Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-07-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-770-1068/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-04
Bylos Nr.
e2YT-770-1068/2023
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00086-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Civilinė byla Nr. e2YT-770-1068/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00086-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 4 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba ir Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo dvi sodybos.

2. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjui priklauso 2,00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš tėvo O. Z.. Sklypas jam atiteko, atidalinus paveldėtą turtą nuo kitų įpėdinių pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-13 ir 2022-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-55-838/2022. Pareiškėjo tėvui nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos natūra, kadangi šis žemės sklypas priklausė senelei (pareiškėjo prosenelei) A. B. (O. B.). Pareiškėjo tėvo ir A. B. giminystės santykiai nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prieš atkuriant nuosavybės teises į žemę ir yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Tiek pareiškėjo tėvas, tiek senelis, tiek ir prosenelė jau yra mirę. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėjo žemės sklype jo senelei A. B. priklausė dvi sodybos, tačiau archyviniai dokumentai apie jas nėra išlikę (archyviniai dokumentai yra išlikę tik apie žemę). Pareiškėjas yra sodybų savininkės trečios eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą. Pareiškėjo žemės sklypas yra ūkinių miškų sklypas ir priskiriamas IV grupės miškams. Todėl tiek pareiškėjas, tiek jo žemės sklypas atitinka reikalavimus, kad žemė būtų paversta kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms atstatyti. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015-11-08 priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo“, kurio tikslas - pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. NŽT Kretingos skyrius 2022-10-24 išdavė reikalavimus minėtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, pagal kuriuos tikslas yra pertvarkyti žemės sklypą, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų. Tai, kad pareiškėjo žemės sklype buvo dvi sodybos patvirtina įrodymai: 2010-09-15 žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nurodytos dvi griuvėsių vietos ir viena išlikusių pamatų vieta; 2013-09-03 žemės sklypo toponuotraukoje yra nurodytos 2 akmeninių griuvėsių vietos. Geodezininkas P. B. 2014-11-05 pateikė išvadą, kad pareiškėjo žemės sklype yra buvę statiniai, kurie toponuotraukoje pažymėti kaip griuvėsiai. Antstolė Marytė Trijonienė atliko faktinių aplinkybių konstatavimą pareiškėjo žemės sklype ir 2007-08-08 surašė protokolą Nr. 0108/07-0014, kur konstatuota, kad sklype yra trys laukymės, kuriose yra statinių buvimo pėdsakai (duobė su akmenimis ir šalia esančia dilgėlėmis apaugusia aikštelės dalimi, kalniukas su raudonų plytų liekanomis, dilgėlių priaugęs įdubimas). Taip pat yra seni tos vietovės, kur yra pareiškėjo žemės sklypas, gyventojų liudijimai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo prosenelės A. B. žemės sklype buvo dvi sodybos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, parengus projektą, buvo leista pareiškėjo žemės sklype įrengti poilsiavietę. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (žemės sklypas reikalingas buvusiai sodybai atstatyti), suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties (būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypus.

3. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjo giminystės ryšį su buvusia sodybos savininke A. B., taip pat, kad A. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė dvi sodybos.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad abejotina, kad pareiškėjo žemės sklype galėjo būti net dvi pareiškėjo prosenelei priklausiusios sodybos, nes tai reikštų, jog pareiškėjo prosenelės O. B. (A. B.) šeima turėjo gyventi dviejose gyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose tame pačiame žemės sklype. Labiau tikėtina, jog žemės sklype galėjo būti viena sodyba su priklausiniais statiniais, t. y. vienas gyvenamasis namas, kuriame šeima gyveno. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad žemės sklype buvo net dvi O. B. priklausiusios sodybos, t. y. du gyvenamieji namai su priklausiniais, todėl mano, jog nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto. Papildomai nurodė, jog peržiūrėjus namų ūkių knygas, pildytas nuo 1958 m., jose nerasta informacija apie pareiškėjo prosenelei A. B. priklaususias sodybas, ankstesnių duomenų neturi. Bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. Z. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į bylą pateikti visi giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai, tai nustatyta ir NŽT, atkuriant O. Z. nuosavybės teises į A. B. žemę. A. Z. yra provaikaitis ir jis paskutinis gali atsikurti nuosavybę. Archyvuose nėra jokių duomenų apie buvusias sodybas. Visi duomenys saugomi žemės atkūrimo byloje. Kitų dokumentų neturi, todėl kreipėsi į teismą. Archyvinių dokumentų nėra išlikusių, o liudytojų, kurie galėtų faktą patvirtinti, nebėra gyvųjų tarpe. Žemės sklypo teritorija anksčiau priklausė Latvijai. Kai ji buvo perduota Lietuvai, archyviniai dokumentai nebuvo perduoti. Nėra ginčo, jog pareiškėjas yra paskutinis įpėdinis, kuris gali atsikurti nuosavybę. Pareiškėjas paveldėjo žemės sklypą iš tėvo O. Z., kuris yra A. B. anūkas. NŽT, atkuriant nuosavybę į žemę O. Z., giminystės ryšį su A. B. patvirtinančių duomenų užteko. Antstolis konstatavo, kad sklype yra trijų sodybų liekanos, dveji griuvėsiai labai akivaizdūs, o iš topo nuotraukų, kurios sulygintos su archyviniais žemėlapiais, taip pat nustatyta, kad sklype yra sodybų griuvėsiai. Jokio miško ten tuo metu nebuvo, jis buvo kitoje Šventosios upės pusėje. Jei būtų išlikę archyvinių dokumentų apie sklype buvusias sodybas, pareiškėjui nereikėtų kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad sklypas priklausė A. B. nustatyta, todėl aišku, kad jai priklausė ir sodybos, buvusios sklype. Dokumentus pradėjo tvarkyti pareiškėjo tėvas O. Z., tačiau jis žuvo. Negali paaiškinti, kodėl sklype buvo kelios sodybos. Neturi duomenų, kad prie vienos sodybos buvo pagalbiniai pastatai, nes tai buvo dvi didelių statinių liekanos. Kokie tai statiniai, pagal išlikusius griuvėsius, nustatyti neįmanoma. Jos yra didesniu atstumu viena nuo kitos. Liudytojai, kurių jau nebėra, nurodė, jog sklype buvo dvi sodybos. Atkuriant nuosavybės teises į žemę buvo remtasi liudytojų parodymais ir pagal archyvinę pažymą. Į Palangos žemėtvarkos archyvą buvo kreiptasi ir nustatyta, kad kiti Palangos savivaldybėje esantys sklypai priklauso kitoms A. B., bet ne O. Z. močiutei.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens NŽT atstovė D. V. palaikė poziciją, nurodytą atsiliepime. Papildomai paaiškino, kad NŽT neginčija O. Z. ir A. B. giminystės ryšio. Jam 2000 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Teisme dėl to buvo ginčas ir mano, kad reikėtų šią bylą peržiūrėti ir gal ten bus galima rasti daugiau įrodymų, jog A. B. turėjo net dvi sodybas. Turi būti įrodyta, nors ir netiesioginiai, kad žemės sklype buvo sodyba. NŽT neginčija, kad sklype yra pastatų griuvėsiai, bet kas gali įrodyti, kad sodybos priklausė A. B.. Nėra duomenų apie sklype buvusius pastatus. NŽT neginčija, kad sklype yra griuvėsiai, tačiau neaišku, kada jie atsirado. Atkuriant nuosavybės teisę į žemę nebuvo pažymėti statiniai. Pareiškėjas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad statiniai buvo, to neginčija ir palieka spręsti klausimą teismui. Tačiau nėra pagrindo nustatyti, kad tai buvo dvi ar trys sodybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui A. Z. nuosavybės teise priklauso 2,0000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės pagrindas 2019-06-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr.3812, 2022-04-13 apylinkės teismo nutartis Nr.e2-55-838/2022, 2022-04-14 apylinkės teismo nutartis Nr.e2-55-838/2022. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad dalį minėto sklypo, t. y. 0,0082 ha sudaro užstatyta teritorija, dalį, t. y. 1,9411 ha užima miško žemės plotas, 0,0507 ha užima kitos žemės plotas. Žemės sklypas patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos ir miško žemės apsaugos zonas.

8. Žemės sklypą iki nacionalizacijos valdė pareiškėjo prosenelė A. B.. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą atkurtos pareiškėjo tėvui O. Z. 2000-11-02 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 7507 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“.

