Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-447-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
e1-447-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-6-00012-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-447-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00012-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.18.10
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „V“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Velžio sen., Panevėžio r., baustas administracine tvarka, teistas: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda (bauda išieškota 2018 m. balandžio 3 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., būdamas UAB „V“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Dembava, Panevėžio raj.) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą ir už juose esančių duomenų teisingumą, bendrovės apskaitą tvarkančiai buhalterei R. G. nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. kovo 22 d. bendrovės veiklos teritorijoje, Panevėžio rajone, klastodamas apskaitos dokumentus už parduodamus 4 fiziniams asmenims automobilius ir juos pateikdamas įtraukti į apskaitą, dalies gautų pajamų nefiksuodamas apskaitoje ir jų nepateikdamas apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie jo daromas nusikalstamą veiką, taip apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „V“ buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 1) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, finansavimo sumų, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 2) 13 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dokumentas turi turėti įstatymuose nustatytus privalomus rekvizitus, nes apskaitos dokumentuose (transporto priemonių pardavimo sutartyse, kasos pajamų orderiuose) nurodytas ūkinės operacijos turinys pinigine išraiška neatitinka tikrovės, nes jis 4 pardavimo sandoriais į 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. spalio 9 d., 2019 m. kovo 22 d. automobilio pardavimo sutartis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie sumas, kurių pagrindu bendrovės buhalterė R. G. surašė apskaitos dokumentus ir juos įtraukė į apskaitą, taip nefiksuojant 6545 Eur (iš jų: 2018 m. – 5945 Eur, 2019 m. – 600 Eur) pardavimo įplaukų pardavimo dokumentuose ir pajamų registruose buvo neapskaityta 5409,96 pardavimo pajamų bei 1135,04 Eur pardavimo PVM, bei į jo asmeninę banko sąskaitą gautiems 5 200 Eur nesurašydamas apskaitos dokumentų bei jų nepateikdamas bendrovės buhalterei. V. M. taip pat pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punktą, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, ir 16 punktą, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, nes bendrovės kasos pajamų orderiuose neužfiksavo 1345 Eur (iš jų: 2018 m. – 745 Eur, 2019 m. – 600 Eur) gautų grynųjų pinigų iš pirkėjų, kurie nebuvo įtraukti į kasos knygos pajamas ir panaudoti be apskaitos. Tokiu būdu iš viso į bendrovės apskaitą buvo neįtraukta ir neapskaityta 6545 Eur bendrovės pajamų, nedeklaruoti ir nesumokėti iš viso 1381 Eur mokesčių (245 Eur pelno mokesčio ir 1135 Eur PVM) į valstybės biudžetą. Dėl V. M. padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2018–2019 metų UAB „V“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis V. M. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytus 4 pardavimo sandorius 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. spalio 9 d., 2019 m. kovo 22 d. pripažįsta. Šiomis datomis automobilius pardavė, galbūt per neatidumą automobilių pardavimo sutartyse buvo nurodytos kitos sumos. Dėl to nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino. Kadangi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) tikslino deklaraciją ir UAB „V“ VMI turėjo permoką, todėl permokos dalimi pavedimas yra mažesnis (2 t., b. l. 107, 109).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitą, o jos brolis V. M. yra UAB „V“ direktorius. Ji nuo pat pertvarkymo iš individualios įmonės į UAB, maždaug nuo 2015 m., tvarko UAB „V“ buhalterinę apskaitą pagal darbo sutartį. Įmonės veikla – prekyba naudotais automobiliais. Visus iš UAB „V“ direktoriaus V. M. gautus dokumentus suveda į buhalterinę apskaitą. Jokių UAB „V“ grynųjų pinigų nevaldė ir nevaldo, tik turi prisijungimus prie UAB „V“ banko sąskaitos, kur ji atlieka banko operacijas įmonės vardu. Jokių prisijungimų prie UAB „V“ direktoriaus V. M. asmeninės banko sąskaitos niekada neturėjo ir neturi, jo asmeninės banko sąskaitos nekontroliuoja. Už UAB „V“ informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkinių operacijų teisingumą neatsako, nes, kaip ir minėjo, kokius dokumentus pateikia direktorius V. M., tokius dokumentus ir traukia į buhalterinę apskaitą. Automobilių pardavimo sutarčių nesudarinėja, visi įmonės grynieji pinigai yra pas direktorių V. M. (1 t., b. l. 71–72).

