- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-342-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00647-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- Luminor Bank AS, Lietuvoje
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2367-887/2019 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir notarui M. K. dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Seviga“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, vienašalį kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp jo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, 2018 m. spalio 16 d. nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo 2018 m. spalio 16 d.; 2) pripažinti kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp jo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, 10.1. punkto nuostatą nesąžininga ir negaliojančia nuo 2018 m. spalio 16 d.; 3) pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal atsakovo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gegužės 5 d. jis ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises perėmė atsakovas Luminor Bank AS (toliau – ir Bankas), sudarė kredito sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu bankas ieškovui suteikė 49 235,40 Eur (170 000,00 Lt) dydžio kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pagal mokėjimų grafiką grąžinti dalį kredito ir mokėti palūkanas iki 2036 m. balandžio 9 d. Ieškovo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įsigijo, hipoteka bei ieškovo dėdei priklausiusios, šiuo metu priklausančios ieškovo tetai, bendrovės UAB „Seviga“ laidavimu, kurioje iki 2013 m. dirbo ieškovas. Kredito sutartyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu kredito sutartį sudarė šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nuo 2013 m. nutraukė darbo santykius su UAB „Seviga“ ir pradėjo vykdyti savo verslą. Nors dėl darbo veiklos pasikeitimo ieškovo pajamos nesumažėjo, tačiau finansinė padėtis pasikeitė – ieškovas gavo nepastovias pajamas. Dėl to, nuo 2013 m. atskirais mėnesiais susidarydavo įmokų pagal kredito sutartį vėlavimai, bet kiekvienas toks susidaręs įsiskolinimas būdavo visiškai padengiamas vienu mokėjimu su einamojo mėnesio įmokomis, ieškovas visiškai atsiskaitydavo su atsakovu pagal kiekvienų kalendorinių metų mokėjimo grafiką. Neatsižvelgdamas į tai, kad nuo 2013 metų kiekvienų metų mokėjimo grafiką ieškovas įvykdydavo laiku, atsakovas neigiamai vertino pasikartojantį atskirų mėnesinių įmokų vėlavimą ir vadovaudamasis kredito sutarties 10.1. punkto pagrindu bei papildomai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsniu, 6.874 straipsnio 2 dalies pagrindais, 2018 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą kredito sutartį nuo 2018 m. spalio 16 d. vienašališkai nutraukti. Ieškovas 2013 m. atsakovui buvo nurodęs visais kredito sutarties vykdymo klausimais ieškovą informuoti telefonu arba elektroniniu paštu, tačiau atsakovas pranešimą apie 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, vienašališkai nutraukti sutartį, išsiuntė tik paštu adresais: (duomenys neskelbtini), adresas nurodytas kredito sutarties sudarymo metu, ir (duomenys neskelbtini), kur ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovas 2013 m. pateikė atsakovui prašymą informuoti jį elektroninio ryšio priemonėmis, dėl to, kad pakeitė gyvenamąją ir darbo vietą, iš (duomenys neskelbtini) persikėlė į (duomenys neskelbtini). Iki 2018 m. atsakovas veikė pagal ieškovo nurodymą ir visus pranešimus ieškovui siųsdavo tik ieškovo elektroninio pašto adresu. Jis pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą paštu, adresu (duomenys neskelbtini), negavo ir negalėjo gauti. Be to, pranešimo siuntimo metu ieškovas buvo su (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiku ligoninėje (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo siunčiamus pranešimus galėjo gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis. Apie atsakovo sprendimą nuo 2018 m. spalio 16 d. vienašališkai nutraukti kredito sutartį, ieškovui tapo žinoma tik 2018 m. lapkričio 7 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu su trečiojo asmens vadove ir ieškovo teta S. B.. Ieškovas 2018 m. lapkričio 19 d. padengė visą įsiskolinimą, susidariusį iki kredito sutarties nutraukimo momento – 2018 m. spalio 16 d., bei papildomai sumokėjo trijų mėnesinių įmokų dydžio avansą. Be to, 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. vasario 12 d. ieškovas papildomai sumokėjo 850,00 Eur dydžio sumą. Jei ieškinio pateikimo metu kredito sutartis nebūtų nutraukta, ieškovas su atsakovu būtų atsiskaitęs iki 2019 m. rugsėjo mėn.
3. Atsakovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas be faktinių aplinkybių, susijusių su būsto kreditavimo sutarties turiniu, jos sudarymu ir įsipareigojimų užtikrinimu, akcentavo, kad ieškovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, bankas registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimą sumokėti skolą. Siunta grįžo bankui su žyma, kad ieškovas jos pašte neatsiėmė per saugojimo terminą. Analogiškas pranešimas apie įsiskolinimą buvo išsiųstas laiduotojui. Bankui grįžo įteikimo žyma, kad laiduotojui pranešimas įteiktas 2018 m. rugsėjo 17 d., jį priėmė trečiojo asmens direktorė S. B.. Ieškovui nepadengus įsiskolinimo per pranešime nustatytą terminą, bankas registruotu paštu išsiuntė 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą visais žinomais adresais, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo pranešimu bankas informavo ieškovą, kad iki 2018 m. spalio 16 d. nesumokėjus pradelsto įsiskolinimo, bankas vienašališkai nutrauks sutartį. Siuntos grįžo bankui su žymomis, kad ieškovas jų pašte neatsiėmė per saugojimo terminą. Analogiškas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą išsiųstas ir laiduotojui. Laiduotojas siuntos neatsiėmė. Atsakovas teigė, kad ieškovas nuolat pažeidinėjo mokėjimų grafiką, vėluodavo mokėti, o nuo 2018 m. balandžio 9 d. iš viso nustojo mokėti. Sutarties nutraukimo dieną pradelstas įsiskolinimas bankui sudarė 1 183,08 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. spalio 17 d., t. y. skola nebuvo dengiama daugiau kaip šešis mėnesius, todėl ieškovui iki 2018 m. spalio 16 d. neapmokėjus įsiskolinimo, sutartis nuo 2018 m. spalio 17 d. buvo nutraukta. Bankas nesinaudojo sutarties 10.1. punkte numatyta teise nutraukti sutartį dėl dešimt dienų pradelstų mokėjimų, o laukė šešis mėnesius tinkamo sutarties vykdymo, siuntė ieškovui minėtus pranešimus, kuriuose nustatė papildomus terminus prievolei įvykdyti, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti sutarties 10.1. punkto nuostatą, kaip nesąžiningą ir negaliojančią, yra nepagrįstas. Šiuo atveju ieškovo, kaip vartotojo, teisės ir interesai bei šalių teisių ir interesų pusiausvyra niekaip nebuvo pažeisti. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad yra susipažinęs su sutarties sąlygomis. 2018 m. lapkričio 13 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl nutrauktos sutarties atstatymo. Bankas, 2018 m. lapkričio 22 d. raštu atsakydamas į ieškovo pateiktą prašymą, informavo, kad, atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį, negali tenkinti ieškovo prašymo. Bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras M. K. 2018 m. lapkričio 27 d. atliko vykdomąjį įrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomasis įrašas pateiktas antstoliui D. K. vykdyti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis 2019 m. kovo 20 d. areštavo ieškovo bankui įkeistą turtą. Antstolis 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti. Šiai dienai įkeisto turto vertė nenustatyta. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad raštu informavo banką apie kitą adresą banko korespondencijai gauti, todėl bankas, kaip ir numatyta sutartyje, išsiuntė raštišką pranešimą registruotu paštu apie sutarties nutraukimą ne tik žinomu paskutiniu adresu, bet visais turimais adresais. Tai, kad ieškovas jam registruotu paštu siųstų pranešimų neatsiėmė, nereiškia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą. Sutartyje šalys dėl kitokių pranešimų pateikimo būdų nesusitarė. Vien tai, kad bankas komunikavo su ieškovu ir elektroniniu paštu, ir telefonu, nereiškia, kad šalys pakeitė sutartyje numatytą pranešimų siuntimo būdą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino atsakovo vienašalį kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp ieškovo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo 2018 m. spalio 16 d.; pripažino kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp ieškovo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, 