- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-617-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- L. M., J. S., A. B. S., K. O.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai, J. N., D. K., akcinei bendrovei “Lietuvos paštas”
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų L. M. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. S. , J. S. , K. O. ir L. M. ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, J. N. , D. K. ir akcinei bendrovei “Lietuvos paštas” bei trečiajam asmeniui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimo išmokėti kompensaciją, sandorių, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. M. ir J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti neteisėtu Trakų rajono LDT VK 1983-10-20 sprendimo Nr. 307 dalį, kuria buvo leista parduoti gyvenamąjį namą, esantį Trakų g. 84, Semeliškėse, J. N. ir D. K. ; 2) pripažinti neteisėta ir negaliojančia 1983-11-04 tarp Trakų ryšių mazgo ir J. N. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; 3) pripažinti neteisėta ir negaliojančia 1983-11-04 tarp Trakų ryšių mazgo ir D. K. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; 4) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės Tarybos 1997-12-11 sprendimą Nr. 109 “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą” dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. išmokant jai kompensaciją; 5) pripažinti neteisėta ir negaliojančia 2002-08-19 tarp J. N. ir D. K. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; 6) panaikinti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 5358), išduotą 2006-09-26 J. N. Elektrėnų notarės D.M. U. ; 7) grąžinti gyvenamąjį namą, esantį Trakų g. 84, Semeliškėse, natūra ieškovams lygiomis dalimis.
Nurodė, kad ieškovų tėvui ir seneliui B. S. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, buvęs tuometinėje (adresas: duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). Šį namą jis buvo išnuomavęs paštui ir iki 1941 m. šeima gaudavo nuomos mokestį. 1940 metais minėtas namas nebuvo užimtas, taip pat nebuvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, kadangi jo plotas nebuvo didesnis nei 170 kv. m. Ieškovams kaip įstatyminiams paveldėtojams nuosavybės teise priklausantis turtas sovietinės valdžios buvo nepagrįstai, prieštaraujant tuo metu galiojusiems įstatymams, pasisavintas, o vėliau už simbolinę kainą perleistas atsakovams J. N. ir D. K. pagal 1983-11-04 pirkimo – pardavimo sutartis. Šios sutartys yra negaliojančios, nes nors jose ir yra įrašyta, jog gyvenamasis namas yra perleidėjo Trakų ryšių mazgo balanse, tačiau nenurodytas juridinis perleidimo pagrindas, taip pat neaišku kokiu pagrindu ir kada jis buvo įtrauktas į šios institucijos balansą, be to, šios sutartys nebuvo įregistruotos. 2002-08-19 pirkimo – pardavimo sutartis taip pat yra neteisėta, nes turto įgijėjams Juliui ir E. N. buvo žinoma turto kilmė, tai, kad namas buvo nusavintas, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais turto įgijėjais. Ieškovai nesutiko su Trakų rajono savivaldybės tarybos 1997-12-11 sprendimu Nr. 109, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises M. S. konstatuojant, jog namas 1983 m. parduotas ir grąžinti natūra negalima, jame nepagrįstai nurodyta, jog turtas išpirktinas išmokant M. S. kompensaciją.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė ir šį klausimą paliko spręsti teismui. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 1997-12-11 sprendimą Nr. 109 priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, kurio 15 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad gyvenamieji namai, jų dalys, butai yra išperkami, jeigu pagal įstatymus yra įsigyti privačion nuosavybėn. Pagal šią nuostatą ginčo namo grąžinimas natūra nėra galimas, nes 1983 m. namas buvo parduotas.
Šalies argumentai
Atsakovas J.N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 1961 m. jis dirbo pašte. Jam buvo toli važinėti į darbą, todėl tuometinis Trakų pašto viršininkas pasiūlė jam pirkti namą, esantį Trakų g. 84, Semeliškėse, pasak jo, esantį pašto balanse. Nors pagal tuo metu galiojusią tvarką jis neprivalėjo mokėti už šį namą, tačiau jis už perkamą pirmą aukštą tada sumokėjo 1 331,31 rub. Nurodė, kad jis atliko namo pagerinimo darbus 2 000 Lt sumai. Grąžinti namo ieškovams nesutinka, nes pats neturi kur kitur gyventi, taip pat nurodė, kad jis pirkdamas namą nežinojo, kad jis anksčiau priklausė B. S..