Liudytojas R. B. parodė, kad jis 2018 m. pavasarį pirko transporto priemonę, t. y. Mercedes Benz R500, 2006 m., iš UAB „V“. Jis apie parduodamą transporto priemonę sužinojo iš autoplius.lt Skelbime automobilis iš nuotraukų atrodė po avarijos, buvo nurodyta, kad automobilis yra iš JAV. Skelbime nurodyta automobilio kaina buvo ne mažiau kaip 5000 Eur. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, t. y. (duomenys neskelbtini), pardavėjo vardo nebepamena. Susitarė, kad atvyks apžiūrėti automobilio į Pasvalio rajoną. Nuvykus į Pasvalio rajoną automobilis stovėjo dirbtuvėse, buvo nevažiuojantis, buvo stipriai apgadintas automobilio priekis po eismo įvykio. Kadangi automobilis dar buvo taisomas, todėl nusprendė palaukti, kol automobilis bus visiškai techniškai tvarkingas ir praėjęs techninę apžiūrą. Automobilį sutaisė maždaug po dviejų mėnesių ir su juo tas pats asmuo susisiekė telefonu, kad automobilis Mercedes Benz jau yra sutaisytas. Su pardavėju, kurio, kaip ir minėjo, vardo nebeatsimena, susitiko prie Panevėžio miesto „Regitra“. Pardavėjas atvežė automobilio dokumentus ir pirkimo sutartį. Su pardavėju susitarė, kad automobilį jam parduos už apie 5000–6000 Eur. Pardavėjas buvo priregistravęs šį automobilį Lietuvoje, išduoti lietuviški automobilio numeriai. Kad automobilį jam parduoda UAB „V“, o ne fizinis asmuo, sužinojo tik sutarties pasirašymo momentu. Automobilio pirkimo sutartyje kaina buvo nurodyta apie 1500 Eur. Pardavimo momentu pardavėjas išreiškė norą, kad dalis pinigų būtų mokama banko pavedimu, o dalis – grynaisiais pinigais. Kodėl automobilio pirkimo sutartyje yra kita suma, nesidomėjo. Vietoje per internetinę bankininkystę pervedė pirkimo sutartyje nurodytą sumą į UAB „V“ banko sąskaitą, o grynaisiais pinigais padavė minėtam pardavėjui apie 4000 Eur, bet tiksliai nepamena. Ar iš pardavėjo gavo kasos pajamų orderį, nepamena. Pas tyrėją buvo parodyta transporto priemonės Mercedes Benz R500, sutartyje nurodytas kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, šioje sutartyje yra jo parašas, sutartyje nurodyta suma buvo mokėta bankiniu pavedimu, o kiek grynaisiais pinigais pardavėjui davė, tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti apie 4000 Eur (1 t., b. l. 77–78).

Liudytojas P. J. parodė, kad 2018 m. rado skelbimą internete apie parduodamą automobilį Volkswagen Touran, 2012 m. Skelbimas buvo patalpintas autoplius.lt. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime, šiuo metu nepamena. Susisiekė skelbime nurodytu tel. Nr., kurio išsaugojęs nebeturi, ir vyko apžiūrėti šio automobilio į kažkokią fermą prie Medikonių kaimo. Ten jį pasitiko vyriškis, kuris aprodė šį automobilį, papasakojo, kad automobilis atgabentas iš Vokietijos. Automobilis buvo su defektais, daužtas priekis, automobilis sava eiga nevažiavo. Vietoje apsisprendė pirkti automobilį, kiek pamena, už šį automobilį minėtam pardavėjui grynaisiais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 3900 Eur. Parodžius 2018 m. rugpjūčio 2 d. automobilio Volkswagen Touran, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį, liudytojas nurodė, kad šį automobilį pirko, sutartyje yra jo parašas. Į automobilio kainą sutartyje nesigilino. Nors sutartyje nurodyta automobilio kaina yra 3155 Eur, grynaisiais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 3900 Eur (1 t., b. l. 85).