10.1. punkto nuostatą nesąžininga ir negaliojančia nuo 2018 m. spalio 16 d.; panaikino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas (duomenys neskelbtini), prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 985,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 22,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davėjas ir paskolos davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Pagal būsto kreditavimo sutartį atsakovui buvo žinomi ieškovo du adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl teismas vertino, kad atsakovas ir pirmąjį, ir antrąjį pranešimą turėjo siųsti abiem adresais. Tačiau atsakovas pirmąjį pranešimą 2018 m. rugpjūčio 8 d. registruotu paštu išsiuntė tik adresu (duomenys neskelbtini), siunta grįžo atsakovui su žyma, kad ieškovas jos pašte neatsiėmė per saugojimo terminą. Analogiškas pranešimas apie įsiskolinimą išsiųstas laiduotojui, kuris jam įteiktas 2018 m. rugsėjo 17 d., jį priėmė direktorė S. B.. Ieškovui nepadengus įsiskolinimo per pranešime nustatytą terminą, 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakovas jam išsiuntė antrąjį (pagrindinį) pranešimą, kuriame informuojama apie vienašalį sutarties nutraukimą, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau vienas iš adresų nurodytas neteisingas – (duomenys neskelbtini), siuntos grįžo atsakovui su žymomis, kad ieškovas jų pašte neatsiėmė per saugojimo terminą. Analogiškas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą išsiųstas ir laiduotojui, siunta grįžo atsakovui su žyma, kad neatsiėmė pašte per saugojimo terminą. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, t. y. tinkamai neinformavo ieškovo apie būsto kreditavimo sutarties nutraukimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovo pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas su laiduotoja patvirtina, jog ji ieškovo neinformavo apie pranešimo gavimą.
6. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, jog jis jokia forma neinformavo banko apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) mieste. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, 2019 m. gegužės 17 d. telefoninio pokalbio garso su banko darbuotoja įrašą, kurio metu buvo būtent parinkta ir užfiksuota, kad ieškovas ateityje informaciją pageidauja gauti tik elektroniniu paštu, vertino, kaip neįrodytą ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis dar 2013 m. pateikė atsakovui prašymą informuoti jį elektroninio ryšio priemonėmis.
7. Teismas akcentavo, jog šios bylos esminis dalykas yra tas, ar ieškovas gavo informaciją apie kredito sutarties nutraukimą. Teismas nurodė, kad nors ieškovas neįvykdė savo sutartinės pareigos informuoti atsakovą apie pasikeitusį adresą, tačiau, atsižvelgdamas į nustatytus byloje pažeidimus, siunčiant ieškovui pranešimus apie būsto kreditavimo sutarties nutraukimą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika, padarė išvadą, kad ieškovas buvo netinkamai informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą, dėl to tenkino ieškinio reikalavimą dėl tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo neteisėtu ir negaliojančiu nuo 2018 m. spalio 16 d.
8. Teismas taip pat konstatavo, kad kreditavimo sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę paprastesne nei įstatyme nustatyta tvarka nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį, yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, todėl negalioja (CK 6.188 straipsnis). Teismas vertino, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti kreditavimo sutarties 10.1. punkto nuostatą nesąžininga ir negaliojančia nuo 2018 m. spalio 16 d.
