- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-50-840/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. B. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Ernestai Mockutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė 2006-10-24 mirusio tėvo J. B. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b.l. 4-6).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime (b.l. 3-5), bei patvirtintais pareiškėjo V. B. teismo posėdžio metu: jo tėvas J. B. iki pat mirties, t.y. 2006-10-24 gyveno vienas (duomenys neskelbtini) J. B. tėvai, taip pat sutuoktinė V. B. (pareiškėjo mama) yra mirę. Kitų vaikų be pareiškėjo, J. B. neturėjo. Pareiškėjo tėvui J. B. nuosavybės teise priklausė: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ., taip pat, kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui, pagal įrašą namų ūkio knygoje Nr. 6 priklausė: gyvenamasis namas 1A1m su veranda 1a1ž, kiemo rūsys 2I1p, esantys (duomenys neskelbtini) . Visą šį nekilnojamąjį turtą bei kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kt. pareiškėjas po tėvo J. B. mirties priėmė, valdė bei juo rūpinosi kaip savu – remontavo namo stogą, namo bei verandos langus, atliko patalpų remontą, mokėjo už suvartotą elektros energiją, dirbo žemę. Pareiškėjo tėvas J. B. testamento nesudarė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą (b.l. 39-40) bei teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad yra pareiškėjo V. B. sūnus. Paaiškino, kad jo tėvas V. B. vienintelis rūpinosi seneliu J. B.. Po senelio J. B. mirties tėvas surado žmogų, kuris prižiūrėtų likusį turtą, kadangi tėvas retai būdavo Lietuvoje, todėl nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo. Kitų žmonių, kurie pretenduotų į senelio palikimą nėra.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. Š. nurodė, kad yra pareiškėjo V. B. kaimynė. Paaiškino, kad nuo 2008-07-01 su šeima gyvena V. B. namuose, kadangi V. B. ieškojo žmonių, kurie gyventų pas jį namuose ir jais rūpintųsi. Žeme, šalia namo, rūpinasi ji su šeima, kita žeme – kitas kaimynas.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. D. nurodė, kad yra pareiškėjo V. B. kaimynas. Paaiškino, kad pareiškėjas visą laiką rūpinosi pareiškėjo šeimai priklausiusiais pastatais ir žeme, prašė jo dirbti žemę. Po to, kai mirė pareiškėjo mama, V. B. rūpinosi tėvu J. B.. Jis žino, kad V. B. yra vienintelis J. B. sūnus.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b.l. 55), atsiliepime į pareiškimą (b.l. 34) nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš gimimo liudijimo (b.l. 11) matyti, kad J. B. ir V. B. yra pareiškėjo V. B. tėvai. Pareiškėjo mama V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), pareiškėjo tėvas J. B. mirė 2006-10-24 (b.l. 14). Iš pažymos apie asmens duomenis (b.l. 16) matyti, kad pareiškėjas V. B. yra vienintelis J. B. vaikas. J. B. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ir iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) . (b.l. 15-17, 21).
Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. liudijimo (b.l. 18) matyti, kad paveldėjimo byla po J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties nebuvo užvesta. Kaišiadorių r. 2-ame notarų biure J. B. paveldėjimo byla taip pat nebuvo užvesta (b.l. 61). Testamentų registre duomenų apie J. B. testamentą nėra (b.l. 62).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 20) matyti, kad J. B. vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Nemaitonių sen. pažymos (b.l. 19) matyti, kad J. B. kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui pagal įrašą namų ūkio knygoje Nr. 6 (eilės Nr. 390) priklauso: gyvenamasis namas 1A1m su veranda 1a1ž, pastatyti 1957 m., kiemo rūsys 2I1p, pastatytas 1975 m., esantys (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėjo V. B. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad jis po tėvo J. B. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė tėvo paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Nemaitonių seniūnijos 2014-04-28 pažyma (b.l. 21), mokėjimo sąskaitos (b.l. 22-25) bei liudytojų J. B., L. Š. ir D. D. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. B. sūnus V. B. iš karto po palikėjo mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu (t.y. kilnojamuoju ir nekilnojamuoju) naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. J. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad V. B. turi teisę paveldėti 2006-10-24 mirusio tėvo J. B. turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d., 1 p., 5.13 str., 5.56 str.). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Kauno apskrities VMI neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. B. mirusio J. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2006-10-24) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.