- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- 2YT-344-767/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- Z. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Pakruojo rajono savivaldybės
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė , sekretoriaujant Renatai Barzinskienei, dalyvaujant pareiškėjui Z. Č., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, suinteresuoto asmens atstovui Kęstučiui Chrapačui , žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Pakruojo rajono savivaldybės administracinei, Valstybei įmonei Turto bankas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. Č., J. Č., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Z. Č. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mamai B. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas : gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo priestatas (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jo tėvai J. Č. ir B. Č. 1950 m., pasistatė pastatus (duomenys neskelbtini). Po B. Č. mirties pareiškėjas su savo broliais kreipėsi į notarą dėl turimo turto paveldėjimo. Pastatų nepaveldėjo, kadangi nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėjas pasidarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu minėtą turtą įregistruoti Registru centre, bet Pareiškėjo prašymas buvo atmestas, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į pastatus. Iš Registrų centro išrašo matyt, kad B. Č. norėjo įregistruoti daiktines teises į pastatus, bet pastatai nebuvo įregistruoti, išregistravimo pagrindas – 2013-05-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) .B. Č. kito gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) neturėjo, visada gyveno 1950 m. statytame name. Iš istorinės medžiagos matyti, kad pastatai nuosavybės teise įregistruoti B. Č. vardu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas Z. Č. pareiškimą palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti, nurodė, jog gyveno tame name nuo gimimo, vėliau sugrįžo 1993 m. po santuokos nutraukimo. Šiuo metu neturi elektros energijos, nes nėra namo savininkas, su juo nepasirašoma elektros tiekimo sutartis. Mama B. Č. tame name gyveno iki jos mirties. Jis ją prižiūrėjo ir liko gyventi tuose pastatuose. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog jo mamai šie pastatai priklausė nuosavybės teise.
4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Č. sutiko su pareiškimu ir paaiškino, jog 1950 m. tėvai pasistatė namą su ūkiniais pastatais, jam nebuvo žinoma, jog nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl nuosavybės įregistravimo.
5. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, pastatai yra valstybinėje žemėje, nesuformuotas atskiras žemės sklypas.
6. Kiti suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose prieštaravimų nepateikė, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvai J. Č. ir B. Č. 1950 m., pasistatė pastatus (duomenys neskelbtini). Po B. Č. mirties pareiškėjas su savo broliais kreipėsi į notarą dėl turimo turto paveldėjimo. Pastatų nepaveldėjo, kadangi nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėjas pasidarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu minėtą turtą įregistruoti Registru centre, bet Pareiškėjo prašymas buvo atmestas, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į pastatus. Iš Registrų centro išrašo matyt, kad B. Č. norėjo įregistruoti daiktines teises į pastatus, bet pastatai nebuvo įregistruoti, išregistravimo pagrindas – 2013-05-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). B. Č. kito gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) neturėjo, visada gyveno 1950 m. statytame name. Iš istorinės medžiagos matyti, kad pastatai nuosavybės teise įregistruoti B. Č. vardu.
8. Pareiškėjas rūpinasi pastatais, juose gyveno kartu su mama B. Č., ją prižiūrėjo, niekas kitas į šį turtą pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad gautų būtinus dokumentus nuosavybės įregistravimui, bet gavo atsakymus, kad reikiamų dokumentų nėra. Teismo sprendimas leistų jam įregistruoti nuosavybę mamos vardu ir pilnai disponuoti pastatais.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
11. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybė, kad nuo 1950 m. pareiškėjo tėvai J. Č. ir B. Č. 1950 m., pasistatė pastatus (duomenys neskelbtini), juos valdė nuosavybės teise, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo.
13. Visi šie faktai patvirtina tai, kad pastatai (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti teisėtai, priimti naudoti ir nuosavybės teise priklausė B. Č.. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų atsiliepimų nepateikė, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai šį faktą patvirtina.
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Daiktinių teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas : gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėtas plane: (duomenys neskelbtini), koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y; (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo priestatas (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y : (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y: (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.