9. Teismas nurodė, jog iš esmės atsakovas gavo iš ieškovo ko tikėjosi – buvo vykdomi kredito bei palūkanų mokėjimai, iki 2018 m. balandžio 9 d. įsiskolinimo atsakovui nebuvo. Nors ieškovas nuolat pažeidinėjo mokėjimo grafiką, tačiau tik sužinojęs apie sutarties nutraukimą, 2018 m. lapkričio 19 d. padengė visą įsiskolinimą, susidariusį iki kredito sutarties nutraukimo momento bei toliau vykdė mokėjimus. Be to, teismas sprendė, kad atsakovas dvylika metų tęsė sutartinius santykius su ieškovu, dėl ko situacija nebuvo pažeidžianti atsakovo interesus, be to, tokiais savo veiksmais atsakovas ieškovui galėjo sudaryti įspūdį, kad jis gali nesilaikyti mokėjimo terminų. Ieškovas siekia išsaugoti sutartinius santykius su atsakovu, elgiasi aktyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, todėl teismas laikė, kad ieškovas ateityje įsipareigojimus vykdys pareigingai bei laiku, o byloje esantys duomenys patvirtino, kad jis yra pajėgus vykdyti sutartį. Atsakovas daugiau patirtų nuostolių jei sutartis būtų nutraukta. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovo pažeidimas nebuvo esminis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, bei netinkamai taikė sutarties nutraukimo tvarką ir esminį sutarties pažeidimą reglamentuojančias sutarties bei įstatymų nuostatas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau - SNTSKĮ) 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, t. y. tinkamai ieškovo neinformavo apie būsto kreditavimo sutarties nutraukimą. Būsto kreditavimo sutartyje buvo aptartos sutarties šalių informavimo taisyklės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad raštu informavo banką apie kitą (nei (duomenys neskelbtini)) adresą banko korespondencijai gauti. Atsižvelgiant į CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatas, Sutarties 11.1 punktą, 13 punktą, bei į tai, kad paskutinis Bankui žinomas ieškovo adresas, apie kurį bankas buvo informuotas, buvo (duomenys neskelbtini), Bankas tiek pirmąjį, tiek antrąjį pranešimą turėjo išsiųsti paskutiniu jam žinomos asmens gyvenamosios vietos adresu, todėl bankas kaip ir numatyta ginčo sutartyje pirmąjį pranešimą išsiuntė registruotu paštu tik adresu (duomenys neskelbtini). Teismo padaryta išvada, kad Bankas pirmąjį pranešimą turėjo išsiųsti abiem adresais yra nepagrįsta, tokia banko pareiga niekur nenumatyta. Bankas, įvertinęs tai, kad pirmasis pranešimas grįžo su žyma, kad ieškovas jos pašte neatsiėmė per saugojimo terminą, CK 2.17 straipsnio 3 dalį, ginčo sutarties 11.1 punktą, 13 punktą, bei į tai, kad paskutinis Bankui žinomas ieškovo adresas, pranešimą apie ginčo sutarties nutraukimą Bankas išsiuntė ne tik žinomu paskutiniu adresu, bet papildomai visais turimais adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nors tokios pareigos neturėjo. Be to, nors ant voko adresas buvo nurodytas neteisingas (nurodytas tik namo numeris), jis adresatą pasiekė, kadangi pranešimas grįžo su žyma, kad ieškovas jo pašte neatsiėmė per saugojimo terminą, o ne su žyma „netikslus adresas“. Vien tai, kad ieškovas jam siųstų pranešimų neatsiėmė, nereiškia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie ginčo sutarties nutraukimą.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas skundžiamu sprendimu padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Jis nepagrįstai vertino, kad iš esmės atsakovas gavo iš ieškovo tai ko tikėjosi – buvo vykdomi kredito bei palūkanų mokėjimai, iki 2018-04-09 įsiskolinimo atsakovui nebuvo, tačiau, kaip nurodo atsakovas, ieškovas nuolat pažeidinėjo mokėjimo grafiką, o ieškovas šios aplinkybės neneigia, taip pat ieškovas patvirtino, kad dėl finansinių problemų nuo 2018-04-19 šešis mėnesius mokėjimų neatliko, tačiau, tik sužinojęs apie Sutarties nutraukimą, ieškovas 2018-11-19 padengė visą įsiskolinimą, susidariusį iki Sutarties nutraukimo momento bei toliau vykdė mokėjimus, todėl darytina išvada, kad ieškovas vykdo mokėjimus. Taip pat teismas nepagrįstai vertino, jog tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų situacijai pataisyti, atliko mokėjimus, ieškovo kaltė nėra nei didelė, nei tyčinė, ieškovas siekia išsaugoti sutartinius santykius su atsakovu, elgiasi aktyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, todėl manytina, kad ieškovas ateityje įsipareigojimus vykdys pareigingai bei laiku, o jei sutartis būtų nutraukta, ieškovas patirtų nuostolių, netektų turto ir atliktų mokėjimų.
1.3. Bankas vienašališkai nutraukė sutartį vadovaudamasis Sutarties 10.1 p., bei CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d. pagrindais. Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
1.4. Tai, kad kasmėnesinių įmokų pagal grafiką nemokėjimas yra esminis Sutarties pažeidimas, kuris sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, patvirtina ir CK 6.874 str. 2 dalis, numatanti kreditoriaus teises reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei negrąžinama eilinė paskolos dalis. Griežto kreditavimo sutarties nuostatų, reglamentuojančių mokėjimo terminus (tiek tarpinius, tiek galutinį) laikymosi esmingumą ir šių nuostatų ieškovo atžvilgiu griežtą privalomumą patvirtina ir Sutartis, jos specialiojoje dalyje numatyta, kad visi mokėjimai pagal Sutartį turi būti atliekamai kiekvieno mėnesio 9 dieną (mokėjimo grafikas). Sutarties bendrosios dalies 7.2.1 punkte nustatyta, kad kreditas ir priskaičiuotos palūkanos mokamos lygiomis dalimis kas mėnesį šioje sutartyje nurodytą dieną. Mokėjimo terminų praleidimas pagal Sutarties bendrosios dalies 10.1 punktą yra pagrindas vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Kredito gavėjui ieškovui mokėjimo grafikas buvo žinomas ir šis grafikas nebuvo pakeistas. Tai žinodamas ieškovas vis tiek mokėjimų grafiką pažeidinėjo, jis net neneigia, kad jis mokėjimo prievolių nevykdė taip, kaip sutarta pagal Sutartį. Nėra paneigta, kad Sutartyje numatytas mokėjimų grafikas privalo būti vykdomas ir, kad tik kredito gavėjas prisiima riziką, kad turėtų pakankamai lėšų sutarties vykdymui taip, kaip numato Sutartis (7.2.3 punktas), o ne kaip subjektyviai pageidauja skolininkas.
1.5. Ieškovas, kaip kredito gavėjas, mokėjimų grafiko nevykdė tyčia, iki nutraukiant sutartį savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu buvo pasyvus, su Banku nebendradarbiavo, ir tik po sutarties nutraukimo pradėjo bendrauti su Banku, mokėti įmokas (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.). Bankas yra finansų įstaiga, kuri turi siekti ir siekia atgauti tai, kas priklauso gauti pagal kredito sutartį, įskaitant ir užkirsti kelią skolų augimui (viena iš priemonių užkirsti kelią skolų augimui yra operatyviai parduoti įkeistą turtą). Pati kreditavimo sutarties esmė suponuoja išvadą, kad tokia sutartis gali egzistuoti tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjas yra pajėgus vykdyti mokėjimus. Pajamų neturėjimas nėra jokia sutarties nevykdymą pateisinanti aplinkybė. Taigi, jokios ieškovo nurodytos sutarties nevykdymo priežastys nepateisina padarytų pažeidimų ir nepaneigia Sutarties nutraukimo teisėtumo.
1.6. Ieškovo prievolių pagal Sutartį nevykdymas, pajamų neturėjimas davė pagrindą bankui nesitikėti, kad ginčo sutartis bus vykdoma ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas ilgą laiką pažeidinėjo mokėjimų grafiką, nepateikė jokių duomenų apie pakankamas pajamas, jo turtas buvo areštuotas kitų kreditorių, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis būtų galėję tinkamai vykdyti sutartį.
1.7. Ieškovas turėjo suprasti, kad jo mokėjimų pagal Sutartį vėlavimai sukels tokias pasekmes, kaip sutarties nutraukimas, ir norėdamas tų pasekmių išvengti, turėjo tinkamai vykdyti prievoles, ko nedarė. Ieškovas, kuris nevykdė Sutarties, dėl jos nutraukimo nepatirs jokių neįprastinių nuostolių (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nutraukus Sutartį, išieškojimas yra nukreipiamas pirmiausia į įkeistą turtą ir tai yra normali bei natūrali sutarties nutraukimo teisinė pasekmė, kuri nuo pat sutarties sudarymo buvo žinoma ieškovui. Iš įkeisto turto pardavimo padengus Bankui visą skolą liks lėšų, jos bus grąžinamos kredito gavėjui, todėl teismo teiginys apie tariamą įmokų „praradimą“ neatitinka tikrovės.
1.8. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, sistemingai ilgą laiką pažeidinėjo mokėjimo grafiką, toks Sutarties pažeidimas yra laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, todėl Bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį, o Alytaus apylinkės teismas 2019-11-11 priėmė nepagrįstą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2367-887/2019.
Atsiliepimas
11. Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą, priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos privalomos kredito sutarties nutraukimo sąlygos, todėl kredito sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai. Nors atsakovas siekė išsiųsti du pranešimus registruotu paštu ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau tik siųsdamas pirmąjį pranešimą atsakovas teisingai nurodė atsakovo adresą, t. y. nurodė adresą (duomenys neskelbtini), tačiau, siųsdamas antrąjį pranešimą, atsakovas suklydo – nenurodė ieškovo buto numerio, t. y. nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Vieno pranešimo išsiuntimas teisingu adresu negali būti laikomas tinkamu minėtame įstatyme nustatytos pareigos įgyvendinimu.