Liudytoja D. J. parodė, kad apie automobilį sužinojo internete, rado skelbimą www.autogidas.lt. Tai buvo automobilis Lexus GS300, 1998 metų. Su pardavėju susisiekė telefonu, nurodytu skelbime, telefono numerio išsaugojusi neturi. Visus automobilio pirkimo reikalus tvarkė jos draugas, visą laiką bendravo tik su vienu asmeniu, bet jo jokių duomenų nežino, jis tikriausiai neprisistatė, nes į jį visą laiką kreipėsi „jūs“, jei būtų pasakęs vardą, būtu įsidėmėję. Su tuo asmeniu visą laiką, kol vyko automobilio pirkimas, bendravo telefonu, realiai jį matė tik kokias 15 min., kai pasirašinėjo sutartį. Tiksliai negali nurodyti, ar pardavėjas buvo įmonė ar fizinis asmuo, pirkimo metu visą laiką bendravo su vienu asmeniu. Kai skelbime rado automobilį, jis buvo Panevėžyje. Jos draugas susiskambinęs su pardavėju susitarė, kad dar neapžiūrėjęs perves rankpinigius. Neatsimena, ar iš jos sąskaitos ar iš draugo Ž. A. buvo pervesti rankpinigiai, tai turėjo būti 2018 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, pervedė 200 Eur. Po kokios savaitės nuvažiavo į Panevėžį apžiūrėti automobilio, tai buvo rugsėjo 8 d., jis tuo metu buvo plovykloje, pardavėjas tuomet neatvažiavo, jie patys apžiūrėjo automobilį. Automobilio iš karto negalėjo nusipirkti, nes nebuvo kažkokių dokumentų iš Vokietijos, kad automobilis nevogtas, todėl pats pirkimas užsitęsė lygiai mėnesį laiko. Apžiūrėjo automobilį, nusprendė, kad jis tinka, ir laukė tų dokumentų. Ta plovykla buvo Panevėžyje, S. Kerbedžio gatvėje. Likusią sumą sumokėjo grynaisiais sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2018 m. spalio 9 d., pardavėjui padavė 1150 Eur, pardavėjas nurodė, kad tie rankpinigiai, kuriuos buvo pervedę, buvo už plovyklą, poliravimą ir numerius. Viso tam išleido 1350 Eur. Pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento negavo, gavo tik automobilio pardavimo sutartį. Sutartį padavė tada, kai sumokėjo tuos pinigus. Šią sutartį, kurią jai padavė pardavėjas, pateiks elektroniniu paštu. Kadangi paklausė, kodėl sutartyje trūksta tų 200 Eur, kuriuos pervedė, tai pardavėjas jai paaiškino, kad tie 200 Eur bus už plovimą su poliravimu ir numerius, tai daugiau ir nesigilino. Automobilio pardavimo sutartis buvo supildyta automobilyje, viską surašė pardavėjas, o vėliau tik sudėjo parašus. Kaip ir minėjo, davė tik sutartį, kurią pateiks elektroniniu paštu. Realiai suma atitinka, tik dar trūksta tų 200 Eur, kuriuos pervedė pavedimu, bet pardavėjas nurodė, kad tie 200 Eur yra už automobilio poliravimą ir plovimą bei numerius. Sutartyje yra jos draugo Ž. A. parašas (1 t., b. l. 64–66).

