Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1986-04-17 Palangoje, LR pilietė, lietuvė, išsituokusi, gyv., deklar. gyv. (duomenys neskelbtini) , dirb. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

R. K. 2016-05-01, apie 16:12 val., vairuodama automobilį „Suzuki swift“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama Kretingos mieste, Melioratorių gatve, nereguliuojamoje sankryžoje, įvažiuodama, iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią – Žemaitės alėją, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R 750“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K. ir su juo susidūrė. Įvykio metu motociklo „Suzuki GSX-R 750“, valst. Nr. 937 KE, vairuotojui nukentėjusiajam M. K., nustatytas smegenų sukrėtimas ir kairės plaštakos III, IV delnakaulių lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei motociklo keleiviui,- nukentėjusiajam R. D., nustatytas kairio peties sumušimas su skeveldriniu kairės menties lūžimu, kairės pusės VII šonkaulio lūžimas su plaučių kontūzija, odos nubrozdinimai juosmens, kairio kelio srityse, I? blužnies kairio inksto I? plyšimai, hemoperitoneumas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais neatsargiais veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), 162 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

R. K. šiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (b.l. 1 t.168). Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad prisipažįsta kalta dalinai, tačiau negalėjo paaiškinti kokioje dalyje ir ką. Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. K. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ir vietoje ji vairavo nurodytą automobilį ir buvo itin atsargi, nes vežėsi mažamečius vaikus. Ji sustojo prieš sankryžą su pagrindiniu keliu, matė, kad iš kairės atvažiuojantis baltos spalvos automobilis parodė dešinįjį posūkį ir pradėjo lėtėti, kas leido įsitikinti, kad tikrai darys manevrą. Matė už to automobilio motociklą, kuris buvo ganėtinai toli, už 50-60 metrų. Kadangi jai iš dešinės transporto priemonių nebuvo, ji išvažiavo į pagrindinę gatvę ir tada pamatė, kad motociklininkas, matyt nusprendęs aplenkti priešais jį važiuojantį sukantį automobilį, padidino greitį ir metėsi link kelio vidurio. Ji, siekdama neiškišti savo automobilio priekio į kitą važiuojamą kelio dalį, sustojo. Tačiau motociklas po manevro į kairę, staigiai metėsi į dešinę ir nestabdydamas ir nemažindamas greičio trenkėsi į jos automobilį. Ji vertina, kad ikiteisminis tyrimas buvo tendencingas nukreiptas prieš ją, visiškai nebuvo vertinami motociklininko veiksmai, eksperto išvada neatitinka realybės.

Teismas vertina, kad R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir jos kaltė yra visiškai įrodyta bylos medžiaga. R. K. nesutikimas su kaltinimu vertinimas kritiškai, kaip nepakankamas suvokimas kelių eismo taisyklių reikalavimų ir siekimas išvengti atsakomybės.

2016-05-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėta Žemaitės al., Melioratorių g. Kretingoje sankryža, kuri nereguliuojama, apžiūros metu kelio danga sausa, asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 10,2 m. Ženklų numeriai sankryžoje: 201- pagrindinis kelias; 515- dešinės eismo juostos pabaiga; 203- duoti kelią; 201- pagrindinis kelias; 533 ir 534 - pėsčiųjų perėja; 203- duoti kelią. Važiuojamosios dalys paženklintos linijomis, skiriančiomis eismo juostas, pėsčiųjų perėja, važiavimo krypčių rodyklės. Kelio aplinka - atvira vietovė. Matomumas dienos metu geras. Transporto priemonių judėjimo krypties žymės - automobilis "S. S.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo Palangos miesto kryptimi, motociklas "Suzuki GSX - R 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), guli sankryžoje galu į Melioratorių gatvės pusę. Šalia gulinčio motociklo smulkios pabirusios detalės, ištekėję skysčiai. Apžiūros metu paimti objektai: Motociklas "Suzuki GSX-R750", baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB "Okreta", Kretingoje Tiekėjų g. 31, ir automobilis "S. S.", raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priedas - planas (b.l. I t. 10-14).

2016-05-01 eismo įvykio dalyvių alkotesterio parodymai - R. D. 0,00 promilių, M. K. - 0,00 promilių, R. K. - 0,00 promilių (b. l. 1 t. 17,18).

Byloje yra duomenys, kad iš karto po autoįvykio 2016-05-01 transporto priemonę paprašė grąžinti R. K. ir jai buvo grąžintas automobilis ( b.l. 1 t. 19, 20-22), sekančią dieną buvo grąžintas S. K. motociklas (b.l. 1 t. 25, 26-27).

