Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-417/2010

Teisėjas S. Putrius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.

2010 m. gegužės 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. už tai, kad panaudojo suklastotą dokumentą:

A. S. 2006 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo patalpose, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėda, nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-977-328/2006, teismui kaip tikrą dokumentą pateikė, žinodamas, kad suklastotas, 2002-08-31 UAB „duomenys neskelbtini“ kasos išlaidų orderį, patvirtinantį neva J. K. (S.) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-10-02 sprendimą avansu išmokėta 16 000 Lt sūnaus D. S. išlaikymui, kuriame eilutėse „vyr. finansininkas“ ir „gavėjo parašas“ buvo suklastoti J. K. (S.) parašai, patvirtinantys neva ji gavusi minėtą sumą pinigų.

Nuteistojo A. S. manymu, nepagrįsta teismo išvada, jog aiškiai suklastoto orderio pateikimas į civilinę bylą parodo jo siekį išvengti finansinės atsakomybės nepilnamečio vaiko išlaikymui, nes civilinėje byloje bei vykdymo procese nėra nustatytos minimos aplinkybės.

Taip pat apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad J. K. (S.) nuo 1997 m. iki 2004 m. nedirbo bendrovės buhaltere ir negalėjo tvarkyti apskaitos bei finansų, nes tai patvirtina pateiktos kopijos iš Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo. Apeliantas pažymi, kad J. S. Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, kuriame nurodyta, jog nuo 1996-11-27 iki 2004-04-20 ji dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ vyr. finansininke; 1996-11-27 darbo sutartyje Nr. 2 nurodytos darbuotojos J. K. (S.) vyr. finansininkės pareigos UAB „duomenys neskelbtini“ ir darbo sutartyje nėra jokių duomenų apie nustatytų pareigų keitimąsi; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-03-26 patikrinimo akte Nr. 43-59 nurodyta, jog J. K. (S.) nuo 2001-04-21 iki 2004-04-20 dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ vyr. buhaltere. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2005-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-80/2005 konstatuotos aplinkybės dėl J. K. (S.) darbo ir pareigų UAB duomenys neskelbtini nuo 1996-06-10 iki 2004-04-20.

Kadangi, anot apelianto, byloje nurodyti rašytiniai įrodymai iš esmės paneigia nukentėjusiosios J. K. (S.) ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus dėl UAB „duomenys neskelbtini“ eitų vyr. finansininko pareigų nuo 1996-11-27 iki 2004-04-20, todėl teismas šiais jos parodymais neturėjo vadovautis bei esant pagrindui taikyti BK 235 str. bei iškelti abejonę, ar J. K. (S.) pateikdama teismui socialinio draudimo pažymėjimą nepateikė jo žinodama, jog jis aiškiai suklastotas. Be to, nuteistasis A. S. pažymi, kadangi J. K. (S.) nuo 1996-11-27 iki 2004-04-20 ėjo UAB „duomenys neskelbtini“ vyr. buhalterio pareigas, todėl buvo atsakinga už šios įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. žinojo arba turėjo žinoti apie orderio išrašymą ir jo išrašymo pagrindą.

Taip pat, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Baudžiamojo kodekso 37 str., nes byloje matyti, jog civilinė byla, kurioje buvo pateiktas suklastotas orderis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutine 2008-11-10 nutartimi išspręsta, todėl tai davė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo A. S. padarytos veikos mažareikšmiškumo, tačiau teismas šio klausimo net nesvarstė. A. S. nuomone, iš visų byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad jo veika Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. normomis saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – nėra lemiamai reikšminga. Todėl mano, kad vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitais bendraisiais teisės principais yra pagrindas jam taikyti kitas represines baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemones, baudžiamąją bylą dėl mažareikšmiškumo nutraukti.

Byloje taip pat gautas nukentėjusiosios J. K. (S.) atsikirtimas į apelianto A. S. apeliacinį skundą, kuriame J. K. (S.) prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistojo A. S. (A. S. ) gynėjas prašo jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusiosios J. K. (S.) atstovė prašo nuteistojo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Nors nuteistasis A. S. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais apie tai, jog ji pagal kasos išlaidų orderį, kuriame buvo suklastoti jos parašai, pinigų negavo bei ant šio orderio nepasirašė, nes juos patvirtina ikiteisminio tyrimo surinkti bei teismo patikrinti duomenys.

Nukentėjusioji J. K. (S.) tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius, išsamius parodymus, kuriais abejoti nėra pagrindo. Šiuos parodymus patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, kurių patikimumu, objektyvumu ir teisėtumu apygardos teismas neturi pagrindo abejoti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai manyti, kad specialistų išvados buvo atliktos vadovaujantis suklastotais duomenis, o būtent netikrais nukentėjusiosios J. K. (S.) parašais.

Skundo argumentas, jog apeliantas galėjo nesuprasti panaudojęs suklastotą dokumentą, nepagrįstas, nes pastarasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad jis orderio tekstą surašęs namuose savo ranka, o nukentėjusioji po juo pasirašiusi.

Nors nuteistasis neigia, kad tai jis suklastojo kasos išlaidų orderį, neva jis J. K. (S.) kaip išlaikymą jų sūnui išmokėjo 16 000 Lt, tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nuteistasis A. S. vengė išlaikyti jo ir nukentėjusiosios vaiką, ir šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis (t. 2, b. l. 175–181), kuria iš A. S. buvo priteista 51 324 Lt išlaikymo D. S. naudai. Būtent ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai teigti, jog jis suprato panaudojęs suklastotą dokumentą ir šiais savo neteisėtais veiksmais vengė prievolės įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigia, kad kasos išlaidų orderį išrašė pats, o po juo pasirašė nukentėjusioji, taip iš esmės patvirtinant, jog UAB „duomenys neskelbtini“ įvykdė A. S. asmeninę prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau A. S. kelia versiją, kad nepaneigta aplinkybė, jog jis nieko nežinojo apie minimą kasos išlaidų orderį, pareikšdamas, jog nežinojo, kad šis suklastotas. Toks parodymų keitimas, teisėjų kolegijos nuomone, parodo A. S. siekimą suklaidinti teismą, taip siekiant švelninti savo teisinę padėtį ar išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikyti nepilnametį vaiką buvo nuteistojo asmeninė prievolė ir vykdyti ją A. S. privalėjo kaip fizinis asmuo, o ne kaip bendrovės akcininkas.

Taip pat teisėjų, kolegijos nuomone, A. S. veika negali būti traktuojama, kaip mažareikšmė. Vertinant veikos mažareikšmiškumą, baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į asmens nusikalstama veika padarytos ar sukeltos žalos mastą įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms.

Pažymėtina, kad „Parex banko“ dokumentai nepatvirtina tos aplinkybės, jog J. K. (S.) gavo 16000 Lt. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog J. K. (S.) nuo 1997 iki 2004 m. nedirbo šios įmonės buhaltere, nes, kaip matosi iš bylos medžiagos, ji nuo 1997-07-01 pagal B. B. įsakymą buvo perkelta į vadybininkės pareigas, be to, tai patvirtina ir kopija iš jos soc. draudimo pažymėjimo.

Taigi apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad apeliantas buvo suinteresuotas ieškinio nuginčijimu ir ėmėsi visų priemonių, tarp jų ir nusikalstamų, t. y. pateikė teismui suklastotą išlaidų orderį.

Kaip matyti iš A. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jis tiesiogiai pažeidė ne nukentėjusiosios J. K. (S.) interesus, bet pasikėsino į savo nepilnamečio vaiko teisę iš tėvo gauti tinkamą išlaikymą, kuris šiam užtikrintų sąlygas į normalų vystimąsi, augimą bei gyvenimą. Šiuo atveju A. S. siekdamas pakenkti nukentėjusiajai J. K. (S.) iš esmės žalą sukėlė nepilnamečiam savo vaikui, kuris yra nepajėgus apginti savo interesus. Todėl teigti, kad nusikalstama veika A. S. nesukėlė žalos, ar ji buvo itin menka, nežymi, kas leistų apelianto veiką traktuoti kaip mažareikšmę, apygardos teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiosios parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo A. S. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.