- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-406-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00443-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- I. T. A.
- Atsakovas
- Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
Teisėjas Robertas Povilaitis Proceso Nr. 2-43-3-00443-2010-6
2011 m. birželio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. A. (I. T. A.) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. A. ieškinį atsakovei Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei Albinai Radavičienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Užsienio išmokų tarnybai dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Radavičienei pateiktą 2009-03-23 pareiškimą dėl A. T. (A. T.) palikimo priėmimo niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Nurodė, kad jos tėvas A. T. nuo 1999 m. nuolat gyveno Vokietijoje ir buvo gavęs Vokietijos pilietybę, jam šioje šalyje buvo mokama senatvės pensija. Tėvas Vokietijoje mirė 2009-01-29. Iki atvykdamas gyventi į Vokietiją tėvas gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Nuo 2001 m. ieškovė su šeima taip pat gyvena Vokietijoje. Tėvas, būdamas gyvas, nepasakojo apie tai, ar jis turi Lietuvoje turto, tačiau mirus tėvui, ji atvyko į Lietuvą sužinoti, ar tėvas apskritai turi turto Lietuvoje ir koks tai turtas. Ieškovė nurodė, jog atvykusi kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. Radavičienės biurą, kur su ja, jos manymu, bendravo notarės sekretorės ar padėjėjos. Joms paaiškinus situaciją, kad tėvas nuo 1999 m. iki mirties gyveno Vokietijoje, šios liepė iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos atvežti pažymą apie tėvo ankstesnę deklaruotą gyvenamąją vietą. Atvežus pažymą, su ja jau bendravo notarė. Ieškovė teigė maniusi, kad atvežusi pažymą, galės sužinoti apie tėvo Lietuvoje turimą turtą. Notarė jai davė pasirašyti atspausdintą tekstą, kuriame, kaip suprato vėliau, buvo pareiškimo tekstas, kad ji priima savo tėvo A. T. palikimą. Ieškovė tvirtino, kad tuo metu, pasirašydama pareiškimą, neįsigilino į jo esmę ir manė, jog jį pasirašiusi, galės sužinoti apie tėvo turimą turtą Lietuvoje. Pasirašius pareiškimą, notarė išdavė pažymas, patvirtinančias jos teisę gauti pažymas iš registrų, bankų ir kitų įstaigų apie tėvo valdytą turtą, pinigines lėšas. Nuvykusi į VSDFV Šilutės rajono skyrių sužinojo, kad jos tėvui buvo nustatyta 40 518,23 Lt senatvės pensijos permoka. Parvykusi į notarų biurą notarei paaiškino, kad palikimo priimti nenori, tačiau notarė paaiškino, jog jau yra per vėlu ir kad ji priėmė palikimą. Tada Lietuvoje daugiau jokių dokumentų nesitvarkė ir išvyko atgal į Vokietiją, kur Bremeno mieste, pagal savo gyvenamąją vietą, Bremeno miesto apylinkės teismui parašė pareiškimą, kad atsisako savo tėvo A. T. palikimo. Ieškovė nurodė, jog tai, kad tėvas iki mirties paskutinius 10 metų gyveno Vokietijoje, patvirtina ir VSDFV Šilutės skyriaus 2008-10-09 sprendimas dėl permokos išskaičiavimo iš A. T. Vokietijoje gaunamos pensijos, taip pat VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2009-02-17 rašto Vokietijos socialinio aprūpinimo įstaigoms dėl permokėtos pensijos išskaičiavimo iš A. T. Vokietijoje gaunamos pensijos. Šiuose raštuose konstatuota, kad A. T., nuo 1999 m. gyvendamas Vokietijoje ir ten gaudamas pensiją, nepranešė apie tai VSDFV Šilutės skyriui, todėl jam buvo mokama pensija ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ir taip susidarė 40 518,23 Lt senatvės pensijos permoka. Ieškovė pažymėjo, kad įstatymas numato, jog palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl tai imperatyviai nustato palikimo atsiradimo vietą, t. y. paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą. Kadangi A. T. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, Hildburghausen mieste, todėl ieškovė teigė, kad Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Radavičienė negalėjo priimti jos pareiškimo apie palikimo priėmimą. Nors A. T. jau apie 10 metų nuolat gyveno Vokietijoje, tačiau buvo formaliai likęs jo gyvenamosios vietos deklaravimas (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės rajone. A. T., būdamas senyvo amžiaus, nepagalvojo ir nesuprato, kad išvykdamas gyventi į Vokietiją turėtų panaikinti savo deklaraciją Lietuvoje. Todėl ieškovė nurodė, kad notarė pažeidė CK 5.4 straipsnio imperatyvią nuostatą dėl palikimo atsiradimo vietos. Nors jokių tėvo palikimo dokumentų ieškovė nesitvarkė, tačiau pasikonsultavusi su teisininkais, supratusi, kad jos pareiškimas pas notarę laikytinas kaip tėvo A. T. palikimo priėmimas. Kadangi šis vienašalis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ieškovė teigė, kad jis yra niekinis ir negalioja, nes notarė priėmė pareiškimą apie palikimo priėmimą ne pagal palikėjo gyvenamąją vietą, bet vadovavosi formalia gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog kad gyvenamosios vietos nurodymas viešose registruose nėra pagrindinis kriterijus nustatant asmens gyvenamąją vietą, įrašas viešuose registruose gali būti tik vienas iš kriterijų sprendžiant apie asmens paskutinę gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodė, kad neteisėtas notarės A. Radavičienės priimtas 2009-03-23 pareiškimas apie palikimo priėmimą jai sukėlė pasekmes, t. y. A. T. kreditorius VSDFV Užsienio išmokų tarnyba kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditiniam reikalavimui A. T. paveldėtojui, nors Vokietijoje, pagal A. T. gyvenamąją vietą, ji pateikusi pareiškimą apie palikimo atsisakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-10-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas remdamasis bylos duomenims nustatė, kad 2009-01-29 mirė ieškovės tėvas A. T., 2009-03-23 ieškovė Šilutės rajono 1-ajam notarų biurui pateikė Palikimo priėmimo pareiškimą. Iš 2009-03-23 pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2009-550-PD)-1540 teismas nustatė, kad A. T. 1960-07-11 deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r. Išvykimo per 7 darbo dienas iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos A. T., kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, nedeklaravo, todėl nedeklaravus išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir turint duomenų, kad asmuo turi gyvenamąją vietą ir užsienio valstybėje, teismas nurodė, jog laikytina, kad asmuo negyveno nuolat vienoje vietoje. Atsižvelgdamas į tai, kad notarė, turėdama duomenis apie A. T. deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kurių ieškovė neginčijo, ir neturėdama kitų duomenų bei galimybės gauti šiuos duomenis, neturint priėjimo prie užsienio valstybių atitinkamų registrų, teismas konstatavo, jog notarė nepažeidė imperatyvios įstatymo normos, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, priimdama iš ieškovės palikimo priėmimo pareiškimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo išaiškintos palikimo priėmimo teisinės pasekmės, palikimo priėmimo būdas ir kad ieškovė patvirtino jas supratusi, paruoštą dokumentą – pareiškimą palikimui priimti – skaitė ir jį pasirašė. Įpėdinės valia priimti palikimą buvo išreikšta laisvai, jos apsisprendimas įgyti nuosavybės teises į mirusiojo turtą buvo akivaizdus ir aiškus, o tai, kad A. T., būdamas senyvo amžiaus, nepagalvojo ir nesuprato, kad išvykdamas gyventi į Vokietiją turėtų panaikinti savo deklaraciją Lietuvoje, ir tai, kad ieškovė, pasirašydama pareiškimą, galbūt neįsigilino į jo esmę, teismas konstatavo, kad nedaro notarės veiksmų prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati notarei pateikė mirusiajam priklausančio nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus, todėl ieškovės argumentai, kad ji norėjo tik sužinoti, koks tėvo turtas Lietuvoje liko po tėvo mirties vertino kritiškai. Taip pat pažymėjo, kad atsisakyti priimti tėvo palikimą ieškovė nutarė tik tada, kai sužinojo, jog jos tėvui buvo nustatyta 40 518,23 Lt senatvės pensijos permoka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji neįrodė, jog jos tėvas nuolat gyveno Vokietijoje, nes iš VSDFV Šilutės skyriaus pažymos matyti, kad A. T. nuo 1999-10-25 nuolat gyveno Vokietijoje, ten gavo senatvės pensiją, be to, buvo pateiktas A. T. pasas, iš kurio matyti, jog jis buvo priėmęs Vokietijos pilietybę ir nuo 1999-10-25 iki mirties buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijoje, Hildburghauseno mieste. Apeliantė nurodo, kad A. T. deklaruota vieta Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) k., buvo tik formali, tačiau byloje pateikti kiti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad paskutinius 10 metų A. T. gyveno Vokietijoje, todėl nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad A. T. gyveno ne tik Vokietijoje. Apeliantė pažymi, kad notarei buvo pateiktas A. T. mirties liudijimas, kuriame mirties vieta nurodoma Vokietija, Hildburghausene, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad notarei nebuvo pateikta duomenų apie kitą mirusiojo gyvenamąją vietą. Todėl apeliantė teigia, kad notarė turėjo pareikalauti papildomų duomenų apie A. T. gyvenamąją vietą, o tai nepadariusi nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, pažeidė CK 5.4 straipsnio imperatyvią nuostatą ir priėmė pareiškimą apie A. T. palikimo priėmimą ne pagal mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą. Apeliantė pažymi, kad dėl tokių notarės veiksmų susidarė situacija, kad ji Vokietijoje palikimo atsisakė, o Lietuvoje priėmė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, apeliantė nurodo, kad paveldėjimui turėjo būti taikoma Vokietijos teisė. Taip pat apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji suprato pasirašomo dokumento esmę, ir nurodo, kad ji apie 10 metų negyvena Lietuvoje, jai nežinomos paveldėjimo procedūros pagal Lietuvos teisę, ji maniusi, kad paveldėjimo reikalus tvarko teismai kaip Vokietijoje, o pasirašydama dokumentus pasitikėjo notare, nors ji nieko ir nepaaiškino, o tik padavė kompiuteriu atspausdintą tekstą, kurį ji pasirašė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Radavičienė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo teisinius santykius, imperatyvus pobūdis reiškiasi tik tuo, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinė palikimą priėmė be jokių išlygų, jai buvo išaiškintos teisinės pasekmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. Pažymi, kad įpėdinė, paduodama pareiškimą apie palikimo atsisakymą Vokietijoje, siekia išvengti mirusiojo skolų apmokėjimo. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovė, priimdama palikimą paduodant pareiškimą notarui, sudarė vienašalį sandorį ir ieškiniu skundžia savo pačios veiksmus pasirinkdama netinkamą atsakovą – notarą.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. T. gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, todėl ieškovė dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, t. y. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Radavičienę, o atsisakyti palikimo nutarė tik tada, kai sužinojo, jog jos tėvui yra nustatyta senatvės pensijos permoka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-01-29 mirė ieškovės tėvas A. T., 2009-03-23 ieškovė Šilutės rajono 1-ojo notaro biurui pateikė Palikimo priėmimo pareiškimą, kurį ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Tokį reikalavimą ieškovė grindė tuo, jog notarė pažeidė CK 5.4 straipsnyje nustatytą imperatyvią įstatymo nuostatą, kuri nustato, jog palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ir teigė, kad jos tėvas paskutinius 10 metų gyveno Vokietijoje, todėl notarė negalėjo priimti jos pareiškimo apie palikimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad paskutinė A. T. gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, o notarė, turėdama duomenų apie A. T. gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje, nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta.
Nagrinėjamu atveju kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietą suinteresuotų asmenų prašymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes (CK 5.4 str. 4 d.). Taigi teismas turėjo įvertinti ne tik duomenis, kurie buvo pateikti notarei su pareiškimu priimti palikimą, bet atsižvelgti į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, jog mirusiojo A. T. duktė – ieškovė I. T. A. – kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Radavičienę ir 2009-03-23 pareiškimu priėmė tėvo palikimą. Kaip matyti iš palikimo priėmimo pareiškimo (b. l. 35), ieškovė pateikė notarei mirties, gimimo, santuokos liudijimų kopijas bei pažymą apie paskutinę asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Iš mirties liudijimo nustatyta, jog A. T. gyveno Vokietijoje, Hildburghausene, ten ir mirė. 2009-03-23 notarė išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą (b. l. 44), juo paliudijo, jog 2009-01-29 mirus A. T., gyvenusiam (duomenys neskelbtini), Hildburghausen, Vokietijos Respublikoje, paduodama palikimo priėmimo pareiškimą notarui, palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – dukra I. T. A.. Vertinat šiuos duomenis, darytina išvada, jog notarei, priimant įpėdinės pareiškimą bei išduodant liudijimą apie palikimo priėmimą, buvo žinoma, jog mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, todėl, nors ir buvo pateikta pažyma, kad A. T. nuo 1960-07-11 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r., notarė, kuriai yra taikomi griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, turėjo pareikalauti papildomų duomenų apie paskutinę A. T. gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas mirusiojo A. T. pasas, iš kurio duomenų matyti, kad A. T. buvo Vokietijos pilietis (b. l. 65), iš pateiktos gyventojų registrų tarnybos pažymos matyti, jog A. T. nuo 2001-02-04 gyveno (duomenys neskelbtini), Hildburghausen, Vokietija (b. l. 70). Taigi šie duomenys patvirtina, kad mirusiojo A. T. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. T. negyveno nuolat vienoje vietoje (CK 2.12 str. 1 d., 4 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). CK 5.4 straipsnis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl nustačius, jog paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma Vokietijos Respublika, todėl Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Radavičienė neturėjo pagrindo priimti I. T. A. pareiškimo palikimui priimti. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju notarė vykdė profesinę veiklą ir, kaip buvo minėta, tokiam asmeniui yra nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, negu paprastai. Iš bylos duomenų matyti, jog notarė žinojo, kad ieškovė yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, jog ji negyvena Lietuvoje, iš pateiktų duomenų iš karto buvo matyti, kad mirusysis mirė Vokietijoje, todėl notarė turėjo būti ypač atidi nuspręsdama priimti ieškovės pareiškimą nepareikalaudama tikslesnių duomenų apie paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad notarė nurodė, jog ieškovė žinojo apie mirusiojo turėtą turtą, norėjo priimti jį ir pati ieškovė pateikė duomenis apie mirusiojo nekilnojamąją turtą, tačiau, kaip matyti iš pareiškimo palikimui priimti, tokių duomenų ieškovė nepateikė, todėl labiau tikėtina, jog ieškovė tik norėjo išsiaiškinti palikimo priėmimo procedūras (CPK 185 str.). Be to, pažymėtina, kad pati notarė nurodo, jog pagal CK 1.62 str. nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, tačiau pati pripažįsta, kad pagal susiklosčiusią notarinę praktiką, paveldėjimo bylas notaras užveda, vadovaudamasis pagal mirusiojo nuolatinę gyvenamąją deklaruotą vietą, o jos nesant – pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, todėl šiuo atveju, kai visi duomenys patvirtina, jog mirusysis paskutinius 10 metų gyveno Vokietijoje, darytina išvada, kad notarės argumentai dėl paveldėjimo bylos užvedimo pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą yra nepagrįsti.
Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovė notarė A. Radavičienė ir trečiasis asmuo VSDFV Šilutės skyrius padarė išvadas, jog ieškovė atsisakyti palikimo nutarė, sužinojusi apie tėvui nustatytą senatvės permokos pensiją. Tokias teismo išvadas kolegija vertina kritiškai, kadangi nėra pateikta jokių tai patvirtinančių duomenų, be to, senatvės pensijos permoka buvo nustatyta A. T. dar esant gyvam, o reikalavimas išskaityti permoką pateiktas dar iki ieškovei kreipiantis į notarų biurą (b. l. 9, 11).
CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju nustačius, kad notarė neturėjo pagrindo priimti ieškovės pareiškimo palikimui priimti bei įvertinus tai, jog Vokietijoje ieškovė pateikė atsisakymą nuo palikimo pagal tos valstybės teisę, kurioje atsirado palikimas, konstatuotina, kad ieškovės sudarytas vienašalis sandoris yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d., 5.4 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tokiam sandoriui atsirasti prielaidas sudarė notarė, darytina išvada, jog ieškovė pasirinko tinkamą atsakovą byloje (CPK 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – ieškinys tenkintinas. Tenkinus ieškinį bei apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 130 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 133 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, iš viso 263 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės I. T. A. ieškinį tenkinti.
Pripažinti I. T. A., gim. 1958-06-20, Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Radavičienei 2009-03-23 pateiktą palikimo priėmimo pareiškimą apie A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimą niekiniu ir negaliojančiu sandoriu.
Priteisti ieškovei I. T. A. iš atsakovės Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. Radavičienės 263 Lt bylinėjimosi išlaidų.