Nukentėjusiojo M. K. parodymais teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2016-05-01, apie 16:10 val., jis važiavo tėvo vardu registruotu jam priklausančiu motociklu "Suzuki GSX-R 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos m. Žemaitės alėja kryptimi nuo Palangos link Šiaulių. Kartu važiavo keleivis R. D.. Iki įvykstant eismo įvykiui važiavo ne didesniu nei leistinu greičiu. Jis važiavo pagrindiniu keliu. Priartėjus prie Žemaičių alėjos ir Melioratorių gatvės sankryžos, pamatė kaip prie sankryžos Melioratorių gatve privažiavo raudonos spalvos automobilis "S. S.", kuris sustojo, ar rodė posūkio signalą - to nepamena, ir po to pradėjo važiuoti, sankryžoje sukdamas į kairę. Jo manymu, automobilio vairuotoja nepastebėjo jo atvažiuojančio motociklu. Automobilis "S. S." įvažiavo į sankryžą ir sustojo kelio važiuojamojoje juostoje, kuria važiavo jis, kai bebuvo likę iki jų susidūrimo apie 5 metrus ir keleto sekundžių laiko tarpas ir jis nebeturėjo galimybės stabdyti, ar apvažiuoti. Jis mano, kad automobilis sustojo todėl, nes pamatė jį atvažiuojantį motociklu ir nebežinojo ką daryti. Motociklu trenkėsi į automobilio "S. S." kairę pusę, tarp priekinių ir galinių durelių. Dar iki susidūrimo matė, jog automobilį vairuoja moteris. Kas įvyko po susidūrimo, neprisimena, nes atsitokėjo ligoninėje. Po eismo įvykio jis buvo pristatytas į Kretingos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, bei kairės rankos riešo raiščių patempimas, lūžę kairės plaštakos du delnikauliai. Dėl motociklo sugadinimo jau kreipėsi į draudimo bendrovę "Gjensidige", kurioje buvo draustas motociklas, nes R. K. automobilis, į kurį atsitrenkė, valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustas. Po autoįvykio automobilio vairuotoja jį susirado telefonu, kvietė pokalbiui, pripažino savo kaltę ir atsiprašė. Jis paprašė atlyginti padarytą žalą, tačiau jie nesusitarė (b. l. 1 t. 31-32).

2016-07-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas ir kairės plaštakos III, IV delnakaulių lūžis. Sužalojimai atitinka eismo įvykio laiką ir aplinkybes. Pagrindinis sužalojimas gavosi nuo kairės plaštakos sumušimo. M. K. padarytas delnakaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 1 t. 79).

Liudytojo R. D. parodymais teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2016-05-01, apie 16:10 val., važiavo kaip keleivis motociklu "Suzuki GSX-R 750", kurį vairavo M. K.. Jis sėdėjo vairuotojui už nugaros, ant motociklo galinės sėdynės. Motociklu važiavo Kretingos mieste, Žemaitės alėja nuo Palangos miesto pusės link Šiaulių. Kokiu greičiu važiavo pasakyti negali, nes nematė, bet jam pačiam atrodė, kad greitis nedidelis. Priekyje važiavo lengvasis automobilis, kurio apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. Priartėjus prie Žemaičių al. - Melioratorių g. sankryžos, priekyje jų važiavęs automobilis pradėjo sukti į dešinę. Melioratorių gatvėje stovėjo lengvasis automobilis "S. S." ir rodė kairės pusės posūkio signalą, tai yra iš šalutinio kelio ruošėsi įvažiuoti į pagrindinį kelią. M. K. pagrindiniu keliu važiavo tiesiai, kaip kad ir važiavo iki pradedant priekyje jų važiavusiam automobiliui sukti į dešinę pusę. Važiuojant pro į dešinę pusę sukančio automobilio kairį šoną, pamatė, kad šiam automobiliui, pradėjus sukti į dešinę, automobilis "S. S." pradėjo važiuoti į kairę, tai yra iš šalutinio kelio Melioratorių g. į pagrindinį kelią - Žemaitės al. gatvę. Suprato, kad automobilio vairuotoja nepastebėjo jų, atvažiuojančių motociklu. Automobilis "S. S." įvažiavęs į sankryžą, į važiuojamąją juostą, kuria važiavo motociklu, stabtelėjo. Iš to suprato, kad automobilio vairuotoja pamatė juos atvažiuojančius motociklu ir išsigandusi stabdė vairuojamą automobilį. M. K. vairuojamas motociklas trenkėsi į automobilio kairę pusę tarp priekinių ir galinių durelių. Iki įvykstant susidūrimui su automobiliu, M. K. dar stabdė vairuojamą motociklą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nes atstumas tarp automobilio ir motociklo buvo nedidelis, gal 5-10 metrų, motociklo sustabdyti nesuspėjo. Įvykio metu nuo smūgio jis perskrido per automobilį, krito ant asfalto ir nučiuožė arčiau kelio kelkraščio. Jis buvo sužalotas. Po įvykio praėjus apie pusantro mėnesio, vairuotoja jam paskambino ir paprašė susitikti. Susitikus, ji sake, kad nepastebėjo, atsiprašė. Jis jai atleido. Vairuotoja jam atlygino padaryta žalą (2500 Eur). Jam vairuotoja sake, kad bandys tartis ir su jo draugu, bet per daug prašo (b. l. 1 t. 83-85).