9. Pareiškėjo tėvas O. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (2018-10-01 medicininis mirties liudijimas Nr.18-19426181). Pareiškėjo tėvo O. Z. ir A. B. (O. B.) giminystės santykiai buvo nustatyti NŽT, prieš atkuriant nuosavybės teises į žemę ir yra NŽT nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kuri prijungta prie šios bylos, nagrinėjimui.

10. Pareiškėjo gimimo liudijimo, pareiškėjo tėvo gimimo liudijimo su vertimu, pareiškėjo senelio gimimo liudijimo ir santuokos sudarymo įrašo su vertimu duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. Z. yra A. B. (O. B.) proanūkis.

11. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015-11-08 priėmė įsakymą Nr. 14VĮ-1230-(14.14.2.) „ Dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo“, pagal kurį nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties (būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypus. NŽT Kretingos skyrius 2022-10-24 išdavė reikalavimus Nr. 14SD-3361-(14.14.137 E.) minėtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, pagal kuriuos tikslas yra pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Projekto rengimo reikalavimai galioja 2 metus.

12. UAB „Kartografiniai projektai“ 2010-09-15 parengtame žemės sklypo plane pažymėtos dvi griuvėsių vietos ir viena akmeninių pamatų vieta. UAB „Kartografiniai projektai“ geodezininko P. B. 2014-11-05 išvadoje dėl topografinės nuotraukos ir archyvinio žemėlapio palyginimo, nurodyta, kad O. Z. priklausančiame žemės sklype yra stovėję statiniai, kurie topografinėje nuotraukoje žymimi kaip griuvėsiai.

13. Antstolės Marytės Trijonienės 2007-08-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0108/07-0014 su fotonuotraukomis, konstatuota, kad sklype nustatytos trys miško laukymės (aikštelės). Į pirmąją miško laukymę patenkama seniai nenaudojamu užžėlusius miško keliuku. Pirmojoje miško laukymėje yra duobė stačiakampio formos, kurios kraštuose yra trys dideli akmenys. Akmenys yra žemėje, matoma viršutinė jų dalis, kyšanti iš žemės. Šalia minėtos duobės yra aikštelės dalis, apaugusi dilgėlėmis. Antrojoje laukymėje yra žolėmis, samanomis apaugęs nedidelis kalniukas, kurio žemę prakapsčius matomos raudonų plytų liekanos. Trečiosios laukymės pakraštyje yra įdubimas, priaugęs dilgėlių.

14. Archyviniai dokumentai, kad A. B. priklausė dvi sodybos nėra išlikę, išlikę dokumentai tik apie žemę.

15. Byloje pateikti senųjų tos vietovės gyventojų A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., H. K. A., A.-A. D. liudijimai, iš kurių matyti, kad toje vietovėje buvo gyvenvietė, buvo sodybos, kuriose gyveno žmonės. Ten gyveno ir A. B.. Miško toje vietoj nebuvo, jį pradėjo sodinti 1950-1957 m. Žmonės tada jau nebegyveno, statiniai buvo nugriuvę. A. K. nurodė, kas statiniai dar stovėjo, kai buvo sodinamas miškas. Žemės sklype, priklausančiame A. B. buvo dvi sodybos.

Dėl juridinio fakto nustatymo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

18. Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti reikia duomenų (įrodymų), kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Sodybos buvimo žemės sklype faktas yra esminė ir suteikianti žemės sklypo pertvarkymo ar statybos teisę, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

19. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš atvejų – buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

20. Pareiškėjas A. Z. yra trečios eilės A. B. įstatyminis trečios eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,0000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas.

21. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015-11-08 priėmė įsakymą Nr. 14VĮ-1230-(14.14.2.) „ Dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo“, pagal kurį nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties (būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypus. 2022-10-24 NŽT Kretingos skyrius išdavė reikalavimus Nr. 14SD-3361-(14.14.137 E.) minėtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, pagal kuriuos tikslas yra pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

22. Pareiškėjas siekia parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu atstatyti buvusią prosenelės sodybą, todėl prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad sklype buvo dvi sodybos, nes archyvinių dokumentų apie statinius pareiškėjo žemės sklype nėra.