Liudytojas D. P. parodė, kad jis 2018 m. pavasarį pirko transporto priemonę Chevrolet Camaro iš UAB „V“, šios transporto priemonės skelbimą rado autoplius.lt, kaina skelbime buvo nurodyta ne mažiau kaip 4000 Eur. Transporto priemonė buvo su defektais, t. y. sudaužytas automobilio priekis. Transporto priemonė buvo iš Vokietijos, kiek pamena, visi mokesčiai jau buvo sumokėti, transporto priemonė jau buvo pargabenta į Lietuvą. Susisiekus skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyras ir susitarė dėl transporto priemonės apžiūros. Chevrolet Camaro atvyko apžiūrėti į Panevėžio rajoną, į kažkokią fermą, kaip suprato, tai buvo automobilių laužynas. Jį pasitiko apie 50 metų vyriškis, kuris jam ir aprodė automobilį. Automobilis atitiko skelbime nurodytas nuotraukas, ar paliko rankpinigius, tiksliai nepamena. Tuomet po poros dienų atvažiavo dar kartą pirkti ir išsigabenti automobilio Chevrolet Camaro. Su minėtu vyriškiu atsiskaitė grynaisiais pinigais, sumos dabar tiksliai nebeatsimena. Pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir išsigabeno automobilį, kuris nevažiavo savo eiga, todėl jį išsigabeno tralo pagalba. Parodžius 2018 m. gegužės 15 d. transporto priemonės Chevrolet Camaro, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, liudytojas nurodė, kad sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina (5350 Eur) atitinka jo realiai mokėtą pinigų sumą, šioje sutartyje yra jo parašas. 2019 m. maždaug vasario–kovo mėnesį pirko dar vieną transporto priemonę iš UAB „V“, tai buvo Cadillac CTS, 2008 m. Taip pat rado šį skelbimą autoplius.lt, skelbime nurodyta šio automobilio kaina buvo 3800 Eur. Sekė šį skelbimą, kuomet pamatė, kad kaina yra kritusi iki 3000 Eur, važiavo pas tą patį apie 50 m. vyriškį palikti rankpinigius, paliko 500 Eur grynaisiais pinigais, o poros dienų atvyko nupirkti ir išsigabenti šio automobilio. Už automobilį Cadillac CTS minėtam vyriškiui sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 3000 Eur, pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau, kiek pamena, sutartyje buvo nurodyta mažesnė suma. Daugiau jokių transporto priemonių iš UAB „V“ nepirko (1 t., b. l. 80–81).

Pagal 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 UAB „V“ direktorius yra V. M., o vyr. buhalterė – R. G. (2 t., b. l. 59–62).

2019 m. kovo 22 d. UAB „V“ su D. P. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Cadillac CTS kaina – 2400 Eur (2 t., b. l. 72).

2019 m. kovo 22 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad UAB „V“ vyr. buhalterė R. G. pagal sutartį iš D. P. priėmė 2400 Eur (2 t., b. l. 71).

2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „V“ su P. J. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Volkswagen Touran kaina – 3155 Eur (2 t., b. l. 67).

2018 m. rugpjūčio 2 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad UAB „V“ vyr. buhalterė R. G. pagal sutartį iš P. J. priėmė 3155 Eur (2 t., b. l. 66).

2018 m. birželio 5 d. UAB „V“ su R. B. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Mercedes Benz R500 kaina – 1850 Eur (2 t., b. l. 65).

2018 m. birželio 5 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad UAB „V“ vyr. buhalterė R. G. pagal sutartį iš R. B. priėmė 1850 Eur (2 t., b. l. 64).

2018 m. spalio 9 d. UAB „V“ su D. J. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Lexus GS300 kaina – 1150 Eur (2 t., b. l. 69–70).

2018 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad UAB „V“ vyr. buhalterė R. G. pagal sutartį iš D. J. priėmė 1150 Eur (2 t., b. l. 68).

2018 m. birželio 5 d. R. B. V. M. pervedė 5000 Eur, o 2018 m. rugsėjo 4 d. D. J. – 200 Eur (2 t., b. l. 73).