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. paliko ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismui. Nurodė, kad jis 1983 m. už 524 rub. nusipirko ginčo namo antrą aukštą. Jis buvo nevietinis gyventojas ir pirkdamas nežinojo, kad anksčiau tas namas priklausė ieškovų tėvui ir seneliui. 2002 m. savo namo dalį jis už 6 000 Lt perleido J. N. .
Atsakovas AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi ginčo gyvenamasis namas buvo parduotas tuometinės valdžios, t.y. Trakų rajono LDT VK, patvarkymu. Tinkamu atsakovu būtų Trakų rajono savivaldybė. Taip pat nurodė, kad jis neturi jokių duomenų apie 1983-11-04 sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybė, kada ir kokiu būdu ginčo gyvenamasis namas nustojo būti valdomas savininko B. S. , taip pat nenustatyta kada ir vadovaujantis kokiu teisės aktu šis turtas tapo ir ar iš viso tapo tuometinio Trakų ryšių mazgo nuosavybe, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kaip Lietuvoje pasikeitė nuosavybės teisiniai santykiai po 1940-07-21, sprendė, kad S. šeima nuosavybės teise Semeliškių miestelyje valdė du namus: Malūnų gatvėje buvusio namo bendras plotas buvo 82,51 kv. m., o Trakų gatvėje – 126,56 kv. m., bendras jų plotas viršijo 170 kv. m., todėl jie abu turėjo būti nacionalizuoti. Teismas nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis Trakų g. 84, Semeliškėse, nacionalizuotas ar kitaip suvisuomenintas galėjo būti remiantis ir kitais okupacinės valdžios aktais. Teismas konstatavo, jog nors byloje nėra nustatytas teisės aktas, kurio pagrindu B. S. priklausantis gyvenamasis namas buvo nacionalizuotas ar kitaip suvisuomenintas, tačiau iš byloje surinktų įrodymų sprendė, jog tai vis tik buvo padaryta. Teismas taip pat konstatavo, jog Trakų ryšių mazgas, nebūdamas turto savininku, neturėjo teisės 1983-11-04 perleisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams J. N. ir D. K. , tačiau tuo metu galioję teisės aktai leido faktiškai valdytus gyvenamuosius namus (jų dalis) perleisti fiziniams asmenims, todėl sprendė, kad 1983-11-04 sutartys taip pat atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamų sutarčių niekinėmis dėl to, kad jos nebuvo įregistruotos registrų įstaigoje, kadangi jos yra patvirtintos Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko (registro Nr. 43 ir Nr. 44), be to, ūkinėje knygoje Nr. 2, namų ūkio Nr. 185 J. N. ir D. K. vardu yra užregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), be to, jie už perkamą gyvenamojo namo dalį yra sumokėję pinigų (b.l. 148). Teismas nurodė, kad paneigus teisėtų sandorių pagrindu atsiradusias nuosavybės teises, būtų keičiamas jau sureguliuotų ir susiformavusių teisinių santykių turinys. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimus dėl Trakų rajono LDT VK 1983-10-20 sprendimo Nr. 307 dalies, taip pat 1983-11-04 sudarytų sutarčių dėl gyvenamojo namo, esančio Trakų g. 84, Semeliškėse, pirkimo-pardavimo, taip pat 2002-08-19 sudarytos tarp J. N. ir D. K. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto 2006-09-26 J. N. Elektrėnų notarės D.M. U. panaikinimo.
Kadangi J.N. ir D. K. pagal 1983-11-04 sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kiekvienas į ½ jo dalį, todėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 1997-12-11 sprendimas negrąžinti pareiškėjai M. S. turto natūra, o turtą išpirkti išmokant kompensaciją, nors jame ir nenurodytas konkretus teisinis pagrindas, yra pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad išreikalauti šį gyvenamąjį namą iš J. N. valdymo ir grąžinti jį natūra ieškovams lygiomis dalimis negalima, nes tokiu būdu būtų pažeistos kitų asmenų, kuriems nacionalizuotas ar kitaip nusavintas turtas pagal įstatymą nebuvo grąžintas natūra, o buvo išmokėta kompensacija, teisės, taip pat ir atsakovo J. N. , kuris įsigijo ginčo gyvenamąjį namą pagal tuo metu galiojusius įstatymus, teisės.
Šalies argumentai
Ieškovai L. M. ir J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą išimtinai gindamas atsakovų interesus ir taip pažeisdamas ieškovų kaip teisėtų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises.
Teismas, nepagrįsdamas išvadų jokiais įrodymais, konstatavo, jog namas buvo nacionalizuotas. Ši aplinkybė yra esminė, tačiau teismas jos nenustatė. Teismas padarytas išvadas apie namo nacionalizavimą grindė prielaidomis, o ne nustatytomis aplinkybėmis, paremtomis įrodymais.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad ginčo namas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka būtų nacionalizuotas ir atitinkamai perduotas Trakų ryšio mazgui, dėl ko galima pagrįstai teigti, kad neįrodyta, jog Trakų ryšio mazgas turėjo juridinį pagrindą perleisti teises į namą atsakovams, todėl galima teigti, kad 1983-11-04 pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta asmens, neturėjusio
Teismas nepagrįstai sprendė, jog Trakų ryšio mazgo 1983-11-04 su atsakovais sudarytos sutartys atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
Teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus nepagrįstai nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, neįvertino, kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos paštas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2007-02-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismų praktika.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis ginčo namas nėra grąžintinas, nes jis buvo parduotas 1983 m.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad B. S. , sūnus D., gim. 1896 metais, buvo ieškovų J. S. , A. B. S. ir K. O. tėvas bei ieškovo L. M. senelis, o M. S. (Bartusevičiūtė) buvo ieškovų, išskyrus L. M. , mama (b.l. 5, 7-8, 9, 19, 24, 25) . Ieškovų, atitinkamai, tėvas ir senelis B. S. iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (anksčiau – (duomenys neskelbtini) (b.l. 56). Minėtą gyvenamąjį namą Trakų ryšių mazgas pagal 1983-11-04 sutartis pardavė atsakovui J. N. (kadastro b.l. 3-4) ir atsakovui D. K. (kadastro b.l. 9-10). 2002-08-19 pirkimo-pardavimo sutartimi D. K. jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio Trakų g. 84, Semeliškėse, dalį pardavė atsakovui J. N. (kadastro b.l. 18-19). Trakų rajono savivaldybės tarybos 1997-12-11 sprendimu Nr. 109 (b.l. 56) atstatytos nuosavybės teisės į ginčo namą M. S. ieškovų J. S. , A. S. ir K. O. motinai, namo natūra nuspręsta negražinti sutinkamai su LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (įst.red. galiojusi nuo 1997-07-09) 15 straipsnio 3 punktu.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu bei jo motyvu, jog ieškovai ginčydami aukščiau paminėtus sandorius bei savivaldybės administracinius aktus siekia susigrąžinti nuosavybę į jų tėvui ir ieškovo L. M. seneliui iki nacionalizacijos priklausiusį gyvenamąjį namą, tačiau įgyvendindami valstybės pripažintą teisę, ją siekia įgyvendinti netinkamais būdais.
Okupacinei valdžiai nuo 1940 m įvykdžius nacionalizaciją ir kitais neteisėtais būdais nusavinus privačią nuosavybę, buvo paneigta pati žmogaus prigimtinė teisė turėti privačią nuosavybę. Nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti buvo ir gyvenamieji namai, juose buvusios patalpos buvo priskirtos valstybiniam, visuomeniniam butų fondui. Tokių okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė, visuomeninė nuosavybė, nes teisė negali atsirasti neteisės pagrindu. Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, kad "tokiu būdu iš žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu". Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. Aktu "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" pripažino nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą. Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti - gauti kompensaciją. Nuosavybės teisių, pažeistų neteisėtai nusavinant privačią nuosavybę, atkurti remiantis tuo metu galiojusiais įstatymais buvo neįmanoma. Tam buvo būtina įstatymu nustatyti specialų teisinį reguliavimą ir Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", kuriame buvo nustatyta, kokiems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Iš šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo matyti, jog buvo pasirinkta ribota restitucija. Per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių nebuvo įmanoma.
Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti derinami tiek buvusių savininkų ir visuomenės interesai (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. nutarimai), tiek buvusių ir esamų to paties turto savininkų, teisėti interesai (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. ir 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, kad neįmanoma išspręsti interesų konfliktų suabsoliutinant asmens, siekiančio atstatyti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą susigrąžinant jį natūra, teisių gynimo, kartu paneigiant jame gyvenančių asmenų teisę turėti gyvenamąją patalpą.
Nagrinėjamoje byloje minėto įstatymo suteikta teise į nuosavybės atkūrimą į gyvenamąjį namą pasinaudojo ieškovų J. S. , A. S. ir K. O. motina M. S. ir jai nuosavybės teisės buvo atkurtos, o nuosavybės atkūrimo būdas – kompensacijos už namą išmokėjimas (b.l. 24). Tokiu būdu objekto, į kurį pretenduoja ieškovai, nuosavybės teisės klausimas yra išspręstas, asmuo, kuriam atkurtos nuosavybės teisės tokio administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai po jų motinos M. S. mirties kaip jos turto įstatyminiai paveldėtojai turi teisę paveldėti jos mirties dienai turimą turtą ir turtines teises (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis), minėti ieškovai nepaveldi procesinių teisių, kartu ir procesinės teisės ginčyti Trakų rajono savivaldybės tarybos 1997-12-11 sprendimo Nr. 109 (b.l. 56). Taip pat ieškovai pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 2 straipsnio 2 dalį nors galėjo būti pretendentais į nuosavybės atkūrimą, tačiau teismui nepateikė duomenų, jog jie įstatyme nustatytu terminu kreipėsi dėl nuosavybės į gyvenamąjį namą atstatymą, pagal prie bylos prijungtą nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 53, matyti, jog dėl nuosavybės grąžinimo kreipėsi M. S. ir jai buvo nuosavybė atkurta (b.l. 24).
Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvais, jog ieškovai ginčydami gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis tuo pagrindu, jog jos neatitiko įstatymo reikalavimams šio savo ieškinio pagrindo neįrodė. Ieškovai nenurodė, kokios įstatymų normos galiojusios sandorių sudarymo metu buvo pažeistos. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nesant įrodymų apie tai, jog ginčo namas buvo nacionalizuotas, ir nenustačius kada ir kokiu būdu namas nustojo būti valdomas savininko B. S. ir kokiu būdu namas tapo Trakų ryšio mazgo nuosavybe, teismas negalėjo priimti ieškovams neigiamo sprendimo. Kaip minėta nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti gyvenamieji namai, juose buvusios patalpos buvo priskirtos valstybiniam, visuomeniniam butų fondui ar valstybinėms įmonėms. Tokiu būdu visiškai nėra svarbu nagrinėjamoje byloje, kokiu būdu buvo nusavintas ginčo namas, nes nėra visiškai jokio ginčo, jog namas buvo nusavintas ir kaip jau minėta nusavintas neteisėtai. Tačiau tuo metu galioję įstatymai tai leido daryti, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovų ginčijami sandoriai neatitinka įstatymų reikalavimams.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai patys byloje negalėjo apsispręsti kokiu pagrindu reikšti ieškinį, nes ieškinys pareikštas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindu, pagal šį pagrindą suformuluotas ir ieškinio dalykas, o taip pat ieškinio pagrindu nurodytas ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, t.y. žalos atlyginimas padarytas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, nors pats reikalavimas (ieškinio dalykas) šiuo pagrindu nesuformuluotas, o be to ieškovai prašo gyvenamąjį namą išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis), tačiau šio reikalavimo ieškovai neįrodė, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai Julius ir E. N. gyvenamąjį namą valdo nuosavybės teise ir šią teisę įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (kadastro b.l. 3-4, 18-19), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad namą jie valdo neteisėtai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.