23. Įrodinėjant buvusios sodybos faktą, statinių fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

24. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

25. Archyvinių dokumentų, jog pareiškėjo žemės sklype buvo sodyba (sodybos) ir ji (jos) priklausė pareiškėjo prosenelei A. B., nėra. Gyvų liudytojų, galinčių paliudyti apie dviejų sodybų buvimą žemės sklype, nėra. Į bylą pateikti A. K., H. K. A., A.-A. D. liudijimai, kurie šiuo atveju laikytini rašytiniais įrodymais, nėra išsamūs ir patvirtina tik faktą, sodybą ten buvus. Žemės sklypo planas, antstolės faktų konstatavimas ir geodezininko išvada patvirtina, jog žemės sklype yra dvi griuvėsių vietos ir viena akmeninių pamatų vieta, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog žemės sklype buvo statinių. Pagal išlikusius jų požymius (griuvėsius ir pamatus) nustatyti stovėjusių pastatų paskirtį ir laiką, nėra galimybės. Imant domėn, kad pastatai stovėjo A. B. priklausiusiame žemės sklype, teismas daro išvadą, jog ir pastatai priklausė A. B.. Jų skaičius sklype leidžia spręsti, kad tarp jų turėjo būti ir gyvenamoji sodyba, nes iki žemės nacionalizacijos, šioje vietovėje buvo gyvenvietė ir gyveno žmonės.

26. Registrų centro duomenimis 0,0082 ha žemės sklypo sudaro užstatyta teritorija. Šie duomenys nenuginčyti ir patvirtina statiniais užimtos žemės faktą.

27. Liteko duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-797-666/2008, kurioje 2008-12-05 priimtu sprendimu netenkintas pareiškėjo tėvo O. Z. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad 2008-01-21 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie nuosavybę Nr. R4-265, kurioje nurodyta „ūkių sąraše (be datos) įrašyta žemės valdytoja B. O., J. d. (vardas - taip dokumente, kaimas nenurodytas)“ priklauso A. B., kad A. B., mirusi (duomenys neskelbtini), nacionalizacijos metu nuosavybės teisėmis valdė 38,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); taip pat netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą ir papildomus dokumentus atkurti nuosavybės teises į A. B. nuosavybės teisėmis valdytą 38,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad 2,00 ha A. B. valdomas žemės sklypas, į kurį pareiškėjui jau atkurtos nuosavybės teisės yra 38,12 ha žemės sklypo viduryje ir kartu jie sudaro 40,12 ha žemės sklypą. 2,00 ha žemės sklype rasti namo ir ūkinių statinių pamatai – ten gyveno B. šeima. Bylos nagrinėjimo metu O. Z. paaiškino, kad sodybos buvo dvi – viena ant 2 ha žemės, kita – 38 ha (duomenys neskelbtini) pusėje, t.y. toje sklypo dalyje, į kurią nuosavybės teisių atkūrimo siekė pareiškėjo tėvas, bet prašymas buvo atmestas. Byloje kaip liudytoja apklausta A. K. duomenų apie A. B. sodybas nenurodė. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad dar pareiškėjo tėvui nuo 2000 m. sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės A. B. turėtą žemę ir siekiant atstatyti buvusią sodybą, duomenų, kad žemės sklype buvo dvi sodybos nebuvo ir net pats O. Z. šio fakto nepripažino 2008 m., nagrinėjant civilinę bylą.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad žemės sklype buvo dvi A. B. priklausiusios sodybos, t. y. du gyvenamieji namai su priklausiniais, todėl sutiktina su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu NŽT atstovės išdėstyta pozicija, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo žemės sklype buvo dvi sodybos.

29. Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog pareiškėjas leistinais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad žemės sklype buvo pareiškėjo prosenelei A. B. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais). Byloje nekyla abejonių dėl iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma yra pakankama nustatyti pareiškėjo prašomą juridinį faktą iš dalies.

Dėl fakto juridinės reikšmės.

30. Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

31. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės rengti žemės sklypo, kuris reikalingas buvusiai sodybai atstatyti, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. Todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

32. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų.

33. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2,0000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su priklausiniais.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Juridinę reikšmę faktas nustatomas sodybos su priklausiniais atstatymo tikslu, t. y. tam, kad pareiškėjas galėtų rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties (būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypus bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė