- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- II-292-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2008 m. gruodžio 4 d. surašė V. R., V. R. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) vadovui, administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. lapkričio 11 d. nuosavybes teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), naudoja ne pagal paskirtį, t. y. nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas UAB (duomenys neskelbtini) įmonių administracinei biuro veiklai, taip padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 158 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2008 m. gruodžio 4 d. (tikroji data 2008 m. gruodžio 30 d.) nutarimu V. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 158 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 400 Lt baudą.
II.
V. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nutarime nurodyta netinkama jo priėmimo data, o tai yra trūkumas, kuris teismo negali būti ištaisytas, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Pažymi, jog vienas iš butų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. R. personalinei įmonei (duomenys neskelbtini), o juridinis asmuo nėra atsakomybės subjektas pagal ATPK 158 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog byloje esantys šalia nuomojamų butų gyvenančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad butų nuoma jiems netrukdo, įmonėse dirba iki trijų žmonių, kurie jokios gamybinės veiklos nevykdo, dirba prie kompiuterių, taigi kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų jis nepažeidė. Pažymi, jog skundžiamu nutarimu jam skirta bauda nemotyvuota taip pažeidžiant ATPK 30² straipsnio 3 dalies nuostatas. Teigia, jog nėra įstatymo, kuris reglamentuotų statinių ir patalpų pagrindinę tikslinę paskirtį, todėl statinį ar patalpas naudojant ne pagal viešajame registre nurodytą pagrindinę tikslinę jo paskirtį, jokie įstatymai nepažeidžiami. Iš čia daro išvadą, jog savininkas turi teisę savo nuožiūra naudoti, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu, jei įgyvendindamas nuosavybės teises jis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Mano, jog ATPK 158 straipsnio 1 dalies formuluotė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsniui. Pažymi, jog Konstitucija teikia prioritetą privačios nuosavybės teisei, asmens ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai, todėl tokia asmens teisė gali būti apribota tik įstatymu ir tik tiek, kiek yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Dėl šių priežasčių prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar ATPK 158 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatytos sankcijos už gyvenamųjų patalpų naudojimą ne pagal paskirtį, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. R. skundą, 2009 m. kovo 9 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog ATPK 158 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų. Gramatinis, struktūrinis ir teleologinis šios teisės normos aiškinimas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad administracinei atsakomybei kilti pakanka šio straipsnio dispozicijoje nurodyto gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, be to, šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo teiginius, kad V. R., nuomodamas butus bendrovėms, nepažeidė kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, t. y. niekam nepadarė žalos, kuri yra viena iš būtinų sąlygų taikyti administracinę atsakomybę.
Teismas nurodė, jog iš byloje esančių Pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad butų paskirtis yra gyvenamoji (butų). Kad butų paskirtis yra gyvenamoji, ir kad butai naudojami ne pagal jų paskirtį, t. y. gyvenamosios patalpos nuomojamos bendrovių administracinei biuro veiklai vykdyti, V. R. neneigia, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (2008 m. gripužio 30 d. posėdžio protokolas, protokolas, V. R. 2008 m. gruodžio 4 d. paaiškinimas ir paaiškinimai teismo posėdyje, R. P. 2008 m. lapkričio 11 d. paaiškinimas, nuomos sutartys, Nekilnojamojo turto registro duomenys, A. I., R. D., Ž. P., L. R., D. S. ir R. P. 2008 m. spalio 14 d. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai ir kt.) patvirtina, kad V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 158 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas pažymėjo, jog atmeta V. R. skundo motyvus, kad nutarimas buvo surašytas atgaline data. Priimant nutarimą, Administracinė komisija neteisingai nurodė jo priėmimo datą, t. y. nurodyta, kad jis priimtas 2008 m. gruodžio 4 d., nors, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, Administracinės komisijos posėdžio protokolo ir V. R. paaiškinimų teismo posėdyje, nutarimas buvo priimtas 2008 m. gruodžio 30 d. Šį aptiktą nutarimo pildymo trūkumą teismas pripažįsta rašymo apsirikimu, kuris paties nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos. Byloje nustatyta, kad minėtas trūkumas neturėjo jokių neigiamų pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamam V. R. įgyvendinant jam įstatymo suteiktą teisę per įstatymo nustatytą terminą apskųsti priimtą nutarimą.
Nepagrįstu teismas pripažino ir V. R. skundo argumentą, kad jis yra netinkamas administracinės atsakomybės subjektas, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso personalinei įmonei (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė, įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti ATPK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį, pagalba. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17-1662/2006, N1-702/2007). ATPK 158 straipsnio 1 dalyje yra apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, taigi, traukiant asmenį pagal minėtą ATPK straipsnį atsakomybėn, atsakomybės subjektą būtina kiekvienu konkrečiu atveju identifikuoti. Byloje nustatyta, kad V. R. yra V. R. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, o paminėtas butas nuosavybės teise priklauso V. R. personalinei įmonei (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, V. R. tiek kaip įmonės vadovas, tiek kaip fizinis asmuo yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 158 straipsnio 1 dalį.
Teismas nurodė, jog teismui nekyla abejonių, kad ATPK 158 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, o V. R. argumentus dėl minėtos teisės normos prieštaravimo Konstitucijai laiko kaip nepagrįstus, paremtus prielaidomis ir samprotavimais, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas. Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, jog ATPK ir ABTĮ nenumato administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be to, teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys patirtas išlaidas.
IV.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) nutarime netinkamai nurodyta jo priėmimo data, kas negali būti laikoma rašymo apsirikimu, nes tai yra esminis nutarimo rekvizitas; 2) teismo nutartis nemotyvuota, nes nekreiptas dėmesys į kaimynų paaiškinimus, patvirtinančius, kad jo butų naudojimas administraciniam darbui jiems jokios žalos nesukelia. Pažymi, jog nors bendrijos pirmininkė ir pateikė skundą, tačiau jos interesai negali būti pažeisti, nes ji gyvena kitoje laiptinėje. Mano, jog nesant pažeistos ginamos vertybės, neteisingas ir neteisėtas administracinės atsakomybės taikymas. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 158 straipsnio 1 dalis ta apimti, kiek ja nustatyta administracinė atsakomybė už gyvenamųjų patalpų naudojimą ne pagal paskirtį, neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 24 straipsniams.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. R. kaltė, padarius ATPK 158 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda, įvertinus jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes (įskaitant pažeidimo trukmę), parinkta tinkamai.
Apeliantas ginčydamas pažeidimą teigia, jog šiuo atveju nėra pažeidimo sudėčiai būtino elemento – padarytos žalos. Šiuo aspektu pasakytina, jog pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs gramatiniu, struktūriniu ir teleologiniu teisės normos aiškinimu teisingai atskleidė ATPK 158 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
ATPK 158 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas. Administracinis kaltinimas apeliantui buvo pareikštas dėl to, jog šis butus, esančius (duomenys neskelbtini), naudojo ne pagal paskirtį, t. y. nuomojo uždarosioms akcinėms bendrovėms įmonių administracinei biuro veiklai vykdyti, ko pats V. R. neneigė.
Pažeidimo padarymo metu galiojusio Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 punktas įtvirtino, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. To paties įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, jog statinio paskirtis - statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Iš byloje esančių valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo pažymėjimų matyti, jog viešajame registre ginčo butų paskirtis aiškiai nurodyta – gyvenamoji (butų). Taigi, sudarydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su bendrovėmis jų biurų ir įstatuose numatytai veiklai vykdyti, V. R. padarė ATPK 158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei palaikydama pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo atveju nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl V. R. apeliacinio skundo argumento, liečiančio skundžiamame nutarime neteisingai nurodytą jo priėmimo datą, pasakytina, jog ši aplinkybė buvo nurodyta dar skunde pirmosios instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl paminėtos aplinkybės išsamiai pasisakė, teisėjų kolegija teismo nutartyje išdėstytus argumentus palaiko ir jų nebekartoja. Pabrėžtina tik tai, jog atitinkamos institucijos nutarimo priėmimo datos klaidingas nurodymas ne kartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pripažįstamas rašymo apsirikimu (žr. pvz., nutartį byloje Nr. N575 – 2242/2009).
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.