2.2. Vadovaujantis kredito sutarties 13 punktu, atsakovas ieškovui pranešimus turėjo siųsti joje ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šiuo adresu išsiuntė tik antrąjį pranešimą. Ieškovas apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą turėjo informuoti ieškovą pagal kredito sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pranešimas turėjo būti siunčiamas du kartus abiem adresais – ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini).
2.3. Nors ieškovas neginčijo ir patvirtina, kad jis atsakovui nepranešė apie tai, kad apytiksliai nuo 2012 m. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė nepaneigia nei fakto, kad atsakovas ieškovui siuntė tik vieną pranešimą sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nei fakto, kad atsakovas ieškovui išsiuntė tik vieną pranešimą ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, įrodinėjimo pareigą (naštą) pagrįsti, kad kredito davėjas pateikė kredito gavėjui mažiausiai du nurodyto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančius pranešimus, tenka kredito davėjui, todėl atsižvelgiant į pirmos instancijos teismo išvadas, turi būti patvirtinta, kad atsakovas šios įrodinėjimo naštos neįvykdė (CPK 178 straipsnis), todėl neteisėtai nutraukė kredito sutartį.
2.4. Atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintos privalomos kredito sutarties nutraukimo sąlygos, todėl kredito sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai. Atsakovas, nustatęs, kad registruotu paštu atsakovui siųsti 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimai faktiškai nebuvo įteikti, nebandė ieškovo informuoti apie savo priimtą sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį elektroniniu paštu ar telefonu, jeigu pradelsti įsipareigojimai nebus skubiai įvykdyti, nors tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia komunikavimo praktika. Be to, tokia priemone objektyviai galėjo būti užtikrintas įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas. Atsakovas nesiekė išnaudoti visų objektyviai įmanomų galimybių ir priemonių užtikrinti, kad būtų pašalintas kredito sutarties pažeidimas, todėl vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį pažeidė minėto įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą privalomą vienašališko kredito sutarties nutraukimo sąlygą.
2.5. Aplinkybė, kad kiekvienų metų mokėjimo grafiką ieškovas įvykdydavo visa apimtimi ir laiku, nors atskirų mėnesių įmokas ir vėluodavo sumokėti, paneigia argumentą, kad atsakovas negavo iš sutarties to, ką tikėjosi gauti. Nors vienašališko sutarties nutraukimo atveju ieškovas ir vėlavo sumokėti kelių mėnesių įmokas bankui, įvertinus su pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, negali būti pripažinta, kad ieškovas tyčia iš esmės pažeidė sutartį, todėl atsakovas neįgijo teisės jos nutraukti CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostata, ne bet koks įsipareigojimų nevykdymas, o tik ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų nevykdymas gali būti laikomas esminiu Kredito sutarties pažeidimu. Be to, jei bet koks mokėjimo grafiko pažeidimas per se reikštų atsakovo intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą, tai turėtų būti pripažinta, kad atsakovas tokį interesą turėjo prarasti dar 2013 m., tačiau tokią prielaidą paneigia bylos aplinkybės.