2016-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) R. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairio peties sumušimas su skeveldriniu kairės mentės lūžimu, kairės pusės VII šonkaulio lūžimas su plaučių kontūzija, odos nubrozdinimai juosmens, kairio kelio srityse, I laipsnio blužnies kairio inksto I laipsnio plyšimai, hemoperitoneumas. Nustatytus sužalojimus R. D. galėjo patirti 2016-05-01 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. D. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 1 t. 106-107).

Liudytojo S. R. parodymais teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2016-05-01, apie 16.10 val., jis automobiliu „S. A.“, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo Kretingos mietu, Žemaitės alėja nuo Palangos miesto link Šiaulių miesto. Pervažiavus Vilniaus g.- Žemaičių al. sankryžą, už parko kirtus pėsčiųjų perėją, jį aplenkė baltos spalvos motociklas „Suzuki“. Priešais jį apie 10 m atstumu tuo metu važiavo šviesios, galimai baltos, spalvos automobilis, markės ir modelio neįsidėmėjo. Motociklininko greitis lenkimo momentu galėjo būti 50 km/h. Iki Žemaitės alėjos - Melioratorių gatvės sankryžos važiavo 10-20 m atstumu už šviesios spalvos automobilio, kuris, artėjant prie Žemaitės alėjos - Melioratorių gatvės, parodė dešiniojo posūkio signalą. Motociklininkas važiavo savo važiuojamąja kelio kryptimi per vidurį. Mano, kad jis pradėjo važiuoti arčiau kelio centro, todėl priekyje savęs pamatė ir motociklininką. Pamatė, kad iš dešinės, iš Melioratorių gatvės į Žemaitės alėją išvažiuoja automobilis, kaip vėliau pastebėjo – „S. S.“, norintis pasukti į kairę. Šis automobilis priekine automobilio dalimi buvo jų kelio juostoje, motociklininkas pasidavė į kairę link kelio vidurio, tačiau automobilis „S. S.“ pradėjo važiuoti, sukdamas į kairę, tada motociklas staiga pasidavė į dešinę, ketindamas apvažiuoti kliūtį. Tačiau automobilis „S. S.“ staiga sustojo beveik pasiekęs sankryžos ašinę liniją. Pamena, pats dar šūktelėjo „gazo gazo“. Mano, kad automobilio „S. S.“ vairuotoja galėjo staigiau pasukti į kairę ir išvengti susidūrimo su motociklininku, jei nebūtų sustojusi. Jis matė, kad vairuotoja dukart abejodama pradėdavo važiuoti į sankryžą ir stabdė. Motociklas trenkėsi į automobilį „S. S.“. Jis sustojo kelkraštyje ir nuskubėjo suteikti pagalbą. Automobilio „S. S.“ vairuotoja išlipus pasidomėjo, ar gyvi motociklininkai, bet prie jų nepriėjo, ji vis kartojo, kad esą kalta, nes nematė motociklininko. Vėliau, atvažiavus kažkokiam vyriškiui, po pokalbio su juo, ji nieko nebesakė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Kol jis vaikščiojo įvykio vietoje, jo mažametis sūnus savo mobilaus ryšio telefonu taip pat fotografavo įvykio vietą. Nuotraukas ir vaizdo įrašą CD diske prideda prie apklausos protokolo (b.l. 2 t. 33-38).

