tokių padarinių (tiesioginė tyčia) arba nenori sukelti fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leidžia šiam padariniui atsirasti (netiesioginė tyčia).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, pavyzdžiui, konfliktinę situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų, konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobūdžio įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-65-489/2018, 2K-428-511/2015).

Teismas, išnagrinėjęs pirmiau aptartus ir teisme ištirtus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatos) kiekvieną atskirai ir jų visetą, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. A. žodinio konflikto su S. A. metu, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą ir stipriai jį pastūmė, dėl ko S. A. nugriuvo ant lovos, o po to nukentėjusiajam spyrė į dešinę koją. Po to, visu kūnu atsisėdęs ant nukentėjusiojo, kojomis prispaudęs jo rankas, sugriebęs nukentėjusiajam už kaklo jį smaugė, taip sukėlė S. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveiktą.

Kaltinamojo kaltę ir kaltinime nurodytas aplinkybes visų pirma patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu bei jo duoti parodymai. Taip pat kaltinimo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo D. Š. parodymai, nukentėjusiojo S. A. pateiktos nuotraukos, apžiūros protokolai ir kiti pirmiau teismo ištirti bei aptarti įrodymai.

Atsižvelgus į kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, darytina išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, todėl jis pripažįstamas tyčia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmė

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. kaltinamajam gali būti skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimo bausme; kaltinamasis neprieštarauja baudžiamojo proceso užbaigimui priimant teismo baudžiamąjį įsakymą; nukentėjusysis buvo informuotas apie sprendimą užbaigti proceso teismo baudžiamuoju įsakymu ir tam neprieštaravo, todėl baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaltinamasis A. A. 2024 m. sauso 15 d. apklausoje prašė bylą užbaigtai teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, iš 2024 m. kovo 12 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. nukentėjusysis buvo informuotas apie sprendimą baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir tam neprieštaravo.

Skirdamas A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę ir nusikalstama veika padaryta žalą. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų, nusikaltimą žmogaus sveikatai. Žala kuri kilo dėl kaltinamojo veiksmų nėra didelė: nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamasis teistas 17 kartų (turi neišnykusi teistumą), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas tris kartus, iš kurių du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą už narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimą. Dvi nuobaudos apmokėtos, o dėl vienos nuobaudos apmokėjimo, duomenų nėra. Sodros duomenimis nuo 2023 m. gruodžio 13 d. dirba UAB „M. T.“. Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir labai gailėjosi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Visos pirmiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad A. A. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o lemta jo neteisėto ir teisei priešingo elgesio ir gyvenimo būdo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam paskirti vieną griežčiausių sankcijose numatytų bausmių – areštą, kurio dydis nustatytinas minimaliam arešto terminui, skirtinam už nusikaltimų padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 15 parų arešto.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 10 parų arešto.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 15 (penkiolika) parų arešto bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) parų areštą.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

5. Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

6. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).