2020 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-12-1878 „Dėl UAB „V“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad:

1) 4 atvejais laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos 6545 Eur įplaukos už parduotus automobilius (iš jų: 2018 m. – 5945 Eur, 2019 m. – 600 Eur). Bendrovės apskaitoje nefiksuotos iš viso 5409,96 Eur pajamos ir 1135,04 Eur pardavimo PVM. Jeigu pagal liudytojų parodymus bendrovė, pardavusi automobilius, dalies gautų pajamų nefiksavo apskaitoje, tuomet UAB „V“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, iš jų:

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, finansavimo sumų, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė 6545 Eur (iš jų: 2018 m. – 5945 Eur, 2019 m. – 600 Eur) pardavimo įplaukų nefiksavo pardavimo dokumentuose ir pajamų registruose nefiksavo 5409,96 Eur pardavimo pajamų bei 1135,04 Eur pardavimo PVM. Į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktos 6545 Eur automobilių pardavimo įplaukos buvo panaudotos be apskaitos dokumentų.

– 13 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dokumentas turi turėti įstatymuose nustatytus privalomus rekvizitus, nes apskaitos dokumentuose (transporto priemonių pardavimo sutartyse, kasos pajamų orderiuose) nurodytas ūkinės operacijos turinys pinigine išraiška neatitinka tikrovės, 4 atvejais sutartyse nefiksavo 6545 Eur transporto priemonių pardavimo vertės.

Taip pat nustatyta, kad UAB „V“ kasos pajamų orderiuose neužfiksavo 1 345 Eur (iš jų: 2018 m.- 745 Eur, 2019 m. - 600 Eur) gautų grynųjų pinigų, kurie nebuvo įtraukti į kasos knygos pajamas, ir panaudoti be apskaitos. Buhalterinė apskaita UAB „V“ buvo tvarkoma nesivadovaujant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 3 punktu, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį ir taisyklių 16 punktu, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Tyrimo metu pagal liudytojų parodymus ir ikiteisminio tyrimo byloje pateiktus V. M. asmeninių sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „V“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. parduodama transporto priemones, pardavimo sutartyse įrašė 6545 Eur mažesnes įplaukas ir neteisingai apskaičiuoti pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai, nedeklaruotos 5409,96 Eur pajamos ir 1135,04 Eur pardavimo PVM.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu, nesilaikymo tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V“ laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

UAB „V“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje elektroniniu būdu VMI 2019 m. birželio 4 d., deklaravo 15720 Eur pajamų, 2305 Eur pelną ir 115 Eur į biudžetą mokėtiną pelno mokestį. Bendrovė 2018 metais į apskaitą neįtraukė 4914 Eur pajamų. 2018 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 4914 Eur sumažino apmokestinamąjį pelną ir neteisingai apskaičiavo mokestinio laikotarpio rezultatą, dėl to nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 246 Eur (4914 Eur x 5 %) pelno mokesčio. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė 2019 metais į apskaitą neįtraukė 495,87 Eur pajamų, tačiau 2019 metų pelno mokesčio deklaraciją turi pateikti iki 2020 m. gegužės 31 d.

Kaip nustatyta tyrimo metu, UAB „V“ apskaitoje neapskaitė 5409 Eur transporto priemonių pardavimo įplaukų, todėl apskaičiuodama PVM nesivadovavo 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas, nes į PVM deklaracijas neįtraukė transporto priemonių pardavimo apmokestinamosios vertės iš viso 5410 Eur apmokestinamosios vertės ir neapskaičiavo 1135 Eur pardavimo PVM, iš jų:

– 2018 m. birželio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje, 2018 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu būdu pateiktoje VMI, 4132 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir neapskaičiavo 868 Eur pardavimo PVM;

– 2018 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje, 2018 m. rugsėjo 25 d. pateiktoje VMI, 616 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir neapskaičiavo 129 Eur pardavimo PVM;

– 2018 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje, 2018 m. lapkričio 25 d. pateiktoje VMI, 166 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir neapskaičiavo 34 Eur pardavimo PVM;

– 2019 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje, 2019 m. balandžio 25 d. pateiktoje VMI, 496 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir neapskaičiavo 104 Eur pardavimo PVM.