2.7. Pagal sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmės ieškovui, turi būti pripažįstama, kad sutarties nutraukimas, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir jo pasekmes ieškovui, yra neproporcinga priemonė, o vienintelio turimo gyvenamojo būsto praradimas negali būti laikomas nedideliu nuostoliu CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkte prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu banko atliktas vienašalis kreditavimo sutarties nutraukimas, pripažinta negaliojančia viena kreditavimo sutarties sąlyga.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gegužės 5 d. tarp Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ir ieškovo A. B. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. šią sutartį ieškovui terminui iki 2036 m. balandžio 9 d. buvo suteiktas 170 000,00 Lt (49 235,00 Eur) kreditas buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Prievolių pagal šią sutartį įvykdymas buvo užtikrintas buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka ir UAB „Seviga“ laidavimu, 2006 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 1 d. visos Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus teisės ir pareigos, susijusios su veikla Lietuvos Respublikoje, buvo perleistos AB DNB bankui, kuris buvo pervadintas į Luminor Bank AB. 2019 m. sausio 2 d. Luminor Bank AB savo teises ir pareigas perleido Luminor Bank AS, kuris Lietuvoje veikia per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Ieškovas nuo 2014 metų pažeidinėjo kreditavimo sutarties nuostatas – ne visada palūkanas ir nustatytas kredito grąžinimo dalis nustatytais terminais, vėluodavo atlikti mokėjimus. Nuo 2018 m. balandžio 9 d. ieškovas iš viso nustojo Bankui mokėti įmokas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Bankas išsiuntė ieškovui ir laiduotojui reikalavimą mokėti skolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad, iki 1998 m. rugsėjo 11 d. nesumokėjus skolos, Bankas priims sprendimą dėl vienašališko Būsto kreditavimo sutarties nutraukimo. 2018 m. rugsėjo 13 d. Bankas išsiuntė ieškovui ir laiduotojui 2018-09-12 Pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad reikalauja iki 2018 m. spalio 16 d. sumokėti skolas Bankui, iki 1998 m. spalio 16 d. nesumokėjus skolos, Bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 10.1 punktu, Civilinio kodekso 6.217 straipsniu, 6.874 straipsnio 2 dalimi, vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį, bus pradėtas išieškojimas iš Bankui įkeisto turto. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovas kreipėsi į Banką su prašymu sustabdyti bet kokius veiksmus dėl jo būsto paskolos sutarties nutraukimo ir dėl kreditavimo santykių atnaujinimo. Atsakovas 2018 m. lapkričio 22 d. raštu informavo ieškovą, kad Bankas neatsisako nuo vienašališko sutarties nutraukimo ir neįsipareigoja sudaryti kokius nors susitarimus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo. 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Banką su Prašymu dėl vartojimo ginčo išsprendimo. Lietuvos Banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B. ir banko Luminor Bank AS ginčo nagrinėjimo“ pareiškėjo A. B. reikalavimas pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2018 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras M. K. atliko vykdomąjį įrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko A. B. hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AB naudai. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. K., kuris šio antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymu buvo priimtas vykdyti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininkui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. B. 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, vienašalį kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp jo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, 2018 m. spalio 16 d. nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo 2018 m. spalio 16 d.; 2) pripažinti kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp jo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, 10.1. punkto nuostatą nesąžininga ir negaliojančia nuo 2018 m. spalio 16 d.; 3) pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal atsakovo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė antstolio D. K. išieškojimo veiksmus iš ieškovui A. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamus pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą. Išnagrinėjęs bylą Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino atsakovo vienašalį kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp ieškovo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo 2018 m. spalio 16 d.; pripažino kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp ieškovo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, 10.1. punkto nuostatą nesąžininga ir negaliojančia nuo 2018 m. spalio 16 d.; panaikino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skyriaus kodas 304870069, prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 985,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 22,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo padavė atsakovas Luminor Bank AS.
15. Atsakovas, teigdamas, kad apskųstasis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nurodo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau - SNTSKĮ) 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, t. y. tinkamai ieškovo neinformavo apie būsto kreditavimo sutarties nutraukimą.
16. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio kredito sutarties nutraukimą, 2 dalis nustato, kad iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davėjas ir paskolos davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją (kokie įsipareigojimai nėra vykdomi arba netinkamai vykdomi, koks nustatomas protingas terminas nevykdomiems arba netinkamai vykdomiems įsipareigojimams įvykdyti); pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo pateikta kredito gavėjui, tenka kredito davėjui ir paskolos davėjui. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad jis išsiuntė ieškovui registruotomis pašto siuntomis, kurių ieškovas neatsiėmė pašte, du – 2018-08-08 ir 2018-09-12 – pranešimus apie ieškovo nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, kuriuose buvo nurodyta ir šio įstatymo numatyta informacija. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai akcentavo, kad esminis dalykas yra tas, ar ieškovas gavo informaciją apie sutarties nutraukimą, taip pat nepagrįstai pripažino, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas. Bankas pranešimus ieškovui siuntė žinomu ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos, kur yra už gautą kreditą įgytas butas, adresu, nors, kaip pripažino ir pats ieškovas, jis tuo adresu negyveno ir Banko neinformavo, kokiu adresu jam gali būti siunčiami pranešimai. Todėl laikytina, kad Bankas ieškovui siuntė informaciją tinkamai, jo veiksmai atitiko CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad jei asmuo nevykdo pareigos pranešti kitai sandorio šaliai apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, kreditorius turi teisę siusti pranešimus paskutiniu žinomu asmens gyvenamosios vietos adresu. Pastebėtina, kad ieškovas, kaip kredito gavėjas, nevykdė su Banku sudaryta Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pateikti Bankui ne vėliau kaip per 10 dienų raštu informaciją apie adreso pasikeitimą ir mokėjimų Bankui uždelsimą (Sutarties 11.1.1 ir 11.1.5 p. p.).