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-01, tikslaus laiko neprisimena, gal apie 16:00 ar 17:00 val., važiavo automobiliu „S. S.“ kurį vairavo jo draugė R. K.. Automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, gale sėdėjo trys mažamečiai vaikai. Važiuojant gatve, kuri eina nuo Gargždų pusės link plento Šiauliai – Palanga, R. K. vairuojamą automobilį sustabdė, kad praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Plentu pravažiavo transporto priemonės, važiuojančios nuo Šiaulių pusės link Palangos, iš kairės pusės nuo Palangos atvažiuojančias transporto priemones. Matė, pirma atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kurio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, kuris priartėjęs prie sankryžos įjungė dešinio posūkio signalą, taip parodydamas, kad suks į dešinę, tai yra gatvę, kuria atvažiavo jie. Šiam automobiliui iš paskos atvažiuojančio motociklo nematė, kaip suprato, nematė ir R. K., nes ji, pamačiusi, kad jai iš kairės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojantis automobilis suka į dešinę, o jai iš dešinės pusės kelias buvo laisvas, pradėjo važiuoti į sankryžą, sukdama į kairę Palangos link. R. K. įvažiavus į sankryžą, pamatė, kad nuo Palangos pusės atvažiuoja motociklas, kurio prieš tai nematė. Atrodė, kad motociklas pravažiuos pro jų automobilio priekį, mano, taip suprato ir R. K., nes ji sankryžoje sustabdė vairuojamą automobilį, norėdama praleisti motociklą, tada motociklas pasuko dešinėn ir trenkėsi į automobilio kairę pusę į tarpą tarp priekinių ir galinių durelių. Pats nenukentėjo (b. l. 1 t. 113-114). Teismo posėdžio metu liudytojas M. N. parodė, kad sankryžoje R. K. elgėsi net per atsargiai, jis ragino ją važiuoti, nes matė, kad saugu išvažiuoti į pagrindinį kelią. Kai jis pamatė iš kairės už 30-40 metrų artėjantį motociklą , jis važiavo dideliu greičiu.

2017-03-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertize, akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 1. Eismo įvykio metu pagrindiniu keliu važiavęs motociklas "Suzuki GSX-R 750", valst. (duomenys neskelbtini), sankryžoje su šalutiniu keliu susidūrė su jam iš dešinės į pagrindinį kelią vykdant manevrą įvažiavusiu automobiliu "S. S.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žiūrint motociklo "Suzuki GSX-R 750" judėjimo kryptimi, susidūrimas įvyko sankryžoje, dešinėje, jo judėjimo krypties eismo juostoje. Eismo įvykio metu motociklas "Suzuki GSX-R 750" priekine dalimi atsitrenkė į įstrižai, kairiuoju šonu ir dalinai priekiu link artėjančio motociklo buvusio automobilio "S. S." kairiojo šono vidurį. Susidūrimo kontakto metu motociklas "Suzuki GSX-R 750" automobilio "S. S." šonu praslydo kryptimi link automobilio galo. 2. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio "S. S.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. K. nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui "Suzuki GSX-R 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklo "Suzuki GSX-R 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K., pastebėjęs sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuojantį ir kliūtį jo vairuojamo motociklo judėjimui sudarantį automobilį "S. S.", privalėjo stabdyti. 3. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio "S. S.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos R. K. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam motociklui "Suzuki GSX-R 750". 4. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti motociklo "Suzuki GSX-R 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitį prieš eismo įvykį bei motociklo atsitrenkimo į automobilį momentu. 5. Automobilio "S. S.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai R. K. nelygiareikšmių kelių sankryžoje davus kelią pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam motociklui "Suzuki GSX-R 750", susidūrimas nebūtų įvykęs (jo būtų išvengta). Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklo "Suzuki GSX-R 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K., važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą neprivažiuojant automobilio "S. S." manevravimo sankryžoje vietoje, jeigu automobilio judėjimu kliūtis motociklo vairuotojui buvo sudaryta motociklui esant didesniu nei 30,2 m atstumu nuo automobilio manevro vietos ir tai motociklo vairuotojas M. K. galėjo pastebėti (b.l. 2 t. 90-96). Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo išvadas.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis vienas už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). R. K. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d., todėl buvo būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Siekiant teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą būtina įrodymų vertinimo sąlyga - teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įrodymų vertinimo rezultatas - išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Bet kokios abejonės teismo turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Bylą ištyrus teisme, nagrinėjamoje byloje nustatyti objektyvūs įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl R. K. eismo taisyklių pažeidimo, nes tai patvirtina iš esmės visi išdėstyti įrodymai. Su kaltinamąja kartu važiavusio asmens - liudytojo M. N. parodymai vertintini kritiškai neigiamai ne vien dėl santykio su R. K. (pažįstamas, jos keleivis), bet ir dėl aplinkybių, kad jo parodymai skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo, ir pagrįstai tikėtina, kad netrukus po įvykio duoti parodymai buvo objektyvūs, nes nebuvo įtakoti laiko ir kitų veiksnių. Autotechnine ekspertize nustatyta pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu autoįvykiui kilti ir net nustačius kokius nors motociklo vairuotojo pažeidimus jie negalėtų tapti pagrindine autoįvykio priežastimi. Net jeigu leistinais įrodymais būtų buvę nustatyta, kad motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai nebūtų pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti. Teismas daro išvadą, kad R. K. neįvertino ne tik kelio eismo sąlygų, bet ir savo automobilio techninių galimybių atitinkamai manevruoti susidariusioje kritinėje situacijoje. R. K. autoįvykio metu vairavo automobilį, nebūdama jo apdraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nors šis pažeidimas ir nėra autoįvykio priežastis, tačiau yra R. K. negatyvų ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi apibudinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę, teismas laikosi baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios R. K. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. K. dirba, augina nepilnamečius vaikus, anksčiau neteista. R. K. autoįvykio metu vairavo automobilį, nebūdama jo apdraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nors šis pažeidimas ir nėra autoįvykio priežastis, tačiau yra R. K. neigiamą požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi apibudinanti aplinkybė. Be to, byloje yra kaltinamąją R. K. charakterizuojanti medžiaga, kad ji ir anksčiau yra buvusi administracine tvarka bausta už įvairius pažeidimus, tame tarpe ir kelių eismo taisyklių, pažymint, kad automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra vairavusi ir anksčiau ir už tai bausta, iš ko darytina išvada, kad kaltinamoji iš esmės yra nepakankamai atsakinga ir rūpestinga vairuodama transporto priemones ir pažeidinėja įstatymų reikalavimus.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji R. K. neturėtų būti baudžiama su laisvės atėmimu/apribojimu susijusia bausme, nes ji anksčiau neteista, o bet koks laisvės atėmimas/apribojimas laikomas sunkesne bausme, nei piniginė bauda, ar areštas. R. K. nebaustina areštu, nes dirba, augina vaikus, ji baustina pinigine bauda (BK 71, 42, 47 str.) , kuris dydis nustatytinas mažesnis BK nurodytas skirtinos piniginės baudos vidurkis.

Byloje yra nurodyta padaryta žala ir pareikšta civilinių ieškinių. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 1376,46 Eur civilinį ieškinį dėl autoįvykio metu sužalotų asmenų gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 133-134; 139-140 1 t.). Nukentėjusysis M. K. pateikė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 37-39, 40; 1 t.) Draudimo bendrovė "Gjensidige" rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad išmokos dydis už transporto priemonę M. K. sudaro 2824,58 Eur ir tai, kad klientui žala nėra išmokėta, žala bus išmokėta kai bus nurodytas eismo įvykio kaltininkas (b. l. 121; 1 t.). Byloje yra duomenys, kad atliktos autotechninės ekspertizės kaina 526,41 Eur.

Žala padaryta kaltais R. K. veiksmais todėl turi būti atlyginta (CK 6.245 str., 6.270 str., 6.281 str., 6.282 str., 6.283 str.). Visiškai pilnai atlygintinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiųjų gydymo, visiškai atlygintinos nukentėjusiojo M. K. bylinėjimosi išlaidos 600 Eur. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo neturtinės žalos atlyginimo ir įvertinus ne tik kaltinamosios kaltus veiksmus, bet ir jos šeimyninę ir turtinę padėtį (pajamas), nukentėjusiojo turtinę padėtį ir iki autoįvykio buvusią darbinę veiklą (pajamas) bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas vertina, kad neturtinės žalos atlyginimas tenkintinas iš dalies priteisiant sumokėti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

pripažinti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteisti 100 MGL (3766 Eur) pinigine bauda.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 1376,46 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank AB, b.k.73000) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Tenkinti iš dalies civilinį ieškinį ir iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur advokato išlaidų žalos atlyginimo išlaidų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per nuosprendį priėmusį teismą.