Dėl neteisingai įrašytų duomenų į deklaracijas bendrovė į biudžetą nesumokėjo 1135 Eur PVM.

Iš viso tyrimo metu nustatyti į biudžetą nesumokėti 1381 Eur mokesčiai, iš jų: 246 Eur pelno mokestis ir 1135 Eur PVM (2 t., b. l. 50–57).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Aukščiau išvardintų bylos įrodymų (liudytojų parodymų, specialisto išvados, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, banko sąskaitos išrašo), kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad V. M., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir pagal teisės aktus būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V“ buhalterinę apskaitą, kiek tai susiję su už 4 fiziniams asmenims parduotus automobilius gautomis pajamomis ir jų apskaita, t. y. dalis už šiuos automobilius gautų pajamų nebuvo užfiksuota įmonės buhalterinėje apskaitoje ir atitinkamai nuo jų nesumokėti mokesčiai, nes reikiami dokumentai nebuvo surašomi ir nebuvo pateikti apskaitą tvarkančiai buhalterei arba buvo surašomi dokumentai, juose įrašant neteisingus duomenis apie iš tikrųjų pagal sandorius gautas pajamas. Nurodytais V. M. veiksmais buvo pažeistos kaltinime nurodytos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų normos. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V“ laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tokie V. M. veiksmai (neveikimas) atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinimo netikslumas, susijęs su neteisingai nurodyta viena sandorio data, ištaisytinas, vietoj neteisingos sandorio datos (2018 m. rugpjūčio 28 d.) nurodant teisingą sandorio datą (2018 m. rugpjūčio 2 d.).

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tik prašo ją mažinti ir išdėstyti baudą dalimis (2 t., b. l. 116–118). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nes, kaip nurodė Panevėžio apskrities VMI 2020 m. kovo 16 d. raštu, bendrovė 2020 m. kovo 11 d. patikslino PVM ir pelno mokesčio deklaracijas už atitinkamus laikotarpius, papildomai sumokėjo 1250,44 Eur ir atlygino visą ikiteisminio tyrimo byloje nustatytą 1381 Eur žalą valstybei (t. 1, b. l. 45). Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino žalą valstybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nes neišnykus ankstesniam teismui už tyčinį nusikaltimą (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. baudžiamasis įsakymas), padarė naują tyčinį nusikalstamą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant išvengti mokesčių (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. V. M. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, teistas (2 t., b. l. 91), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 92–95), dirbantis. Nusikaltimą V. M. padarė netrukus po to, kai iš jo buvo išieškota bauda, skirta už analogišką anksčiau vadovaujant tai pačiai bendrovei padarytą nusikaltimą. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, tačiau kelis kartus didesnę nei už analogišką nusikaltimą buvo skirta 2016 m. baudžiamuoju įsakymu ir didesnę nei siūlo prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Baudos dydis nustatytinas 144 MGL (7200 Eur), kuri viršija minimalų už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos dydį, tačiau yra daug mažesnė už vidurkį (nuo 100 iki 4000 MGL). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 96 MGL (4800 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Paskirtos baudos sumokėjimo terminas išdėstomas 24 mėnesiams, pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir kiekvieną mėnesį sumokant po 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 144 MGL dydžio, t. y. 7200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų), dydžio baudos bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. M. galutinę bausmę – 96 MGL (4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

V. M. paskirtos 96 MGL (4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų)) baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir kiekvieną mėnesį sumokant po 200 Eur (du šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti V. M., jog paskirtą baudą jis nustatyta tvarka turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti V. M., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad V. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Neringa Girnytė