17. Sutiktina, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarties nutraukimo tvarką ir esminį sutarties pažeidimą reglamentuojančias sutarties bei įstatymų nuostatas.
18. Atsakovas teigia, kad jis, kaip bankas, vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį vadovaudamasis ne tik Sutarties 10.1 p., bet ir CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d. pagrindais. Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
19. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog negalima nesutikti su atsakovo vertinimu, kad kasmėnesinių įmokų pagal grafiką nemokėjimas yra esminis Sutarties pažeidimas, kuris sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tą patvirtina ir CK 6.874 str. 2 dalis, numatanti kreditoriaus teises reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei negrąžinama eilinė paskolos dalis. Bankas, suteikęs kreditą ir susitaręs su kredito gavėju, kad pastarasis griežtai kas mėnesį, ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 9 dieną, sumokės palūkanas ir grąžinamos paskolos dalį, kada ieškovas nuo 2018 m. balandžio 9 d. tokių įmokų nemokėjo iki pat Sutarties vienašališko nutraukimo 2018 m. spalio 16 d., t. y. daugiau kaip 140 dienų, iš esmės negavo to, ko tikėjosi – periodinių mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų. Ieškovas, nagrinėjant bylą nepateikė duomenų, kurie neleistų vertinti, kad jis prievolių nevykdė tyčia, jis, nustojęs vykdyti prievoles, nepateikė atsakovui informacijos apie to priežastis, kaip kad buvo sutarta Sutarties 11.1.5 punkte. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad iš įkeisto turto pardavimo padengus Bankui visą skolą liks lėšų, jos bus grąžinamos kredito gavėjui, todėl teismo teiginys apie tariamą įmokų „praradimą“ neatitinka tikrovės. Todėl pripažintina, kad sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
20. Atžvelgdama į tai, kas išdėstyta šios nutarties 16, 18 ir 19 punktuose, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį – ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovas esminiai pažeidė kredito sutartį ir atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį. Kadangi Sutartis buvo nutraukta laikantis CK 6.217 ir 6.874 straipsnių bei Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 21 ir 23 straipsnių nuostatų apie sutarties pažeidimų ir jų trukmę vertinimą, informavimo terminus, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, o ne tik šalių 2006 metais sudarytos Sutarties 10.1 punkto pagrindu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą ir pripažino atsakovo vienašalį kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp ieškovo ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo 2018 m. spalio 16 d., šis reikalavimas turėjo būti atmestas.
21. Įvertinęs, kad pagrindinis ieškovo byloje pareikštas reikalavimas pripažinti atsakovo vienašalį kreditavimo sutarties nutraukimą nuo 2018 m. spalio 16 d. yra nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo tenkinti ir kitus ieškovo reikalavimus, t. y. panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. gegužės 5 d. tarp ieškovo A. B. ir Nordea Bank Finaland Plc, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, 10.1. punkto nuostatą nesąžininga ir negaliojančia nuo 2018 m. spalio 16 d. Pastarąjį reikalavimą tenkinti nėra pagrindo todėl, kad nuo 2018 m. spalio 16 d. negalioja pati vienašališkai atsakovo pagrįstai nutraukta ši kreditavimo sutartis.
22. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, nepagrįstas ir neteisėtas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teisme panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
24. CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
25. Ieškovui, kurio ieškinys atmetamas, jo turėtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui taip pat nepriteisiamos jo turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos.
26. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiam teismui patenkinus ieškinį, teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 22,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą – ieškinį atmesti, šias išlaidas priteisia valstybės naudai iš ieškovo.
27. Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 360 Eur už advokatės teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis, paduodant apeliacinį skundą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (j. a. k. 304870069), 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,83 Eur (dvidešimt du eurai ir 83 centai) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.